[VLN] Vilniaus urbanistinės vizijos

[laimutis]

Atvaizdas

Turbūt tas kas piešė iš kart žinojo kad tai "drambliuko svajonė".

[Lettered]

Gal ir būtų realu bet ne sovietinėje Lietuvoje.

Tai kaip tik tada niekas neskaičiavo pelno ir atsiperkamumo. O iš technologinės pusės irgi nėra architektūra tokia, kokios nebuvo galima tuomet pastatyti. Po seimu tunelis dar ilgesnis.

[D.P]

Įdomu, ar yra daugiau vizualizacijų, daugiau K.prospekto vizjų, galbūt iš kitų kampų, ar tik ši viena projekto vizualizacija...?
nemanau, kad šia drambliuko svajonė. Galbūt ir buvo statoma ilgiau nei įprastai, bet ir achitektūrinė kokybė buvo aukšta.

[WastedYears]

Algirdas Motulas. "Vilniaus dabartis ir rytdiena". Vilnius, "Mintis", 1980
Žalgirio gyvenamojo rajono maketas


Dešiniojo Neries kranto užstatymo maketas


Studentų miestelio maketas


P.S. Knyga įdomi besidomintiems sovietiniu Vilniumi. Knygoje pateikiama daug Vilniaus plėtros perspektyvų. Įdomu palyginti tai kas buvo planuojama prieš 30+ metų su šiandiena, kas buvo įgyvendinta, kas ne, o kas įgyvendinama tik dabar (vakarinis aplinkelis).

[Ciurlionis]

Labai įdomus straipsnis:

1931-ieji. Utopinis Vilniaus perstatymo planas

Miestas kaip taisyklingas apskritimas. Aplink jį – plati magistralė su tramvajaus linijomis ir automobilių keliais. Žvaigždinės sankryžos ir miestą kertantys bulvarai, dangoraižiai ir krematori-umas Naujininkų viduryje. Tai tik kelios idėjos, planuotos Vilniuje mažai žinomo lenkų urbanisto Januszo Tłomakowskio.k

[Romas]

/\ Ačiū už nuorodą.
Vilniaus archyvuose turbūt yra dar ne tokių atradimų.



http://www.15min.lt/naujiena/ziniosg...2-426899?cf=df

[Alfas Vingys]

Pagal lenkmečio urbanisto Januszo Tlomakowskio planą, dabar Vilnius atrodytų kaip Prancūzijos sostinė. Bet pagal pasaulines urbanistikos tendencijas kurtas projektas liko popieriuje.


lrytas 2015-02-04
Dangoraižius Vilniuje architektas regėjo jau prieš 80 metų

http://kultura.lrytas.lt/istorija/da...es-80-metu.htm

[Romas]

Sukurta atskira tema

Sukurta atskira tema apie tokį Vilniaus miestą, kurio niekada nebus
Atkelti / nukopijuoti pranešimai iš temų:
Neįgyvendinti Vilniaus pastatų projektai
Vilniaus tarpukario architektūra
Stalinistinė Lietuvos architektūra

Be to, nemažai pranešimų apie neįgyvendintus projektus - daugiausia gatves ir tiltus - yra temoje [VLN] Neįgyvendinti Vilniaus infrastuktūros projektai

Temoje Neįgyvendinti Vilniaus pastatų projektai talpinkime konkrečių pastatų projektus.

Šioje temoje norėtųsi matyti ankstesnius perspektyvinius erdvių ir ištisų kvartalų sutvarkymo projektus bei neįgyvendintu teritorijų detaliuosius planus (ypač puiku būtų matyti senas vizualizacijas).
Kol nėra atskirtos temos, galime čia talpinti ir senuosius bendruosius Vilniaus miesto planus.

Kažkur šiame forume buvo XX a. 7-8 dešimtmetyje Nasvyčių parengtas Neries dešinioje kranto (dab. NMC) projektas , tai pat ne visiškai įgyvendinti Žirmūnų, Lazdynų, Pilaitės projektai.

[Romas]

Vilniaus centras: Tarybų (buv. Lukiškių) aikštė

Rasa Antanavičiūtė
Stalininis „penkmetis“: Vilniaus viešųjų erdvių įprasminimo darbai 1947–1952 m.

