Kadangi neseniai diskutavom dėl mikrorajonų ateities, siūlau labai įdomų lenkų dokumentinį filmą šia tema. Pavadinimas "Bloki" (2017): https://www.youtube.com/watch?v=kNvp...l=FilisterFilm. Man patiko kalbintų specialistų pagarba šiai architektūros istorijos daliai, pagarba "blokuwkų" rajonuose gyvenusiems ir gyvenantiems žmonėms, gerųjų šių rajonų ir pastatų pusių įžvelgimas bei perspektyvų brėžimas. Labai kritiškai atsiliepiama apie PL (ir LT) aišku plintančius naujų individualių ir daugiabučių kvartalų getus. Ko nėra mūsų aptariamuose Pašiluose, Fabuose, Viršuluose ir kitur, kur gyvena labai skirtingo kapitalo (socialinio, ekonominio, kultūrinio, simbolinio) turėtojai... Kaip ir apie dabartinių vystytojų kuriamą urbanistinį chaosą vardan pelno.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
[VLN] Vilniaus urbanistinės vizijos
Collapse
X
-
Parašė Knope Rodyti pranešimąKadangi neseniai diskutavom dėl mikrorajonų ateities, siūlau labai įdomų lenkų dokumentinį filmą šia tema. Pavadinimas "Bloki" (2017): https://www.youtube.com/watch?v=kNvp...l=FilisterFilm. Man patiko kalbintų specialistų pagarba šiai architektūros istorijos daliai, pagarba "blokuwkų" rajonuose gyvenusiems ir gyvenantiems žmonėms, gerųjų šių rajonų ir pastatų pusių įžvelgimas bei perspektyvų brėžimas. Labai kritiškai atsiliepiama apie PL (ir LT) aišku plintančius naujų individualių ir daugiabučių kvartalų getus. Ko nėra mūsų aptariamuose Pašiluose, Fabuose, Viršuluose ir kitur, kur gyvena labai skirtingo kapitalo (socialinio, ekonominio, kultūrinio, simbolinio) turėtojai... Kaip ir apie dabartinių vystytojų kuriamą urbanistinį chaosą vardan pelno.
Comment
-
Parašė Donidavu Rodyti pranešimąKai Lazdynuose, Žirmūnuose ir Antakalnyje prikepė beverčių chruščiovkių, tai tada ir liko pinigų kino teatrams bei restoranams. Jeigu atsiranda poreikis, kino teatrą ar restoraną visada galima greitai pastatyti, o daugiabučių kitais taip paprastai nepakeisi. Svarbiausius tikslus sovietai įgyvendino: darželiai, mokyklos, stadionai. Net neteko matyti planų dėl traukos centrų, todėl sunku pasakyti ar jų neįgyvendino dėl prasidėjusio nuosmukio. Greičiausiai visoje šalyje pasikeitė koncepcija, stambino rajonus, nes žmonės masiškai bėgo iš smunkančių kolūkių. Dirbti miesto pramonėje su visais patogumais butuose buvo gerokai šviesesnė perspektyva nei lenkti nugarą kolūkyje. Būsto poreikis augo geometrine progresija, tai ir mikrorajonų statybas neproporcingai spartino.
Youtube: dokumentikoje "Vilnius. Fabijoniškės (1985 - 1990)" taip ir sako, "kad kiekviena šeima turėtų butą".
Comment
-
Parašė dangoraižistas Rodyti pranešimą
Į RYTUS nuo Lentvario palei GELEŽINKELĮ. Tiksliau į rytus nuo Lentvario, bet visas blokinis rajonas į šiaurę nuo geležinkelio, ten kur laukai, o dabar užvarė kotedžų kvartalų. Būtų gavęsis grynai Rygos Zolitude/Imanta analogas, nes pagrindinė susisiekimo priemonė planuotas elektrifikuotas Vilnius–Lentvaris geležinkelis. Matyt BŪTŲ dar viena stotelė tarp Lentvario ir Panerių. Rajonas kokie 50-60 000, čia kaip Pašilaičiai ir Fabijoniškės kartu sudėjus. Tai srautas TRAUKINIU į centrą ryte būtų gana galingas.
