[VLN] Vilniaus urbanistinės vizijos

[zalzakas]

Surinkome neįgyvendintus Vilniaus projektus, arba neįgyvendintas Vilniaus urbanistines vizijas į vieną valandos tinklalaidę - jas aptarė Vilniaus meras ir miesto vyr. architektas, kviečiu paklausyti: https://www.youtube.com/watch?v=MoPuiM66u84

[LC.]

Nematytas Vilniaus Naujamiesčio planas, neįgyvendintas.
Šiaurė dešinėje.
Atrastas Rasos Antanavičiūtės knygoje Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse.

[Tomizmas]

Burbiškių rajonas. Projektavo V. Čekanauskas, V. Brėdikis, J. Makariūnas, A. ir V. Nasvyčiai. 1961-1962m. Turėjo gyventi ~30 000 žmonių. Turėjo būt kažkur vietoj Naujininkų mūrinių garažų prie Tūkstantmečio g.

Labai blogai, kad šito neįgyvendino. Gali būti, kad dar ne per vėlu jį atgaivinti. Iš Vilniaus vakarinės iš šiaurinės dalies nukreipus naujų daugiabučių statybas į Burbiškes, Naujininkų pietinę dalį, Liepkalnį, Kalnėnus būtų bent kažkiek išspręsta miesto asimetrijos problema.

[Palpatine]

Iš 15min.lt straipsnio apie Pilaitės vizijas sovietmečiu (https://www.15min.lt/ar-zinai/naujie...u-1162-1460448):


Čia pirmąkart matau, kad palei geležinkelį Paneriuose buvo planuota magistralė nuo stoties iki pat Lentvario ir net A1.

[Romas]

Algirdas Motulas. "Vilniaus dabartis ir rytdiena". Vilnius, "Mintis", 1980
Žalgirio gyvenamojo rajono maketas

Dar viena Šnipiškių užstatymo vizija

Vilniaus m. Žalgirio (dabar Šnipiškių) gyvenamojo rajono suplanavimo konkursas
Pirmąja premija apdovanotas projektas, arch. Z. Daunoravičius, 1975 m.

http://archmuziejus.lt/lt/lietuvos-a...iniais-metais/
Virtualus architektūros muziejus 2017.12.07
D. Linartas Lietuvos architektūros konkursai sovietiniais metais
G. Girčys, Mintys apie būsimąjį „Žalgirio" rajoną, Statyba ir architektūra 1975 Nr. 2/189: 4–7.

[liootas]

Ar ten sala vidury Neries su pastatu?

[Romas]

Ar ten sala vidury Neries su pastatu?

Ten ne sala, o pusiasalis.
Buvo numatyta iškasti įlanką ir suformuoti pusiasalį.
Dar ir dabar galima matyti paliktą vietą įlankai

[Pilaitis]

Prieš porą savaičių Jutube atsirado filmukas Tarybų Lietuva, 1979 metai. Vilniaus statybos.

Jame buvo keletas įdomių maketų bei planų kadrų. Kai kurie jų buvo matyti ir anksčiau, bet kitu kampu.

Iš anksto atleiskit už kokybę ir dydį - daryti printscreenai iš video, bet norintys galės susirasti originalą pagal laiką

Šeškinė (7:10). Neįgyvendinta Šiaurinė gatvė (kuri čia iš tiesų aplinkkelis) bei matoma nuovaža pietų pusėje - Ozo gatvė turėjo tęstis dabartine Siesikų gatvės atkarpa bei susijungti su Ukmergės g. Beje, per šiaurinę turėjo atsirasti du pėsčiųjų viadukai.


Grandiozinė centro rekonstrukcija (7:35). Pylimo, Pamėnkalnio gatvės turėjo tapti magistralinėmis, o Kalinausko būtų pratęsta Liejyklos gatvės tąsa bei atvestų į Katedros aikštę. Prie Cvirkos skvero turėjo atsirasti dviejų (o gal ir daugiau) lygių sankryža, tiesa, man atrodo, be viadukų, o su tuneliais; ten pat prasidėtų tunelis, kuris išlystų tik dab. Operos žiedinėje sankryžoje, taip aplenkiant dabartinę Kudirkos aikštę.


