[VLN] Vilniaus urbanistinės vizijos

[Knope]

Kadangi neseniai diskutavom dėl mikrorajonų ateities, siūlau labai įdomų lenkų dokumentinį filmą šia tema. Pavadinimas "Bloki" (2017): https://www.youtube.com/watch?v=kNvp...l=FilisterFilm. Man patiko kalbintų specialistų pagarba šiai architektūros istorijos daliai, pagarba "blokuwkų" rajonuose gyvenusiems ir gyvenantiems žmonėms, gerųjų šių rajonų ir pastatų pusių įžvelgimas bei perspektyvų brėžimas. Labai kritiškai atsiliepiama apie PL (ir LT) aišku plintančius naujų individualių ir daugiabučių kvartalų getus. Ko nėra mūsų aptariamuose Pašiluose, Fabuose, Viršuluose ir kitur, kur gyvena labai skirtingo kapitalo (socialinio, ekonominio, kultūrinio, simbolinio) turėtojai... Kaip ir apie dabartinių vystytojų kuriamą urbanistinį chaosą vardan pelno.

[Donidavu]

Kadangi neseniai diskutavom dėl mikrorajonų ateities, siūlau labai įdomų lenkų dokumentinį filmą šia tema. Pavadinimas "Bloki" (2017): https://www.youtube.com/watch?v=kNvp...l=FilisterFilm. Man patiko kalbintų specialistų pagarba šiai architektūros istorijos daliai, pagarba "blokuwkų" rajonuose gyvenusiems ir gyvenantiems žmonėms, gerųjų šių rajonų ir pastatų pusių įžvelgimas bei perspektyvų brėžimas. Labai kritiškai atsiliepiama apie PL (ir LT) aišku plintančius naujų individualių ir daugiabučių kvartalų getus. Ko nėra mūsų aptariamuose Pašiluose, Fabuose, Viršuluose ir kitur, kur gyvena labai skirtingo kapitalo (socialinio, ekonominio, kultūrinio, simbolinio) turėtojai... Kaip ir apie dabartinių vystytojų kuriamą urbanistinį chaosą vardan pelno.

Tik pakoreguosiu. Nuo ~2010 šiuolaikinė statyba visa galva lenkia sovietinę vien jau dėl energetinės klasės reikalavimų. Individualūs namai ir daugiabučių kvartalai "getai" yra ateitis, tik reikia atidžiai kontroliuoti jų statybas ir kovoti su korupcija. Mikrorajonų statybų laikai negrįžtamai praėjo, tiesiog nėra tokių privačių vystytojų kurie apsiimtų statyti ištisą mikrorajoną su infrastruktūra kaip sovietiniais laikais. Infrastruktūra turi rūpintis savivaldybė iš NT verslo surinktų mokesčių/rinkliavų pagalba.

[Skeptikas]

Kai Lazdynuose, Žirmūnuose ir Antakalnyje prikepė beverčių chruščiovkių, tai tada ir liko pinigų kino teatrams bei restoranams. Jeigu atsiranda poreikis, kino teatrą ar restoraną visada galima greitai pastatyti, o daugiabučių kitais taip paprastai nepakeisi. Svarbiausius tikslus sovietai įgyvendino: darželiai, mokyklos, stadionai. Net neteko matyti planų dėl traukos centrų, todėl sunku pasakyti ar jų neįgyvendino dėl prasidėjusio nuosmukio. Greičiausiai visoje šalyje pasikeitė koncepcija, stambino rajonus, nes žmonės masiškai bėgo iš smunkančių kolūkių. Dirbti miesto pramonėje su visais patogumais butuose buvo gerokai šviesesnė perspektyva nei lenkti nugarą kolūkyje. Būsto poreikis augo geometrine progresija, tai ir mikrorajonų statybas neproporcingai spartino.
Youtube: dokumentikoje "Vilnius. Fabijoniškės (1985 - 1990)" taip ir sako, "kad kiekviena šeima turėtų butą".

Kuo tie monolitai geresni nei Lazdynų ar Žirmūnų blokai, rajonai, kurie buvo laikomi pavyzdiniais visai sąjungai ir kur buvo tiesiogine to žodžio prasme vežami specialistai parodyti gerąsias praktikas. Vienintelis dalykas ką pavyksta sugalvoti, tai, kad daugiau namų turėjo liftus. O pasakymas, kad būsto poreikis augo geometrine progresija yra visiška netiesa, 70-79 metais į Vilnių atsikraustė net daugiau gyventojų nei 80-89. Paprasčiausias atsakymas - lėšų trūkūmas. Dėl to taip ir nebuvo nutiesta šiaurinė g., pabaigta ozo g. ir t.t. Tad nenuostabu, kad ir suprastėjo standartai.