Tiesa, ten tikslas buvo priartinti miegamuosius rajonus prie pramonės rajono Paneriuose, panaudoti geležinkelį, artinti prie rekreacinių Trakų su ežerais, be to plėtimąsis Vilniaus į Lietuvos gilumą, Kauno kryptimi.
Nu ir kažkiek dar statybų Grigiškių ir Lentvario viduje, nes nėra tankūs miestai. Po NEPRIKLAUSOMYBĖS daug pristatyta daugiabučių, tiek Grigiškėse, tiek Lentvaryje, tai sovietai būtų dar trigubai pristatę blokinių 5-9 aukštų namų.
Galima ir dabar bandyti daryti gyvenimą prie geležinkelio patrauklesnį, turiu omeny naujos triukšmo sienutės ir naujos stotys kokioj Trakų Vokėj, arčiau Lentvario. Gali būti ir kokia nors įvairaus tankio statyba. Tiesa, reikės ir geresnio integravimo su likusio Vilniaus VT. Tam tikslinga būtų išnaudoti Vilnius-Trakai liniją, kuri būtų svarbiausia priemiesčio viešojo transporto linija.
Comment
-
Parašė dangoraižistas Rodyti pranešimąKino teatrai buvo Lazdynuose, suplanuotas Karoliniškėse (kodėl nepastatė?), Šeškinėje. Neturėjo Viršuliškės, bet ten mažas rajonas, 25 tūkst., gi Pašilaičiai ir Fabijoniškės planuotos 65 000 ir be kino teatro??? O dar Justiniškės be kino, viso trys rajonai su tuo metu 110 000 gyventojų.
C-21 - Kinoteatras (kur dabar stovėjimo aikštelė prie Mados).
- 1 patinka
Comment
-
Parašė PoDV Rodyti pranešimą
Vis tik idėja buvo nebloga, t.y. vystyti gyvenamą plėtrą palei geležinkelį.
Galima ir dabar bandyti daryti gyvenimą prie geležinkelio patrauklesnį, turiu omeny naujos triukšmo sienutės ir naujos stotys kokioj Trakų Vokėj, arčiau Lentvario. Gali būti ir kokia nors įvairaus tankio statyba. Tiesa, reikės ir geresnio integravimo su likusio Vilniaus VT. Tam tikslinga būtų išnaudoti Vilnius-Trakai liniją, kuri būtų svarbiausia priemiesčio viešojo transporto linija.
Ta pati vieta kur turėjo būti MIESTIŠKI kvartalai.
Nueita klaidingu keliu (klystkeliais)...
- 1 patinka
Comment
-
Parašė dangoraižistas Rodyti pranešimą
FAKTAS, kad geriau būtų turėti Pilaitės lygio rajoną toje pusėje su IŠNAUDOJAMU geležinkeliu susisiekimui, su visa socialine infrastruktūra kaip mokyklos, darželiai, poliklinika, prekybos centrai, viešosios erdvės (aikštės, skverai, buvo numatyta REKREACINĖ ZONA su tvenkiniais ir vandens pramogomis, parkas).
Mokyklas, darželius net Pilaitėje vos išstenėjo, po 30 metų nuo įkurtuvių.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimą
Kažin iš kur atsiras visi šie stebuklai?
TA PRASME, stebuklai?
Tai Lazdynuose, Karoliniškėse, Viršuliškėse, Baltupiuose, Šeškinėje, Justiniškėse, Pašilaičiuose, Fabijoniškėse, Pilaitėje ATSIRADO kažkokie STEBUKLAI?
Šiaurinėje Pilaitėje vyksta stebuklas? Ne miesto planavimas?
Parašė Sula Rodyti pranešimąGeležinkelis neišnaudojamas net ir dabar.
KAM jį galima išnaudot kai vietoje Marijampolės dydžio miesto rajono sukurta egoistiškai-individualistinė Sasnavos dydžio suburbija su važinėjimu vien tik mašinomis?
Parašė Sula Rodyti pranešimąPvz.: daug kas dirba Ž.Paneriuose, bet ten nėra jokios geležinkelio stotelės. Vokės stotelė Liudvinave irgi "nei į kuolą, nei į mietą".
Nors kai kas važinėja, bet eiti iki pagrindinių darboviečių iš ten nepatogu, būtų daug geriau prie Žarijų gatvės.
Parašė Sula Rodyti pranešimąMokyklas, darželius net Pilaitėje vos išstenėjo, po 30 metų nuo įkurtuvių.