Sostinės statusas ir naujas sovietinis režimas įpareigojo atitinkamai reorganizuoti ir Vilniaus struktūrą bei išvaizdą. Miestas turėjo įgauti sovietinį veidą, padėti pakeisti naujųjų ir senųjų vilniečių gyvenimo būdą bei pasaulėžiūrą, ugdyti sovietinį pilietį. Reikšmingesni sovietinio Vilniaus kūrimo darbai prasidėjo 1947 m., ir iki 1952 m. buvo parengtas generalinis Vilniaus plėtros planas, suformuotas naujas miesto centras, sutvarkytos bei ideologiškai
įprasmintos dvi pagrindinės transporto arterijos: nuo Katedros aikštės iki Žvėryno tilto ir nuo geležinkelio stoties iki Kalvarijų turgavietės
(...)

Vilniaus centras: Tarybų aikštė ir Pergalės paminklas
1945 m. birželį žurnale Jaunimo gretos Architektūros valdybos viršininkas Jonas Kumpis rašė: „Miesto architektų pagamintas pirmas generalinio plano schemos variantas jau buvo apsvarstytas vietinių įstaigų atstovų ir atvykusios iš Maskvos architektų ir akademikų brigados.Bendri generalinio plano pagrindiniai dėsniai buvo pripažinti ir tik smulkmenose buvo padaryta keletas nurodymų plano patobulinimui“40. Pripažintasis generalinis planas numatė
ne tik atstatyti karo metu smarkiai sugriautą miestą, bet ir rekonstruoti jį pagal sovietinius miestų planavimo principus. Nutarta, kad Vilniui reikalingas naujas sovietinis centras, atspindėsiantis naują respublikos vystymosi etapą. Po neilgų svarstymų centrą buvo nuspręsta perkelti iš Pilies (dab. Katedros) aikštės į apytuštę Tarybų (dab. Lukiškių) aikštę (...)




1948 m. vyriausiojo Vilniaus architekto V. Mikučianio ir Vilniaus architektūros dirbtuvių užbaigtas generalinis miesto planas galutinai išplėtojo naujojo centro viziją: „Tarybų aikštė bus administracinis miesto centras, o kartu ir pagrindinis architektūrinis ansamblis. Aikštės gilumoje stovės Vyriausybės rūmai. <...> Taurakalnyje bus pastatytas Pergalės paminklas. Jis bus pastatytas ant Tarybų aikštės pagrindinės ašies tąsos. Tuo būdu pradedant nuo Černiachovskio
[Žaliojo – R. A.] vardo tilto su krantine bei Revoliucijos muziejumi ir baigiant Tarybų aikšte su Vyriausybės rūmais iki pat Taurakalnio su Pergalės paminklu nusitęs jungtinis architektūrinis ansamblis (...)

Menotyra. 2009 . T.16. Nr. 3–4, p. 150–169.
http://www.lmaleidykla.lt/publ/1392-...-4/150-169.pdf

[Romas]

Dar viena Stalino laikotarpio vizualizacija

Indrė Čiurlionienė
Vilniaus planavimo raida: kai kurie estetinių aspektų ypatumai

Pirmasis sovietinis Vilniaus generalinis planas, parengtas
1953 m. (brandaus socializmo metais), atspindi šias dvi kryptis:
1) labai aiškus miesto zonavimas (naujų pramonės teritoriju telkimas prie miesto ribos (Žemųjų Paneriu ir Šiaurės miestelio branduoliai) ir už miesto (Naujoji Vilnia);
2) detalizuota centrinės miesto dalies ir planuojamu rajonu socialistinio realizmo principus atitinkanti kompozicija su dviem budingiausiais bruožais – gausųu žaliųjų viešųjų erdvių sistema (tokia pati, kaip lenkmečiu, be to, atsiranda naujas elementas – Neries pakrantė, kaip žalioji viešoji erdvė) ir aiškus ašinis - simetrinis arba spindulinis užstatytų teritorijų formavimas (4, 5pav.).