NMC (7:37). Šiaurinė to pačio plano dalis. Matomas gabalėlis NMC užstatymo, žiedinė Konstitucijos pr./Kalvarijų/Šeimyniškių gatvių sankryža,

[Romas]

Bernardinai.lt 2021.05.04

Marija Drėmaitė
Vilnius – nebaigtų urbanistinių idėjų miestas

Vilnius – moderni sostinė. Tokį urbanistinį miesto tikslą turėjo kiekviena miesto valdžia“, – teigia architektūros istorikė MARIJA DRĖMAITĖ. Ji pasakojimų cikle „Menas kurti Vilnių“ naujomis istorijomis praplečia mažąją MO muziejaus parodą „Sunkus amžius: Vilnius, 1939–1949“. Taigi koks Vilnius buvo tuomet ir kaip jo architektūra keitėsi?

Vilniui – sostinės verta išvaizda
„Per šį laikotarpį Vilniuje pasikeitė penkios valdžios. Ir, kiek man teko tyrinėti urbanistinį šių visų valdžių požiūrį į miestą, jos visos norėjo miestą pasisavinti, suteikti miestui sostinės vertą išvaizdą. Bet kiekviena valdžia turėjo kitokius įsivaizdavimus, kokia ta sostinė turėtų būti“, – teigia M. Drėmaitė. (...)

https://www.bernardinai.lt/architekt...ideju-miestas/

[Romas]

Paroda Vilniaus miesto muziejuje
Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai
2021.07.21–2022.01.09

Parodoje yra įvairių laikotarpių Vilniaus generaliniai planai - nuo tarpukario ir karo iki vėlyvojo sovietmečio, taip pat reprezentacinio miesto centro, naujojo centro ir kitų vietų išplanavimo vizijos.

Bendras parodos vaizdas


Filmukai su pokarinėmis vizijomis



Stalinistinės pokario Vilniaus centro vizijos


Lenino aikštės (dab. Lukiškių a.) 1968 m. konkursas

[Romas]

Paroda Vilniaus miesto muziejuje
Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai
2021.07.21–2022.01.09


Šnipiškių ir kaimyninių teritorijų vizijos

Ogólny plan zabudowania miasta Wilna w granizach administracyjnych 1938 m.
Arch.Jerzy Kobzakowski


Šnipiškių užstatymo genplanas 1943 m.
Ten daug kas kartojasi iš iš lenkų urbanistų 1936-1938 m. parengtų Vilniaus užstatymo idėjų
Arch. Kazimierz Biszewski



A.Nasvytis pristato savo idėjas apie naująjį centrą dešiniajame Neries krante


Algimantas Nasvytis.
Dešiniojo Neries kranto vizija 1964-1967 m.



Šnipiškių - Žalgirio rajono (25.000 gyventojų) išplanavimo projekto maketas 1968 m.
Vyr. arch. Birutė Kasperavičienė

Vaizdas iš pietų, nuo upės pusės


Vaizdas iš rytų, nuo stadiono pusės



Šnipiškių - Žalgirio rajono (25.000 gyventojų) išplanavimo projektas 1979 m.
Arch. Aida Leckienė


Šis A.Nasvyčio piešinys jau buvo šiame forume
XX a. 8 dešimtmetis
F. Dzeržinskio g. - G. Gajaus g.- Ukmergės g. sankryža.
(dab. Kalvarijų g. - Šeimyniškių g. - Konstitucijos pr. sankryža)

[Romas]

Labai išsamus interviu su Vilniaus muziejuje vykstančios parodos apie XX a. neįgyvendintus planavimo, pastatų ir paminklų projektus kuratore Marija Drėmaite.
Citata apie 196* metų NMC viziją.

Bernardinai.lt
Pokalbis su architektūros istorike M. Drėmaite

Ir čia tikrai labai įdomi alternatyva [Sovietų rūmams Lenino aikštėje] yra Algimanto Nasvyčio 1964 metų sumanymas perkelti arba formuoti naująjį centrą dešiniajame Neries krante, jį Baltuoju tiltu sujungiant su Lukiškių aikšte, stalininiu ideologiniu centru. Pasižiūrėję į naująjį centrą galime matyti gana įdomią sovietinės gerovės viziją, jos suklestėjimą. Ten nerasite nei Lenino, nei Stalino, nei kažkokių komunistinių ženklų. Ten stovi didžiausia tuo metu Lietuvoje universalinė parduotuvė, tokia įsivaizduojama vartojimo gausa, nors plataus vartojimo prekių trūkumas sovietinėje visuomenėje buvo kasdienybės palydovas.