[PoDV]

Į RYTUS nuo Lentvario palei GELEŽINKELĮ. Tiksliau į rytus nuo Lentvario, bet visas blokinis rajonas į šiaurę nuo geležinkelio, ten kur laukai, o dabar užvarė kotedžų kvartalų. Būtų gavęsis grynai Rygos Zolitude/Imanta analogas, nes pagrindinė susisiekimo priemonė planuotas elektrifikuotas Vilnius–Lentvaris geležinkelis. Matyt BŪTŲ dar viena stotelė tarp Lentvario ir Panerių. Rajonas kokie 50-60 000, čia kaip Pašilaičiai ir Fabijoniškės kartu sudėjus. Tai srautas TRAUKINIU į centrą ryte būtų gana galingas.

Tiesa, ten tikslas buvo priartinti miegamuosius rajonus prie pramonės rajono Paneriuose, panaudoti geležinkelį, artinti prie rekreacinių Trakų su ežerais, be to plėtimąsis Vilniaus į Lietuvos gilumą, Kauno kryptimi.

Nu ir kažkiek dar statybų Grigiškių ir Lentvario viduje, nes nėra tankūs miestai. Po NEPRIKLAUSOMYBĖS daug pristatyta daugiabučių, tiek Grigiškėse, tiek Lentvaryje, tai sovietai būtų dar trigubai pristatę blokinių 5-9 aukštų namų.

Vis tik idėja buvo nebloga, t.y. vystyti gyvenamą plėtrą palei geležinkelį.

Galima ir dabar bandyti daryti gyvenimą prie geležinkelio patrauklesnį, turiu omeny naujos triukšmo sienutės ir naujos stotys kokioj Trakų Vokėj, arčiau Lentvario. Gali būti ir kokia nors įvairaus tankio statyba. Tiesa, reikės ir geresnio integravimo su likusio Vilniaus VT. Tam tikslinga būtų išnaudoti Vilnius-Trakai liniją, kuri būtų svarbiausia priemiesčio viešojo transporto linija.

[digital]

Kino teatrai buvo Lazdynuose, suplanuotas Karoliniškėse (kodėl nepastatė?), Šeškinėje. Neturėjo Viršuliškės, bet ten mažas rajonas, 25 tūkst., gi Pašilaičiai ir Fabijoniškės planuotos 65 000 ir be kino teatro??? O dar Justiniškės be kino, viso trys rajonai su tuo metu 110 000 gyventojų.

Viršuliškėse kino teatras buvo suplanuotas. Iš parodos http://virsulai.lt :

C-21 - Kinoteatras (kur dabar stovėjimo aikštelė prie Mados).

[dangoraižistas]

Vis tik idėja buvo nebloga, t.y. vystyti gyvenamą plėtrą palei geležinkelį.

Galima ir dabar bandyti daryti gyvenimą prie geležinkelio patrauklesnį, turiu omeny naujos triukšmo sienutės ir naujos stotys kokioj Trakų Vokėj, arčiau Lentvario. Gali būti ir kokia nors įvairaus tankio statyba. Tiesa, reikės ir geresnio integravimo su likusio Vilniaus VT. Tam tikslinga būtų išnaudoti Vilnius-Trakai liniją, kuri būtų svarbiausia priemiesčio viešojo transporto linija.

FAKTAS, kad geriau būtų turėti Pilaitės lygio rajoną toje pusėje su IŠNAUDOJAMU geležinkeliu susisiekimui, su visa socialine infrastruktūra kaip mokyklos, darželiai, poliklinika, prekybos centrai, viešosios erdvės (aikštės, skverai, buvo numatyta REKREACINĖ ZONA su tvenkiniais ir vandens pramogomis, parkas). Dabar toje vietoje gavome tipinę nykią suburbiją, kurioje yra vien tik namai, iš kurių visi važiuoja vien mašinomis.

Ta pati vieta kur turėjo būti MIESTIŠKI kvartalai.



Nueita klaidingu keliu (klystkeliais)...