Anot generalinio plano autoriaus, „genplano schemoje mes numatėme Neries upę kaip pagrindinę kompozicijos ašį (nuo Valakampių iki Vingio)“ (Mikučianis 2001).
Kartu remiantis propaguojama socialistinio realizmo programa rengtas miesto centrinės dallies detalizavimo projektas. Nepaisant daugiau ar mažiau ideologizuotai taikomos ašinės kompozicijos sistemos, labai daug dėmesio skiriama miesto silueto formavimui derinantis prie gamtinės aplinkos ir kokybiškų viešųjų erdvių sistemos kūrimui.



http://leidykla.vgtu.lt/conferences/...iene_23-39.pdf

[Romas]

Plan miasta wielkiego Wilna (1938)

Gal kas nors matė tarpukaryje lenkų urbanistų parengtą Didžiojo Vilniaus planą Plan miasta wielkiego Wilna (kažkodėl straipsnyje išverstą į "didįjį Vilniaus planą").

Indrė Čiurlionienė

Vilniuje ir jo apskrityje per ši laikotarpi pasikeitė penki šeimininkai, kartu keitėsi ir miesto valdymo teisiniai pagrindai bei jo plėtros ar regeneravimo politika.
Kita vertus, kad ir kokia nestabili buvo politinė padėtis, miesto planavimo įdirbis tiek vienos, tiek kitos valdžios būdavo perimamas ir nepaneigiamas. Spėta sudaryti miesto vystymo planus (iš esmės jis buvo vienas – Didysis Vilniaus planas, parengtas lenkmečiu, perimtas Lietuvos Respublikos laikotarpiu, juo remtasi ir nacistinės Vokietijos okupacijos metais). (...)

Didysis Vilniaus planas (rengtas 1936–1939 m.) neapėmė senamiesčio (Markevicienė 1998). Plane numatytas senamiesčio apkrovų mažinimas (prekybą perkelti i nauja besiformuojanti miesta (Naujamiestį), numatytos apvažiavimo magistralės), suplanuotas specialus Senamiesčio sanavimo projektas. Daug dėmesio skirta miesto žaliųjų masyvų formavimui: Antakalnio, Altarijos, Pilies kalno, Leoniškių, Belmonto želdynai, Vilnios slėnis iki Tymo kvartalo sujungti i žaliaji pleišta, ši sistema papildyta žaliaja juosta pagal gynybinės sienos liniją (...)

http://leidykla.vgtu.lt/conferences/...iene_23-39.pdf

Pavyko išgūglinti tokią užuominą:

Vilniaus miesto planas (originalus pavadinimas Plan miasta wielkiego Wilna) masteliu 1:2500 (1 cm - 25 metrai) išleistas 1938 metais. Planą sudaro 47 lapai, sunumeruoti (įvardinti) lotyniška raide (stulpelis) ir arabišku staimeniu (eilutė), apimantys visą Vilniaus miesto (1938 m.) teritoriją. (...)
Plano lapų dydis 84 x70 cm.

http://www.maps4u.lt/lt/maps.php?cat=25

Dėl vietos serveryje stokos 1938 metų Vilniaus miesto planą, susidedantį iš 47 lapų, (originalus pavadinimas Plan miasta wielkiego Wilna) kol kas negalime pateikti pilnu dydžiu peržiūrai.

http://www.maps4u.lt/lt/print.php?type=N&item_id=440

[Romas]

Vilniaus planas (1943)

Dar viena citata iš to paties S.Čiurlionienės straipsnio

Nacistinės Vokietijos okupacijos metu ir lenkmeciu parengta Vilniaus miesto esamos padėties studija ir Didysis miesto planas naudoti kaip pagrindas rengiant 1943 m. miesto suplanavimo projekta (Mikučianis 2001) (3 pav.).

http://leidykla.vgtu.lt/conferences/...iene_23-39.pdf

Įdomiausia, kad dabartinė Vaižganoto - V.Kudirkos - Švitrigailos gatvė nuo Neries upės iki oro uosto buvo numatyta vokiečių laikais (suprojektuota turbūt tarpukaryje lenkų laikais).
Stalinizmo laikais iškart po karo genplanuose miesto centre buvo pripaišytų visokių neoklasicistinių fantazijų su paminklais ir bulvarais (nors viename 1953 m. genplano brėžinyje yra panaši gatvė), o apie 1965-1970 metus per Tauro kalną nutiesta tokia pati gatvė, kaip numatyta tarpukaryje...

[oivej]

Tarybų aikštės Tauro kalno papėdėje projektas. Vilnius. (Architektūros muziejaus fondas. ATD-290).