Po 1990 m., viskas paleista chaosui, palikta tariamai „savireguliacijai“, nors protingiausi kapitalistiniai miestai kaip PORTLENDAS ar KOPENHAGA skiria sklypus užstatymui investuotojams su aiškiai apibrėžtom funkcijom, aukštingumu ir t.t. ir pan. Pas mus tiesiog po 1990 išmeta sklypus, juos susiperka bet kas ir statosi bet ką, nes negalima trukdyti to daryti. Dėl to vietoj miesto palei geležinkelio liniją gauname automobilių suburbiją be jokios socialinės infrastruktūros. Gerai pamenu kaip 1990-2000 miesto planuotojų buvo kalbama, kad Vilniuje 90% statybos turi būt individuali, privatūs kotedžai ir tik 10% – statomi nauji daugiabučiai.
Tai štai ir PASEKMĖ. Nors tame kampe BUVO GALIMA palikti 1980 m. generalinio plano numatytą daugiabučių statybą, o ne visą potencialą sunaikint tais vienaaukščiais Bangladešais... Deja, tie vienaaukščiai namai, nebe mieste, o vidury niekur (atsisakėme ten sukurti MIESTĄ), stovės bent 100 metų.
- 3 patinka
Comment
-
Parašė dangoraižistas Rodyti pranešimą
TA PRASME, stebuklai?
Tai Lazdynuose, Karoliniškėse, Viršuliškėse, Baltupiuose, Šeškinėje, Justiniškėse, Pašilaičiuose, Fabijoniškėse, Pilaitėje ATSIRADO kažkokie STEBUKLAI?
Šiaurinėje Pilaitėje vyksta stebuklas? Ne miesto planavimas?
Ta prasme NET IR DABAR?
KAM jį galima išnaudot kai vietoje Marijampolės dydžio miesto rajono sukurta egoistiškai-individualistinė Sasnavos dydžio suburbija su važinėjimu vien tik mašinomis?
Dabar nėra srauto, nes šalia nepastatė Marijampolės-2, o tiktai Sasnavą-2, vienaaukščius namus su mašinomis.
Gerai, statome Pilaitę-2 tarp Trakų Vokės ir Lentvario.
O gal geriau nutiesti geležinkelį į Justiniškes?
BUVO GALIMA palikti 1980 m. generalinio plano numatytą daugiabučių statybą, o ne visą potencialą sunaikint tais vienaaukščiais Bangladešais... Deja, tie vienaaukščiai namai, nebe mieste, o vidury niekur (atsisakėme ten sukurti MIESTĄ), stovės bent 100 metų.
Šalis irgi pasikeitė nuo 1990 m. jeigu pastebėjote.
LSSR gal dabar gyventų virš 4 mln. gyventojų, o Vilniuje ~ 900 tūkst.
Praėjome (o statybose gal dar ir ne) laukinio kapitalizmo su korupcinėmis ligomis stadiją. Gal tai ir ne amžina
- 1 patinka
Comment
-
Parašė dangoraižistas Rodyti pranešimąTa prasme NET IR DABAR?
Po 1990 m., viskas paleista chaosui, palikta tariamai „savireguliacijai“, nors protingiausi kapitalistiniai miestai kaip PORTLENDAS ar KOPENHAGA skiria sklypus užstatymui investuotojams su aiškiai apibrėžtom funkcijom, aukštingumu ir t.t. ir pan. Pas mus tiesiog po 1990 išmeta sklypus, juos susiperka bet kas ir statosi bet ką, nes negalima trukdyti to daryti. Dėl to vietoj miesto palei geležinkelio liniją gauname automobilių suburbiją be jokios socialinės infrastruktūros. Gerai pamenu kaip 1990-2000 miesto planuotojų buvo kalbama, kad Vilniuje 90% statybos turi būt individuali, privatūs kotedžai ir tik 10% – statomi nauji daugiabučiai.
:
Turim dabar Lentvarį, Vokę, kur daug traukinių pravažiuoja, bet nesistato ten šalia stotelių nei jokie daugiabučių kvartalai, bet net ir individualūs namai. Problema ta, kad nėra miesto geležinkelio/tramvajaus. Senamiestyje, naujininkuose, kurie šalies pagrindinės stoties, ne tiek ir daug darbo vietų.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimą
Beveik vis šitie STEBUKLAI Lazdynuose, Karoliniškėse, Viršuliškėse, Baltupiuose, Šeškinėje, Justiniškėse, Pašilaičiuose, Fabijoniškėse atsirado iki 90-ųjų vidurio.