Čia yra ir vietinis „dangoraižis“ – užsieniečiams skirtas reprezentacinis viešbutis „Lietuva“; čia turėjo būti ir nepastatyta koncertų salė; čia ir revoliucijos muziejus; pats didžiausias buitinių paslaugų kombinatas; čia ir vietiniam turizmui skirtas viešbutis „Turistas“; čia ir sala Neryje su kaskadomis ir fontanais, žodžiu – modernus vartojimo ir laisvalaikio džiaugsmas.

http://www.bernardinai.lt/visas-apze...ke-m-dremaite/

[Romas]

Paroda Vilniaus miesto muziejuje
Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai
2021.07.21–2022.01.09

Lukiškių aikštės vizijos

Caro laikais, 1911 m., viename laikraštyje šmėkštelėjo užuomina, kad Lukiškių aikštėje reikia pastatyti cerkvę.
Projektų nepavyko rasti, įkeltas vienas Kauno pastatas.


Didžiojo Vilniaus genplanas 1938 m.
Ogólny plan zabudowania miasta Wilna w granizach administracyjnych
Arch.Jerzy Kobzakowski


Jau 1941 metais sovietų architektų desantas numatė reprezentacines aikštes Lukiškių (Lenino) ir Ożeszkowos (Černiachovskio, Savivaldybės, Kudirkos) aikštėse


1939.X - 1944 VII. Vilniuje pasikeitė trys valdžios - po sovietinės okupacijos atėjo lietuviai, sovietai ir vokiečiais. Visą tą laiką metu vyr. architektu dirbo iš Kauno atkeltas V.Landsbergis-Žemkalanis
Dauguma urbanistų buvo seni vilniečiai ar iš Lenkijos kilę architektai. Dalis darbų buvo tik tęsiami kiek pakoregavus lenkų urbanistų darbai (pvz. R.Gutto Katedros aikštės projektas).

Vorentwurf des Generalbebauungsolanes der Stadt Wilna
Vilniaus miesto užstatymo bendro plano eskizas 1943 m. (centro fragmentas)
V.Landsbergis-Žemkalanis, K.Biszewski, Z.Czech, J,Dumnicki, W, Espenhan


Iki 1945 m. antroje pusėje įsibėgėjusios lenkų "repatriacijos" Vilniuje dar vyravo lenkų architektai
1945 m. vasario mėn .projektas
Vadovas F.Czerwiński, arch. K.Biszewski


Po "repatriacijos" į Lenkiją nelikus vietinių architektų atvyko architektai iš Sovietijos, daugiausia iš Leningrado
1946 m. Vilniaus centro genplano konkursas
Arch. Vladislavas Mikučianis
Vaizdas nuo Tauro kalno


Vaizdas nuo Lukiškų aikštės


Prie Lenino aikštės buvo planuota pastatyti LTSR Ministrų tarybos rūmus
1950-1951 m. konkursas. Arch. L.Kazarinskij, V.Afanasjev, L.Kolosov
Sovietijoje po Stalino mirties 1954 atsiakyta "nesaikingumų architektūroje". Toje pačioje vietoje 1956 m. pagal L.Kazarinskio projektą pastatyti kur kas mažiau pompastiški LTSR Ministrų tarybos rūmai (dabar - Lietuvos URM)



http://www.autc.lt/Handlers/ImageHan...a-cc9138f73c25

[Romas]

Paroda Vilniaus miesto muziejuje
Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai
2021.07.21–2022.01.09

Lukiškių aikštės vizijos

A.Nasvyčio 1964 m. eskizas
Tęsiama dar ankstesniais laikais pradėta ir Stalino epochos metu ištobulinta vizija apie miesto centro ašį nuo Tauro kalno link Neries upės


1968 m. Lenino aikštėje planuoti pastatyti Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto rūmai.
Administraciniai pastatai turėjo užstoti "ideologiškai neteisingą" Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčią.