[evvt]

Čia yra vienas akivaizdus klystkelis - 0 infrastruktūros. O gyvent tokiuose daug geriau nei 9 a blokeliuose.

[Sula]

FAKTAS, kad geriau būtų turėti Pilaitės lygio rajoną toje pusėje su IŠNAUDOJAMU geležinkeliu susisiekimui, su visa socialine infrastruktūra kaip mokyklos, darželiai, poliklinika, prekybos centrai, viešosios erdvės (aikštės, skverai, buvo numatyta REKREACINĖ ZONA su tvenkiniais ir vandens pramogomis, parkas).

Kažin iš kur atsiras visi šie stebuklai? Geležinkelis neišnaudojamas net ir dabar. Pvz.: daug kas dirba Ž.Paneriuose, bet ten nėra jokios geležinkelio stotelės. Vokės stotelė Liudvinave irgi "nei į kuolą, nei į mietą". Nors kai kas važinėja, bet eiti iki pagrindinių darboviečių iš ten nepatogu, būtų daug geriau prie Žarijų gatvės.
Mokyklas, darželius net Pilaitėje vos išstenėjo, po 30 metų nuo įkurtuvių.

[Obi-Wan Kenobi]

Pamirškit tuos geležinkelius. Nebus Vilniuje komutinimo su priemiesčiais, nes nėra normalios stoties, nėra patogių VT transporto jungčių su geležinkeliu.

[dangoraižistas]

Kažin iš kur atsiras visi šie stebuklai?

TA PRASME, stebuklai?

Tai Lazdynuose, Karoliniškėse, Viršuliškėse, Baltupiuose, Šeškinėje, Justiniškėse, Pašilaičiuose, Fabijoniškėse, Pilaitėje ATSIRADO kažkokie STEBUKLAI?

Šiaurinėje Pilaitėje vyksta stebuklas? Ne miesto planavimas?

Geležinkelis neišnaudojamas net ir dabar.

Ta prasme NET IR DABAR?

KAM jį galima išnaudot kai vietoje Marijampolės dydžio miesto rajono sukurta egoistiškai-individualistinė Sasnavos dydžio suburbija su važinėjimu vien tik mašinomis?

Pvz.: daug kas dirba Ž.Paneriuose, bet ten nėra jokios geležinkelio stotelės. Vokės stotelė Liudvinave irgi "nei į kuolą, nei į mietą".
Nors kai kas važinėja, bet eiti iki pagrindinių darboviečių iš ten nepatogu, būtų daug geriau prie Žarijų gatvės.

Dabar nėra srauto, nes šalia nepastatė Marijampolės-2, o tiktai Sasnavą-2, vienaaukščius namus su mašinomis.

Mokyklas, darželius net Pilaitėje vos išstenėjo, po 30 metų nuo įkurtuvių.

Apie tai ir kalbà, kad žlugus sovietinei planinei sistemai, įvyko degradacija, nes net ekonominėje šiknoje buvę sovietai 1980-1990 pastatė apie 20 mokyklų (tingiu skaičiuoti, bet skaičius panašus) Šeškinėje, Justiniškėse, Pašilaičiuose, Fabijoniškėse, apie 40 vaikų darželių.

Po 1990 m., viskas paleista chaosui, palikta tariamai „savireguliacijai“, nors protingiausi kapitalistiniai miestai kaip PORTLENDAS ar KOPENHAGA skiria sklypus užstatymui investuotojams su aiškiai apibrėžtom funkcijom, aukštingumu ir t.t. ir pan. Pas mus tiesiog po 1990 išmeta sklypus, juos susiperka bet kas ir statosi bet ką, nes negalima trukdyti to daryti. Dėl to vietoj miesto palei geležinkelio liniją gauname automobilių suburbiją be jokios socialinės infrastruktūros. Gerai pamenu kaip 1990-2000 miesto planuotojų buvo kalbama, kad Vilniuje 90% statybos turi būt individuali, privatūs kotedžai ir tik 10% – statomi nauji daugiabučiai.

Tai štai ir PASEKMĖ. Nors tame kampe BUVO GALIMA palikti 1980 m. generalinio plano numatytą daugiabučių statybą, o ne visą potencialą sunaikint tais vienaaukščiais Bangladešais... Deja, tie vienaaukščiai namai, nebe mieste, o vidury niekur (atsisakėme ten sukurti MIESTĄ), stovės bent 100 metų.

[Sula]

TA PRASME, stebuklai?