Dešiniojo Neries kranto išklotinės schema-pirmos statybos eilės vaizdas. Projekto eskizas. 1963 m. (VAA. F. 1011, ap. 5, b. 150, l. 1).

archyvai.lt

[Romas]

Dešiniojo Neries kranto išklotinės schema-pirmos statybos eilės vaizdas. Projekto eskizas. 1963 m. (VAA. F. 1011, ap. 5, b. 150, l. 1).

Atvaizdas

archyvai.lt

Ačiū, vienas iš tų ieškotų Nasvyčio vizijų variantų.

Nustebino, kad brėžinys datuotas 1963 metais.

Beveik viskas įgyvendinta
Lietuvos viešbutis pastatytas statytas 18 metų (1965-1983), tuometinis "univermagas" (dab. VCUP) pastatytas 1974 m., Baltasis (pėsčiųjų) tiltas pastatytas apie 1996-1999 metus.
Nebuvo iškastas tik upės užutekis.

[Romas]

1959 m. Vilniaus senamiesčio rekonstrukcijos projektai. Liejyklos magistralė.

Vilniaus senamietyje Stalino laikais buvo plėtojamos ir urbanistinės miesto pertvarkymo vizijos. Spėta išgriauti pusę Vokiečių gatvės ir ją išpaltinti iki Trakų gatvės. Magistralė turėjo eiti iki pat Neries

Dar vienas senamiesčio pertvarkymo (namų išgriovimo ir gatvių praplatinimo) projektas - Liejyklos magistralė - nusibaigė tik apie 1970 - 1974 metus, nors teko matyti ir apie 1985 m. leistų žemėlapių su ateityje numatoma magistrale per senamiesčio vidurį.
Dar viena nauja gatvė turėjo eiti netoli Užupio, ties Prečistenskajos cerkve.

Vilte Janušauskaitė
VILNIAUS SENAMIESČIO APSAUGOS PLANAI XX A. 6-9 DEŠ.

Literatūroje kaip „pirmoji kregždė“ dažnai minimas Mokslinės restauracinės gamybinės dirbtuvės (vėliau tapusios Paminklų konservavimo institutu) parengtas ir 1959-aisiais metais patvirtintas Vilniaus senamiesčio rekonstrukcijos projektas, tačiau retai užsimenama, kad iš tiesų skirtingų projektavimo organizacijų buvo rengiami du alternatyvūs variantai: (...) 1956 m. projektas buvo užsakytas „Lietprojektui“ ir MRGD, tačiau (...) projektą pradėjo rengti tik „Lietprojektas“, vadovautas Leningrado mokyklos architektų, kurių projektavimo principus architektas apibūdino - „prospektai tiesūs
(...)

Abiejų organizacijų projekto variantai buvo rengiami atskirai, tačiau jie neabejotinai turi vieną bendrą bruožą: nuolatinį balansavimą tarp socialistinio miesto standartų ir paveldosaugos principų. (...)

Lietprojekto 1959 m. projektas


Mokslinių restauracinių gamybinių dirbtuvių 1959 m. projektas

MRGD projekto pagrindas – senamiesčio atskyrimas nuo likusio miesto transporto sistemos, aplink jį projektuojant magistralinių gatvių žiedą ir atmetant generaliniame plane siūlytą dviejų senamiestį kertančių magistralių idėją, kurią toliau plėtojo "Lietprojektas". (...)

Projektų sprendiniai, susiję su mažiau svarbiomis gatvėmis buvo panašūs – gatvių platinimas griaunant pastatus, pirmųjų namų aukštų rekonstravimas įrengiant arkadas. Skyrėsi tik platinamų gatvių ir griaunamų ar rekonstruojamų pastatų skaičius.

Šioje dalyje įdomus Liejyklos gatvės platinimas, siūlytas abiejuose variantuose, nugriaunant dalį pastatų ir suformuojant plačią magistralę Vilkpėdė – Antakalnis. Kaip prisimena J. Šeibokas, tai buvo “subtilus klausimas“, nes „Akmenų gatvelėje gyveno visi didieji sovietų valdžios vyrai, kurių vasarnamiai buvo Turniškėse“. Vadinasi, šioje situacijoje kompromisas buvo nebeįmanomas.

http://www.archfondas.lt/leidiniu/al...-6-9-des#_ftn5

[Romas]

Lazdynai ~ 1965-1969 m.