Buvo pateikti 7 konkursiniai darbai. Jie visi liko neįgyvendinti.
LKC CK rūmai 1979 m. pastatyti I.Černiachovskio aikštėje




Keli projektai po 1990 metų, jau atgavus nepriklausomybę
1998 m. pirmą vietą užėmęs konkursinis projektas. Arch. Š.Kiaunė, A.Kiaunienė, R.Raslavičius


Tautos namų ant Tauro kalno vizija 1999 m.
Arch. A. Nasvytis


Vaizdas nuo Lukiškių aikštės


Mūsų laikais Lukiškių aikštėje buvo daug konkursų, bet Lukiškių aikštė beveik tris dešimtmečius išlaikė nepakeistą 195* metų vaizdą (išskyrus 1991 nugriautą Lenino paminklą).
Apie tai yra atskira tema - Vilniaus Lukiškių aikštės rekonstrukcija

[dangoraižistas]

Nesakiau, kad Rīgos teritorija nepadidėtų ir tankumas nepakistų, jei prijungtų Jūrmalą. Sakiau, kad Jūrmala nėra prijungta ir jos gyventojų skaičius nėra įskaičiuotas į Rīgą, kas gali būti pakeista, o Grigiškės prie Vilniaus prijungtos. Būtų įdomu paskaičiuot būtent tas teritorijas, kurios realiai gyvena miestuose ir su jais susiliečia. Pugačiova gal neturėtų namo Jūrmaloj, jei tai nebūtų praktiškai Rīga.

Prie Kauno, pvz., būtų galima prijungti bent Garliavą, kuri susisiekia su miestu. Viso Kauno rajono jungti nesiūlau, nors jeigu Grigiškės – Vilnius, tai daug Kauno rajono galėtų analogiškai būti Kaunas.

Ištrauka iš 1980 metų sovietinės knygos apie Vilnių, skirtos užsienio turistams

Štai tie FAKTAI, kada Lentvaris jau PLANUOTAS jungt.

[Tomizmas]

Ištrauka iš 1980 metų sovietinės knygos apie Vilnių, skirtos užsienio turistams

Štai tie FAKTAI, kada Lentvaris jau PLANUOTAS jungt.

Šiaip nelabai supratau, kur ten norėjo statyti tuos rajonus tarp Lentvario ir Grigiškių. Ten miškai ir reljefas labai nepalankus.

Bet gerai, kad to nepadarė. Miestas būtų nesveikai išmėtytas, dar labiau nei dabar.

[dangoraižistas]

Manau, kad Pašilai turėjo turėti du centrus: vienas prie seniūnijos, kur turėjo būti fontanas, o kitas - kur dab. Rimi Medeinos g.

Tai čia smulkūs kaip „Širvinta“ ar „Šaltinėlis“, „Riešutas“, o stambaus rajoninio sovietai nespėjo išplėtot. Jį pastatė jau NEPRIKLAUSOMA Lietuva. Ne veltui ten šalia telefonų pastotė, kaip ir "pramoninis" (ryšių) pastatas, bet sovietai jiems teikė didelę reikšmę (telefonizacija, progresas; panašiai kaip anksčiau radiofikacija, elektrifikacija ar gazifikacija, koks nors asfaltavimas ir t.t.). Viršuliškėse rajono centre telefonų stotį pastatė, Pašilaičiuose. Lazdynuose viename iš pocentrių.

Beje, KEISTA, kad nei Pašilaičiuose, nei Fabijoniškėse nebuvo planuota KINO TEATRO. Sovietai kinui kaip liaudies propagandai + duonos ir žaidimų principas, teikė DIDELĘ reikšmę.

Kino teatrai buvo Lazdynuose, suplanuotas Karoliniškėse (kodėl nepastatė?), Šeškinėje. Neturėjo Viršuliškės, bet ten mažas rajonas, 25 tūkst., gi Pašilaičiai ir Fabijoniškės planuotos 65 000 ir be kino teatro??? O dar Justiniškės be kino, viso trys rajonai su tuo metu 110 000 gyventojų.

Dar neturėjo solidaus RESTORANO, kas buvo privaloma. Žirmūnuose, Lazdynuose. Matyt sovietai buvo gilokoje krizėje po 1979 metų ir jau planavo naujus rajonus BELENKAIP, be socialinės infrastruktūros, paslaugų, pramogų vietų.