Tai Lazdynuose, Karoliniškėse, Viršuliškėse, Baltupiuose, Šeškinėje, Justiniškėse, Pašilaičiuose, Fabijoniškėse, Pilaitėje ATSIRADO kažkokie STEBUKLAI?

Šiaurinėje Pilaitėje vyksta stebuklas? Ne miesto planavimas?

Beveik vis šitie STEBUKLAI Lazdynuose, Karoliniškėse, Viršuliškėse, Baltupiuose, Šeškinėje, Justiniškėse, Pašilaičiuose, Fabijoniškėse atsirado iki 90-ųjų vidurio.

Ta prasme NET IR DABAR?

KAM jį galima išnaudot kai vietoje Marijampolės dydžio miesto rajono sukurta egoistiškai-individualistinė Sasnavos dydžio suburbija su važinėjimu vien tik mašinomis?


Dabar nėra srauto, nes šalia nepastatė Marijampolės-2, o tiktai Sasnavą-2, vienaaukščius namus su mašinomis.

Ta prasme - DABAR.
Gerai, statome Pilaitę-2 tarp Trakų Vokės ir Lentvario.
O gal geriau nutiesti geležinkelį į Justiniškes?

BUVO GALIMA palikti 1980 m. generalinio plano numatytą daugiabučių statybą, o ne visą potencialą sunaikint tais vienaaukščiais Bangladešais... Deja, tie vienaaukščiai namai, nebe mieste, o vidury niekur (atsisakėme ten sukurti MIESTĄ), stovės bent 100 metų.

Šalis irgi pasikeitė nuo 1990 m. jeigu pastebėjote.
LSSR gal dabar gyventų virš 4 mln. gyventojų, o Vilniuje ~ 900 tūkst.

Praėjome (o statybose gal dar ir ne) laukinio kapitalizmo su korupcinėmis ligomis stadiją. Gal tai ir ne amžina

[Lettered]

Ta prasme NET IR DABAR?
Po 1990 m., viskas paleista chaosui, palikta tariamai „savireguliacijai“, nors protingiausi kapitalistiniai miestai kaip PORTLENDAS ar KOPENHAGA skiria sklypus užstatymui investuotojams su aiškiai apibrėžtom funkcijom, aukštingumu ir t.t. ir pan. Pas mus tiesiog po 1990 išmeta sklypus, juos susiperka bet kas ir statosi bet ką, nes negalima trukdyti to daryti. Dėl to vietoj miesto palei geležinkelio liniją gauname automobilių suburbiją be jokios socialinės infrastruktūros. Gerai pamenu kaip 1990-2000 miesto planuotojų buvo kalbama, kad Vilniuje 90% statybos turi būt individuali, privatūs kotedžai ir tik 10% – statomi nauji daugiabučiai.
:

Ar tikrai Portlandas gerai suplanuotas? Realiai atrodo, kad ten vien suburbai ir greitkeliai.
Turim dabar Lentvarį, Vokę, kur daug traukinių pravažiuoja, bet nesistato ten šalia stotelių nei jokie daugiabučių kvartalai, bet net ir individualūs namai. Problema ta, kad nėra miesto geležinkelio/tramvajaus. Senamiestyje, naujininkuose, kurie šalies pagrindinės stoties, ne tiek ir daug darbo vietų.

[dangoraižistas]

Beveik vis šitie STEBUKLAI Lazdynuose, Karoliniškėse, Viršuliškėse, Baltupiuose, Šeškinėje, Justiniškėse, Pašilaičiuose, Fabijoniškėse atsirado iki 90-ųjų vidurio.

Pilaitė imta statyti 1991, bet jos DAUG įgyvendinta. Paskutiniai blokiniai statyti 2000 ar 2001. Maža dalis statyti valstybės (tremtiniams), didelė dalis privataus verslo įmonių. TAS PATS galėjo būti daroma tenais, prie geležinkelio. Kasmet 1995-2000 buvo pastatoma po nuo 1,5 iki 3 tūkst. butų, t.y. iš viso per 5 m. apie 10 000 ar 15 000. Primenu, kad toks rajonas kaip FABIJONIŠKĖS turi 9 tūkst. butų. Tiesiog naujos daugiabučių statybos 1995-2000 m. PRAMĖTYTOS visur mieste, o šita dalis paaukota kotedžams. Nors TIKRIAUSIAI ten buvo privesti inžineriniai tinklai kaip elektra, vandentiekis, padaryti kokie nors paruošiamieji darbai apie 1985-1990.