Įgyvendintas ir pripažinimo susilaukęs projektas. Tik nebuvo nutiesta gatvė dabartinio Pasakų parko ovietoje šone iš Laisvės pr. į vakarinį aplinkkelį


Marija DRĖMAITĖ, Vaidas PETRULIS.
MODERNIZMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE: UTOPIJOS GIMIMAS IR ŽLUGIMAS

Žvelgiant į tas sąsajas su Vakarais, reikėtų kalbėti apie Lazdynų gyvenamąjį rajoną — vieną svarbiausių lietuviškosios modernistinės urbanistikos pavyzdžių. Būtent patys architektai labai aiškiai deklaravo, kad jiems darė įtaką tiek prancūziškų, tiek švediškų miestų planavimas; ypatingai akcentavo naująjį Georgeso Candiliso suprojektuotą Prancūzijos miesto Tulūzos priemiestį Mirelį (Mirail), Švedijos sostinės Stokhomo priemiesčius Farstą ir Velingbį (Vällingby).


(...) skirtingai nuo Vakarų, sovietiniuose gyvenamuosiuose rajonuose infrastruktūros, patogumų ir buitinių objektų statyba vėlavo (nes nebuvo laikoma pirmosios svarbos). Lazdynuose taip pat nebuvo įgyvendintas vienas ypatingas sprendimas — viso gyvenamojo rajono centras, kuris turėjo pakibti virš magistralės, kaip, pavyzdžiui, Velingbio centre gyvenamojo rajono centras yra pakabintas virš metro linijos. Pasak architekto Č. Mazūro, suprojektavusio Lazdynų centrą, kaip visada, pastarajam nebeliko lėšų.

Lazdynų visuomeninio-prekybinio centro projektas, archit. Č. Mazūras, 1966 (neįgyvendintas)

http://www.archfondas.lt/leidiniu/al...mas-ir-zlugima

[Romas]

Dar vienas pokarinio genplano variantas. Atkreipkime dėmesį į Neries kairiojo kranto užstatymą tarp dabartinių Žaliojo ir Baltojo tiltų

Vilniaus miesto centro generalinio plano eskizas, archit. V. Zubovas, 1946


Neries krantinės Vilniuje sutvarkymo projektas
Iš knygos J. Kumpis, Socialistinė miestų statyba ir architektūra Tarybų Lietuvoje, Vilnius, 1950, p. 19



Šaltinis: Modernaus meno centras
Miestų hierarchija ir socialistinė urbanistika
http://www.mmcentras.lt/kulturos-ist...banistika/7654

[Creatium]

Įdomus variantas toje miesto dalyje turėti parką

[Romas]

Šiandienos "Sostinėje" yra straipsnelis apie ŠMC pastatą, tuo pačiu pasakojama apie Vokiečių gatvės "atstatymą" po karo, ir to meto architektų planus nutiesti magistralę skersai senamiesčio. Yra užsimenama ir apie "stalininius" pastatus Vilniuje.

Muziejaus (Vokiečių) ir Rūdninkų gatvės kampas iki Dailės parodų rūmų (dab. ŠMC) pastatymo. Toje vietoje rūmai pastatyti apie 1967 m. pagal B.Čekanausko projektą

Iš Albumo "Vilnius" V., 1960. Sudarytojas A.Medonis

Stalino ir kiek vėlesniais laikais planuota, kad ir priešinga Muziejaus (dab. Vokiečių) gatvės pusė bus apstatyta masyviais pastatais.

Muziejaus gatvės užstatymo projektas, perspektyva, 1953
Žurnalas "Švyturys", 1953, Nr. 21


Muziejaus ir Rūdninkų gatvių sankryžos sutvarkymo projektinis pasiūlymas, archit. J. Kvašys, I. Bugailiškis, „Lietprojektas“, neįgyvendintas, 1957


Šaltinis: Socialistinės urbanizacijos poveikis istoriniams miestams
http://www.mmcentras.lt/kulturos-ist...banistika/7654

[vidoq]

Lazdynai, 1970 m.



Šaltinis:-#4 - http://janfrederikgroot.tumblr.com/archive