Tas pats su gatvių infrastruktūra. Sovietams net neužteko pinigų 1985-1990 m. užbaigti troleibuso linijoms iki Justiniškių g. žiedo ir iki Fabijoniškių žiedo Kostmonautų prospektu. Ateities gatvė vietoje „Prospekto“ su troleibusais palikta siaura kaimo gatvele su smėliu šonuose, be bordiūrų.

Kai važiuojame Laisvės PROSPEKTU per Lazdynus, ten 2 viadukai, 3 požeminės perėjos (trečia Oslo g.), Karoliniškėse 3 viadukai (dvigubas eina Laisvės prospektu ir prie bokšto), 2 požeminės perėjos, bet paskui Viršuliškės, Justiniškės, Pašilaičiai turi 0 viadukų, 0 požeminių perėjų. Sovietai XX a. 8 deš. viduryje – 9 deš. buvo ekonominiame užpakalyje (dabar to palinkėkime rusijai), todėl pinigų gerai planuoti kaip anksčiau lėšų pritrūko.

[dangoraižistas]

Šiaip nelabai supratau, kur ten norėjo statyti tuos rajonus tarp Lentvario ir Grigiškių. Ten miškai ir reljefas labai nepalankus.

Bet gerai, kad to nepadarė. Miestas būtų nesveikai išmėtytas, dar labiau nei dabar.

Į RYTUS nuo Lentvario palei GELEŽINKELĮ. Tiksliau į rytus nuo Lentvario, bet visas blokinis rajonas į šiaurę nuo geležinkelio, ten kur laukai, o dabar užvarė kotedžų kvartalų. Būtų gavęsis grynai Rygos Zolitude/Imanta analogas, nes pagrindinė susisiekimo priemonė planuotas elektrifikuotas Vilnius–Lentvaris geležinkelis. Matyt BŪTŲ dar viena stotelė tarp Lentvario ir Panerių. Rajonas kokie 50-60 000, čia kaip Pašilaičiai ir Fabijoniškės kartu sudėjus. Tai srautas TRAUKINIU į centrą ryte būtų gana galingas.

Tiesa, ten tikslas buvo priartinti miegamuosius rajonus prie pramonės rajono Paneriuose, panaudoti geležinkelį, artinti prie rekreacinių Trakų su ežerais, be to plėtimąsis Vilniaus į Lietuvos gilumą, Kauno kryptimi.

Nu ir kažkiek dar statybų Grigiškių ir Lentvario viduje, nes nėra tankūs miestai. Po NEPRIKLAUSOMYBĖS daug pristatyta daugiabučių, tiek Grigiškėse, tiek Lentvaryje, tai sovietai būtų dar trigubai pristatę blokinių 5-9 aukštų namų.

[dangoraižistas]

Tomizmas

Va čia, Mačiuliškių–Bališkių teritorijoje, gyventų TIEK PAT žmonių kaip Marijampolėje.

Statybos turėjo vykt kažkuriuo metu po Pilaitės, gal 1995-2000 metais ar labai panašiu metu.

[Donidavu]

Kai Lazdynuose, Žirmūnuose ir Antakalnyje prikepė beverčių chruščiovkių, tai tada ir liko pinigų kino teatrams bei restoranams. Jeigu atsiranda poreikis, kino teatrą ar restoraną visada galima greitai pastatyti, o daugiabučių kitais taip paprastai nepakeisi. Svarbiausius tikslus sovietai įgyvendino: darželiai, mokyklos, stadionai. Net neteko matyti planų dėl traukos centrų, todėl sunku pasakyti ar jų neįgyvendino dėl prasidėjusio nuosmukio. Greičiausiai visoje šalyje pasikeitė koncepcija, stambino rajonus, nes žmonės masiškai bėgo iš smunkančių kolūkių. Dirbti miesto pramonėje su visais patogumais butuose buvo gerokai šviesesnė perspektyva nei lenkti nugarą kolūkyje. Būsto poreikis augo geometrine progresija, tai ir mikrorajonų statybas neproporcingai spartino.
Youtube: dokumentikoje "Vilnius. Fabijoniškės (1985 - 1990)" taip ir sako, "kad kiekviena šeima turėtų butą".