Ta prasme - DABAR.

Nesuprantu kas neaiškaus sakinyje, kuriame rašyti FAKTAI, kad 1995-2000 galėjo rastis toks rajonas (pavyzdžiui, statomas privačių akcinių bendrovių, parduodant sklypus) ir DABAR turėtume ten Marijampolės dydžio rajoną ar bent Pilaitės dydžio (gyventojų kaip Utenoje, įgyvendinus tik dalį), kuris duotų nemažą srautą geležinkeliui.

Gerai, statome Pilaitę-2 tarp Trakų Vokės ir Lentvario.
O gal geriau nutiesti geležinkelį į Justiniškes?

Minėjau, kad į Justiniškes reikia TILTO ir labaaai ilgo TUNELIO. Čia gi viskas jau buvo, bet kvailokai paaukota kotedžų suburbijai.

Šalis irgi pasikeitė nuo 1990 m. jeigu pastebėjote.
LSSR gal dabar gyventų virš 4 mln. gyventojų, o Vilniuje ~ 900 tūkst.

Jau RAŠIAU, kad šitas rajonas būtų statomas 1995-2000 m., prie ko čia DABAR? Dabar statytų rajonus Minsko plente prie Nemėžio ir N. Vilnioje kaip buvo numatoma PO 2000 metų. O šis rajonas buvo dar SENO generalinio plano numatytas, planavimas apie 1980. Pilaitė planuota tuo pačiu metu ir BEVEIK PUSĖ pastatyta, netgi su 2 mokyklom ir darželiu.

Praėjome (o statybose gal dar ir ne) laukinio kapitalizmo su korupcinėmis ligomis stadiją. Gal tai ir ne amžina

Deja, deja... 100 metų turėsime aplink Vilnių ir jo viduje, pakraščiuose vietoj MIESTO Bangladešus.

Architektas prabilo apie didmiesčių priemiesčius: greitai turėsime Mozambiką
https://delfi.lt/verslas/nekilnojama...hp?id=72226314

[dangoraižistas]

Ar tikrai Portlandas gerai suplanuotas? Realiai atrodo, kad ten vien suburbai ir greitkeliai.
Turim dabar Lentvarį, Vokę, kur daug traukinių pravažiuoja, bet nesistato ten šalia stotelių nei jokie daugiabučių kvartalai, bet net ir individualūs namai. Problema ta, kad nėra miesto geležinkelio/tramvajaus. Senamiestyje, naujininkuose, kurie šalies pagrindinės stoties, ne tiek ir daug darbo vietų.

Taip, Portlende yra zonavimas, išskiriant tik KONKREČIAS teritorijas, kur galima statyti. Tuomet sklypai parduodami aukcionuose statybos kompanijoms. MIESTAS nustato kurioje teritorijoje bus statoma, parduoda su ĮPAREIGOJIMU pastatyti per tam tikrą laiką, tam tikro aukštingumo namus su tam tikrom įstaigom ir t.t.

https://www.portland.gov/city-planning

Pavyzdys:
https://www.portland.gov/bps/plannin...project-part-2

On June 1, 2022, City Council voted to adopt additional changes to zoning in Portland’s single-dwelling zones, thus expanding allowances for more housing types.
Published
June 2, 2022 2:50 pm
On Wednesday, June 1, City Council voted unanimously to adopt the Residential Infill Project – Part 2 (RIP2) zoning code amendments. The ordinance will go into effect on June 30, 2022, at 11:59 p.m. The vote marks the completion of the second part of the Residential Infill Project “series” (RIP1 and RIP2), which together allow more middle housing in Portland’s residential neighborhoods, giving more people the opportunity to live, work, play, go to school and enjoy the amenities of Portland’s great neighborhoods.

Before voting in favor, Commissioner Jo Ann Hardesty acknowledged Commissioner Carmen Rubio for listening to community concerns about the need for more housing and ensuring “we have the flexibility necessary and the policies in place to … do so in a way that fits our environmental, climate and racial justice goals.” Commissioner Mapps also applauded Rubio’s leadership as head of the Bureau of Planning and Sustainability.

Commissioner Rubio tipped her hat to the Planning and Sustainability Commission. “I know the Commission was challenged by the tight timeline afforded by the State’s compliance deadline. I appreciate that, within that shortened timeframe, they were able to include several important amendments to strengthen the project before unanimously voting to recommend approval.”