Parašė Sula Rodyti pranešimąTa prasme - DABAR.
Parašė Sula Rodyti pranešimąGerai, statome Pilaitę-2 tarp Trakų Vokės ir Lentvario.
O gal geriau nutiesti geležinkelį į Justiniškes?
Parašė Sula Rodyti pranešimąŠalis irgi pasikeitė nuo 1990 m. jeigu pastebėjote.
LSSR gal dabar gyventų virš 4 mln. gyventojų, o Vilniuje ~ 900 tūkst.
Parašė Sula Rodyti pranešimąPraėjome (o statybose gal dar ir ne) laukinio kapitalizmo su korupcinėmis ligomis stadiją. Gal tai ir ne amžina
Architektas prabilo apie didmiesčių priemiesčius: greitai turėsime Mozambiką
https://delfi.lt/verslas/nekilnojama...hp?id=72226314
Paskutinis taisė dangoraižistas; 2022.06.13, 12:58.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Ar tikrai Portlandas gerai suplanuotas? Realiai atrodo, kad ten vien suburbai ir greitkeliai.
Turim dabar Lentvarį, Vokę, kur daug traukinių pravažiuoja, bet nesistato ten šalia stotelių nei jokie daugiabučių kvartalai, bet net ir individualūs namai. Problema ta, kad nėra miesto geležinkelio/tramvajaus. Senamiestyje, naujininkuose, kurie šalies pagrindinės stoties, ne tiek ir daug darbo vietų.
https://www.portland.gov/city-planning
Pavyzdys:
https://www.portland.gov/bps/plannin...project-part-2
On June 1, 2022, City Council voted to adopt additional changes to zoning in Portland’s single-dwelling zones, thus expanding allowances for more housing types.
Published
June 2, 2022 2:50 pm
On Wednesday, June 1, City Council voted unanimously to adopt the Residential Infill Project – Part 2 (RIP2) zoning code amendments. The ordinance will go into effect on June 30, 2022, at 11:59 p.m. The vote marks the completion of the second part of the Residential Infill Project “series” (RIP1 and RIP2), which together allow more middle housing in Portland’s residential neighborhoods, giving more people the opportunity to live, work, play, go to school and enjoy the amenities of Portland’s great neighborhoods.
Before voting in favor, Commissioner Jo Ann Hardesty acknowledged Commissioner Carmen Rubio for listening to community concerns about the need for more housing and ensuring “we have the flexibility necessary and the policies in place to … do so in a way that fits our environmental, climate and racial justice goals.” Commissioner Mapps also applauded Rubio’s leadership as head of the Bureau of Planning and Sustainability.
Commissioner Rubio tipped her hat to the Planning and Sustainability Commission. “I know the Commission was challenged by the tight timeline afforded by the State’s compliance deadline. I appreciate that, within that shortened timeframe, they were able to include several important amendments to strengthen the project before unanimously voting to recommend approval.”
“I’m very glad to have another opportunity to vote for more housing options in our city,” said Mayor Ted Wheeler. “I look forward to continuing conversations about how we can address our housing shortage and ensure that Portland is a place where people from all different backgrounds have the opportunity to live.”
Comment
-
Parašė dangoraižistas Rodyti pranešimąNesuprantu kas neaiškaus sakinyje, kuriame rašyti FAKTAI, kad 1995-2000 galėjo rastis toks rajonas (pavyzdžiui, statomas privačių akcinių bendrovių, parduodant sklypus) ir DABAR turėtume ten Marijampolės dydžio rajoną ar bent Pilaitės dydžio (gyventojų kaip Utenoje, įgyvendinus tik dalį), kuris duotų nemažą srautą geležinkeliui.
Comment
-
Parašė dangoraižistas Rodyti pranešimąNors TIKRIAUSIAI ten buvo privesti inžineriniai tinklai kaip elektra, vandentiekis, padaryti kokie nors paruošiamieji darbai apie 1985-1990.
Nesuprantu kas neaiškaus sakinyje, kuriame rašyti FAKTAI, kad 1995-2000 galėjo rastis toks rajonas (pavyzdžiui, statomas privačių akcinių bendrovių, parduodant sklypus) ir DABAR turėtume ten Marijampolės dydžio rajoną ar bent Pilaitės dydžio (gyventojų kaip Utenoje, įgyvendinus tik dalį), kuris duotų nemažą srautą geležinkeliui.
Minėjau, kad į Justiniškes reikia TILTO ir labaaai ilgo TUNELIO. Čia gi viskas jau buvo, bet kvailokai paaukota kotedžų suburbijai.
Jau RAŠIAU, kad šitas rajonas būtų statomas 1995-2000 m., prie ko čia DABAR? Dabar statytų rajonus Minsko plente prie Nemėžio ir N. Vilnioje kaip buvo numatoma PO 2000 metų. O šis rajonas buvo dar SENO generalinio plano numatytas, planavimas apie 1980. Pilaitė planuota tuo pačiu metu ir BEVEIK PUSĖ pastatyta, netgi su 2 mokyklom ir darželiu.
O ką pakomentuotumėte apie dabartinių Šnipiškių užstatymą (Beje, LSSR Žalgirio suplanuotą, bet nerealizuotą rajoną)?
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąDeja, bet nebuvo. Gyvenu netoliese
Parašė Sula Rodyti pranešimąUž Pilaitės irgi turėjo atsirasti rajonas, sąlyginis pavadinimas Gilužio arba Sudervės.
Parašė Sula Rodyti pranešimąDIDESNIS už Marijampolę ar Uteną, apie 100 tūkst. gyventojų.
Parašė Sula Rodyti pranešimąYra pastatytas Helsinkio viadukas. NENAUDOJAMAS jau greitai 6 metai.
Parašė Sula Rodyti pranešimąĮ Minską buvo suplanuotas greitkelis, jau pradėtas statyti. TADA Nemėžis irgi buvos planuotas prijungti prie Vilniaus.
Parašė Sula Rodyti pranešimąO ką pakomentuotumėte apie dabartinių Šnipiškių užstatymą (Beje, LSSR Žalgirio suplanuotą, bet nerealizuotą rajoną)?
Vienintelis pozityvus momentas yra nauji Šnipiškių PARKAI ir SKVERAI, čia viskas tiesiog puikiai. Tiek Senvagės parkas, tiek Japoniškas sodas, tiek įrengiami skverai kaip Drakono pieva ar Šnipiškių skveras.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Kristisz Rodyti pranešimą
Mėtaisi žodžiu FAKTAI į kairę ir dešinę pats nebesuprasdamas kuo skirasi esama faktinė informacija nuo planų, prognozių, hipotezių, spekuliacijų ir nuomonių.
- 1 patinka
Comment
-
Keliaudamas po Europos miestus visada nuvažiuoju į jų 'mikrorajonus': esu aplankęs jų Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Skandinavijoje, didelėje dalyje rytų Europos ir kitur. Komiblokai mane domina dėl to, kad Lietuvoje jie sudaro didesnę NT dalį nei kito tipo būstai. Dėl to bandau ieškoti jų sutvarkymo formulės, kuri veiktų, t.y. kuri leistų tose erdvėse jaustis gerai.
Visų pirma, kai kai kurie forumo visažiniai sako, kad Europoje pilna komiblokų rajonų tokių, kokie yra Lietuvoje, ar dar prastesnių, jie šneka nesąmones. Iš mano patirties, Lietuvos komiblokai savo būkle ir tvarka jų aplinkoje vidutiniškai yra prasčiausi Europos Sąjungoje. Prastesnių už juos galima rasti nebent Latvijoje ar nuskriaustųjų etninių grupių rajonuose Balkanuose ir vidurio Europoje. Be šių vietų, lieka tik nereikšmingos išimtys, tačiau taisyklė yra aiški - vidutiniškas Europos komiblokynas yra žymiai geriau sutvarkytas nei lietuviškasis atitikmuo.