“I’m very glad to have another opportunity to vote for more housing options in our city,” said Mayor Ted Wheeler. “I look forward to continuing conversations about how we can address our housing shortage and ensure that Portland is a place where people from all different backgrounds have the opportunity to live.”

[hhh]

Čia apie šitą kalba? https://maps.vilnius.lt/bendrasis-planas#layers

[Kristisz]

Nesuprantu kas neaiškaus sakinyje, kuriame rašyti FAKTAI, kad 1995-2000 galėjo rastis toks rajonas (pavyzdžiui, statomas privačių akcinių bendrovių, parduodant sklypus) ir DABAR turėtume ten Marijampolės dydžio rajoną ar bent Pilaitės dydžio (gyventojų kaip Utenoje, įgyvendinus tik dalį), kuris duotų nemažą srautą geležinkeliui.

Mėtaisi žodžiu FAKTAI į kairę ir dešinę pats nebesuprasdamas kuo skirasi esama faktinė informacija nuo planų, prognozių, hipotezių, spekuliacijų ir nuomonių.

[Sula]

Nors TIKRIAUSIAI ten buvo privesti inžineriniai tinklai kaip elektra, vandentiekis, padaryti kokie nors paruošiamieji darbai apie 1985-1990.

Deja, bet nebuvo. Gyvenu netoliese

Nesuprantu kas neaiškaus sakinyje, kuriame rašyti FAKTAI, kad 1995-2000 galėjo rastis toks rajonas (pavyzdžiui, statomas privačių akcinių bendrovių, parduodant sklypus) ir DABAR turėtume ten Marijampolės dydžio rajoną ar bent Pilaitės dydžio (gyventojų kaip Utenoje, įgyvendinus tik dalį), kuris duotų nemažą srautą geležinkeliui.

Už Pilaitės irgi turėjo atsirasti rajonas, sąlyginis pavadinimas Gilužio arba Sudervės. DIDESNIS už Marijampolę ar Uteną, apie 100 tūkst. gyventojų.

Minėjau, kad į Justiniškes reikia TILTO ir labaaai ilgo TUNELIO. Čia gi viskas jau buvo, bet kvailokai paaukota kotedžų suburbijai.

Yra pastatytas Helsinkio viadukas. NENAUDOJAMAS jau greitai 6 metai.

Jau RAŠIAU, kad šitas rajonas būtų statomas 1995-2000 m., prie ko čia DABAR? Dabar statytų rajonus Minsko plente prie Nemėžio ir N. Vilnioje kaip buvo numatoma PO 2000 metų. O šis rajonas buvo dar SENO generalinio plano numatytas, planavimas apie 1980. Pilaitė planuota tuo pačiu metu ir BEVEIK PUSĖ pastatyta, netgi su 2 mokyklom ir darželiu.

Į Minską buvo suplanuotas greitkelis, jau pradėtas statyti. TADA Nemėžis irgi buvos planuotas prijungti prie Vilniaus.

O ką pakomentuotumėte apie dabartinių Šnipiškių užstatymą (Beje, LSSR Žalgirio suplanuotą, bet nerealizuotą rajoną)?

[dangoraižistas]

Deja, bet nebuvo. Gyvenu netoliese

Bent vanduo turėjo būti paruoštas, nes NET Pilaitė ima vandenį iš Vokės slėnio ir jį kelia ~100 m. Tada tik vamzdžius išvedžiot. Dėl elektros, gal irgi kas nors privesta.

Už Pilaitės irgi turėjo atsirasti rajonas, sąlyginis pavadinimas Gilužio arba Sudervės.

Ąžuolynė lygtais galėjo vadintis, bet ko gero jis būtų statomas VĖLIAU, po šito gyvenamojo masyvo prie Lentvario-Grigiškių, 2000-2005m., nes jis tik PRADĖTAS planuoti apie 1990, o su šitu prie Lentvario buvo įdirbis BENT JAU nuo 1985 metų, o gal ir anksčiau, nuo 1980 m.

DIDESNIS už Marijampolę ar Uteną, apie 100 tūkst. gyventojų.

VISIŠKAS mitas. Yra foto maketo. Daugiausiai triaukščiai kotedžai, kažkas panašaus kaip Dvarykščiuose ar Pašilaičiuose. MAKS 10-15 tūkst.