Antra, formulės, kaip sutvarkyti komiblokus geros aš neradau ir nesu tikras, ar ji egzistuoja. Tie rajonai yra fundamentaliai blogi. Pastačius tankius rajonus vidury laukų, juose gyvenanti populiacija tiek darbui, tiek laisvalaikiui visada gravituoja tolyn nuo jų, t.y. link tikro miesto centro, kur dirba sėkmingiausi miesto žmonės, yra geriausia komercija, jaukiausi parkai, geriausia architektūra ir projektai, centriniai transporto mazgai bei kiti miesto centro atributai. Laiko leidimas mikrorajone, kur labai daug vietos ir žalumos, dažniausiai pasilieka mikrorajoninių urbanistų vizualizacijose (ir fantazijose).
Mikrorajonai gali pozityviai lygintis nebent su 90-ųjų anarchiją, bet koks kitas planavimas juos be pastangų 'deda į vietą'. Toks planavimas veiktų, jei mikrorajonai būtų pastatyti miestų centruose, nes tai yra vietos, kur žmonės supranta, ką gauna už grūdimąsi su kitais žmonėmis, t.y. jie gauna miesto centrą. Tipinis mikrorajonas yra vieta, kur negauni nei privatumo, nei centro, juose negauni nieko, išskyrus nebent retai naudojamas, nejaukias erdves. Dėl to gerai uždirbantys žmonės, kurie mėgsta ramybę, išsikelia į privačius namus, o gerai uždirbantys žmonės, mėgstantys gyventi susigrūdę, keliasi į miesto centrus. Galiausiai tokie rajonai, praradę gerai uždirbančius žmones, tampa imigrantų ir mažesnes pajamas uždirbančių gyvenamosiomis vietomis, o tai yra receptas getui.
Būtų galima kalbėti apie komerciją ar gerą transportą kaip panacėją, tačiau pvz. Paryžiaus ar Romos komiblokynai turi puikiai įgyvendintus tiek transporto, tiek komercijos sprendimus, bet jausmas būnant ten vis tiek yra nelabai koks. Komercija ten be išimties būna antraeilė mieste po centro, su mažesne įvairove, prastesniu aptarnavimu, prastesnėmis komercijos erdvėmis, dažniausiai viskas atrodo niūriai, aplink komercines erdves dažnai būriuojasi nesaugumo jausmą keliantys žmonės. Lygiai taip pat, Olandijoje yra komiblokų rajonų, kur komercijos yra labai mažai - ten irgi nesijauti jaukiai: erdvės atrodo nykios ir tuščios.
Norint kažką išspausti iš mikrorajonų, Lietuvos urbanistai turės sugalvoti kažką gero ir unikalaus (ir tai greičiausiai neveiks irgi, bet pabandyti reiktų). Mano pasiūlymai yra tokie:
- Vienas geresnių rezultatų, kuriuos mačiau jausmo būnant mikrorajone pagerinime, buvo Šeškinės dviračių takas, kuris eina ne šalia kelio, o per komiblokyno vidurį. Manau, kad dviračių takų tiesimas vidury tokių rajonų yra labai teigiamas daiktas. Jis padalina tas neaiškias erdves tarp namų viešu dviračių taku, o praktikoje tai veikia labai gerai.
- Vienas geriausių tuščių, nykių pievų įveiklinimo būdų yra tankių miškelių sodinimas. Miškelis yra visiems suprantama erdvė, visi juos mėgsta. Pzv. Visagine, vaikščiojant komiblokynuose šalia pušynų, jausmas yra žymiai geresnis, nei vaikščiojant šalia didelių pievų tipiniame mikrorajone. Krūmynai ir gėlynai tokio efekto neturi, geriausia efektą duoda tankios, aukštos pušys.
- Komercijos plėtrą tuščiose vietose tarp namų be abejonės reiktų išbandyti, tačiau reiktų atskirti 'teigiamą' komerciją ir 'neigiamą'. Manau, kad pvz. kavinė ir kepyklėlė, kurios užsidaro anksti, būtų teigiamas dalykas tokiems rajonams, kai koks lažybų salonas ar alubaris jau gali sukelti problemų. Prieš plečiant komerciją, reikia būtinai išanalizuoti, kokią publiką ji trauktų ir kokį efektą bendram rajono jausmui ji darytų ir, manau, tai galima būtų padaryti sėkmingai.
- Įrengti daug CCTV kamerų bei turėti taisykles dėl būriavimosi ir slampinėjimo ('loitering laws'), t.y. endeminių tokių rajonų problemų
- 11 patinka
Comment
Comment