Yra pastatytas Helsinkio viadukas. NENAUDOJAMAS jau greitai 6 metai.

Kuo čia dėtas GELEŽINKELIS? Kuriam reikėtų tilto per Nerį ir TUNELIO dėl žymių reljefo skirtumų ir staigaus kilimo (geležinkelis NĖRA funikulierius)?

Į Minską buvo suplanuotas greitkelis, jau pradėtas statyti. TADA Nemėžis irgi buvos planuotas prijungti prie Vilniaus.

Tai tikriausiai planuotas, tenais, į ŠIAURĘ nuo Nemėžio, kur buvo tušti laukai, turėjo būti statomas DAUGIABUČIŲ rajonas, po Pilaitės ir po Lentvario-2, tikriausiai apie 2000-2005 metus, panašiu laiku kaip tas Ąžuolynės rajonas už Pilaitės.

O ką pakomentuotumėte apie dabartinių Šnipiškių užstatymą (Beje, LSSR Žalgirio suplanuotą, bet nerealizuotą rajoną)?

PRASTAS, nekoordinuotas, chaotiškas užstatinėjimas atskirais sklypeliais, be BENDROS viso rajono minties, be socialinės infrastruktūros objektų, be nieko. Sovietai SPECIALIAI nestatė Žalgirio, nes norėjo sukurti geresnę, elitinę seriją tokiam centro parodomajam rajonui. Dabar stato niekuo neišskirtinius namus. Aišku, tie namai VISTIEK daug geresni nei sovietiniai blokai, bet didelio skirtumo nuo naujosios PILAITĖS nesimato. Vaikščiojau kažkada su baltarusiais tenais, tai sakė, matydami naujas strojkes, „ETA KAKAJA TA NOVAJA BOROVAJA, NIČEGO CHAROŠAVA“. Net baltarusiams (viena skurdžiausių Europos valstybių) Šnipiškių nauji daugiabučiai, palyginus su matytomis Vienomis, Kopenhagomis ir Stokholmais atrodo ŠŪDAS. Čia yra Novaja Borovaja, jei ką.

Vienintelis pozityvus momentas yra nauji Šnipiškių PARKAI ir SKVERAI, čia viskas tiesiog puikiai. Tiek Senvagės parkas, tiek Japoniškas sodas, tiek įrengiami skverai kaip Drakono pieva ar Šnipiškių skveras.

[dangoraižistas]

Mėtaisi žodžiu FAKTAI į kairę ir dešinę pats nebesuprasdamas kuo skirasi esama faktinė informacija nuo planų, prognozių, hipotezių, spekuliacijų ir nuomonių.

Ačiū, o DIDIS KALBAINIŲ ETIMOLOGE ir ŽYMOKAS SEMIOTIKOS SPECIALISTE, kad paaiškini man, kad čia aptariamų rajonų planavimo FAKTAS 1980 metų generaliniame Vilniaus plane su šimtais tomų dokumentų, žemėlapių, schemų NĖRA faktas, o tavo hipotezė ir spekuliacija, ir nuomonė.

[VLR]

Keliaudamas po Europos miestus visada nuvažiuoju į jų 'mikrorajonus': esu aplankęs jų Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Skandinavijoje, didelėje dalyje rytų Europos ir kitur. Komiblokai mane domina dėl to, kad Lietuvoje jie sudaro didesnę NT dalį nei kito tipo būstai. Dėl to bandau ieškoti jų sutvarkymo formulės, kuri veiktų, t.y. kuri leistų tose erdvėse jaustis gerai.

Visų pirma, kai kai kurie forumo visažiniai sako, kad Europoje pilna komiblokų rajonų tokių, kokie yra Lietuvoje, ar dar prastesnių, jie šneka nesąmones. Iš mano patirties, Lietuvos komiblokai savo būkle ir tvarka jų aplinkoje vidutiniškai yra prasčiausi Europos Sąjungoje. Prastesnių už juos galima rasti nebent Latvijoje ar nuskriaustųjų etninių grupių rajonuose Balkanuose ir vidurio Europoje. Be šių vietų, lieka tik nereikšmingos išimtys, tačiau taisyklė yra aiški - vidutiniškas Europos komiblokynas yra žymiai geriau sutvarkytas nei lietuviškasis atitikmuo.

Antra, formulės, kaip sutvarkyti komiblokus geros aš neradau ir nesu tikras, ar ji egzistuoja. Tie rajonai yra fundamentaliai blogi. Pastačius tankius rajonus vidury laukų, juose gyvenanti populiacija tiek darbui, tiek laisvalaikiui visada gravituoja tolyn nuo jų, t.y. link tikro miesto centro, kur dirba sėkmingiausi miesto žmonės, yra geriausia komercija, jaukiausi parkai, geriausia architektūra ir projektai, centriniai transporto mazgai bei kiti miesto centro atributai. Laiko leidimas mikrorajone, kur labai daug vietos ir žalumos, dažniausiai pasilieka mikrorajoninių urbanistų vizualizacijose (ir fantazijose).

Mikrorajonai gali pozityviai lygintis nebent su 90-ųjų anarchiją, bet koks kitas planavimas juos be pastangų 'deda į vietą'. Toks planavimas veiktų, jei mikrorajonai būtų pastatyti miestų centruose, nes tai yra vietos, kur žmonės supranta, ką gauna už grūdimąsi su kitais žmonėmis, t.y. jie gauna miesto centrą. Tipinis mikrorajonas yra vieta, kur negauni nei privatumo, nei centro, juose negauni nieko, išskyrus nebent retai naudojamas, nejaukias erdves. Dėl to gerai uždirbantys žmonės, kurie mėgsta ramybę, išsikelia į privačius namus, o gerai uždirbantys žmonės, mėgstantys gyventi susigrūdę, keliasi į miesto centrus. Galiausiai tokie rajonai, praradę gerai uždirbančius žmones, tampa imigrantų ir mažesnes pajamas uždirbančių gyvenamosiomis vietomis, o tai yra receptas getui.

Būtų galima kalbėti apie komerciją ar gerą transportą kaip panacėją, tačiau pvz. Paryžiaus ar Romos komiblokynai turi puikiai įgyvendintus tiek transporto, tiek komercijos sprendimus, bet jausmas būnant ten vis tiek yra nelabai koks. Komercija ten be išimties būna antraeilė mieste po centro, su mažesne įvairove, prastesniu aptarnavimu, prastesnėmis komercijos erdvėmis, dažniausiai viskas atrodo niūriai, aplink komercines erdves dažnai būriuojasi nesaugumo jausmą keliantys žmonės. Lygiai taip pat, Olandijoje yra komiblokų rajonų, kur komercijos yra labai mažai - ten irgi nesijauti jaukiai: erdvės atrodo nykios ir tuščios.

Norint kažką išspausti iš mikrorajonų, Lietuvos urbanistai turės sugalvoti kažką gero ir unikalaus (ir tai greičiausiai neveiks irgi, bet pabandyti reiktų). Mano pasiūlymai yra tokie:
- Vienas geresnių rezultatų, kuriuos mačiau jausmo būnant mikrorajone pagerinime, buvo Šeškinės dviračių takas, kuris eina ne šalia kelio, o per komiblokyno vidurį. Manau, kad dviračių takų tiesimas vidury tokių rajonų yra labai teigiamas daiktas. Jis padalina tas neaiškias erdves tarp namų viešu dviračių taku, o praktikoje tai veikia labai gerai.
- Vienas geriausių tuščių, nykių pievų įveiklinimo būdų yra tankių miškelių sodinimas. Miškelis yra visiems suprantama erdvė, visi juos mėgsta. Pzv. Visagine, vaikščiojant komiblokynuose šalia pušynų, jausmas yra žymiai geresnis, nei vaikščiojant šalia didelių pievų tipiniame mikrorajone. Krūmynai ir gėlynai tokio efekto neturi, geriausia efektą duoda tankios, aukštos pušys.
- Komercijos plėtrą tuščiose vietose tarp namų be abejonės reiktų išbandyti, tačiau reiktų atskirti 'teigiamą' komerciją ir 'neigiamą'. Manau, kad pvz. kavinė ir kepyklėlė, kurios užsidaro anksti, būtų teigiamas dalykas tokiems rajonams, kai koks lažybų salonas ar alubaris jau gali sukelti problemų. Prieš plečiant komerciją, reikia būtinai išanalizuoti, kokią publiką ji trauktų ir kokį efektą bendram rajono jausmui ji darytų ir, manau, tai galima būtų padaryti sėkmingai.
- Įrengti daug CCTV kamerų bei turėti taisykles dėl būriavimosi ir slampinėjimo ('loitering laws'), t.y. endeminių tokių rajonų problemų