Klaipėdos miesto panorama, nupiešta viršutiniame 1674 m. Klaipėdos didžiojo valsčiaus žemėlapio kampe. Piešė lietuvis kartografas Juozas Narūtavičius (jozef Naronowicz–Naronski 1610/1615–1678). Jame atpažįstamas kvartalas su Kanto šeimos namu ir senoji vokiečių Jono bažnyčia
Pamačiau šį paveikslą knygoje (Lietuvos istorija : iliustruota enciklopedija. "Šviesa", 400 psl. 2012 m.), dešiniame paveikslo kampe yra nurodytas autorius "F.W.Horch in Memel", pirmą kartą matau šį kūrinį, nieko apie jį nerandu ir internete. Gal kas pakomentuotumėte? Frydrichas Vilhelmas Horchas https://lt.wikipedia.org/wiki/Frydri...helmas_Horchas
Iš knygos "Lietuvos XVII-XIX a. pradžios ikonografijos ir kartografijos šaltiniai Švedijoje" autoriai Gintautas Zabiela, Ernestas Vasiliauskas, 2013.
Žemėlapis saugomas Švedijos karo archyve, pats paveikslas neįkeltas į duomenų bazę. Memels kust från Polangen, förbi Memel, kalk. Ifästat brev. Med djupsiffror. Av C.H. af Trolle. 1806. https://sok.riksarkivet.se/nad?Sokor..._bpz2wwo8I#tab
Augustino Meijerbergo (1622–1688 m.) (XVII a. Rusijos ir Livonijos vaizdai) piešinių albumas, be Klaipėdos dar yra vaizdų su Šventąja, Palanga, Karaliaučiumi, Piliava. https://humus.livejournal.com/5571269.html
1854 m. spalio 4 d. vakare, tvyrant rūkui ir pučiant stipriam šiaurės vakarų vėjui, per neatsargumą W. Muttrey medienos aikštėje, naujajame fachverkiniame sandėlyje kilo gaisras. Vėjo genama liepsna labai greitai sunaikino marių pakrantėje ir Dangės šiauriniame rage buvusias medienos aikštes, lentpjūves, administracinius ir gyvenamuosius namus. Ugnis peršoko per Dangės upę ir išplito senamiestyje. Friedricho miestas išliko tik dėl pasikeitusios vėjo krypties ir iš pilies patrankomis sugriauto ugnies kelyje tarp Tomo ir Junkerių gatvių stovėjusio didelio sandėlio. Mieste sudegė 330 gyvenamųjų namų, 83 sandėliai, 133 tvartai, 49 daržinės, 3 bažnyčios, 5 mokyklos ir 9 svečių namai.
Praradę visą savo turtą pastogės neteko 2784 miesto gyventojai. Iš paaukotų lėšų miestas Vitėje jiems pastatė prieglaudą, o vėliau iš J. L. Vynerio palikimo buvo nupirkti sklypai kitoms prieglaudoms statyti. http://www.niekonaujo.lt/20170327/kl...i-ir-kalejimas
Medienos uostas prie Dangės žiočių šiaurinio rago. Dervos virykla. Tolumoje, Smeltės pakrantėje daugybė vėjo lentpjūvių. Kuršių nerijos kopos tarsi smėlio dykynė, nė vieno medelio ar krūmo. 1880 m. Spalvota medžio graviūra, autorius Gustav Schönleber. Informacija iš Kęstučio Demerecko knygos Klaipėda senuose žemėlapiuose 2018.
Klaipėdos sąsiauris – Lietuvos vartai į pasaulį. Dailininko Jono Buračo aliejinė tapyba, reprodukcija, 1938 m. Paveikslas kabojo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, per Antrąjį pasaulinį karą nacių okupacinės administracijos išvežtas į Vokietiją / Iš Buračų šeimos rinkimo
Klaipėdos uostas, 1809 m. V.Barto graviūra.
Dešinėje tiltelis per piliavietės kanalą, 1855 m. pastatytas naujas metalinis “Grandinių” tiltas veikia ir šiandien. Tiltelio dešinėje medinis Keltininko namas. Graviūros centre matomas Trijų stogų sandėlis, vėliau perstatytas į fachverko stilių, XX a. I pusėje Ryžių malūnas. Kairėje medinis sandėlis, dabartinis Jachtklubas. Miesto panoramoje gausybė vėjo malūnų greta marių ir kitų vandens telkinių.
Vaizdas iš knygos Klaipėdos uostas, autorius Demereckas Kęstutis, 2007.
Namas buvo gyvenamosios paskirties pastatas, statytas XVIII a. pab. - XIX a. pr., priklausęs danų konsului ir garsiam pirkliui L. Lorckui bei jo žmonai, kurie vėliau namą perdavė savo žentui - konsului Fr. Konsentijui. 1807-1808 m. šis pastatas buvo tapęs Prūsijos karaliaus Friedricho Vilhelmo III ir jo žmonos Luizės rezidencija. 1845 m. Klaipėdos miesto magistratas nupirko šį namą ir 1846 m. pavertė jį miesto rotuše.
Reformatų (kalvinistų) tikėjimas Klaipėdoje pradėjo plisti XVII a. kartu su škotų, švedų, prancūzų, olandų imigracija. Kai kurie škotai tarnavę švedų kariuomenėje po 1630-1635 m. mieste tai pat pasiliko. Nuo 1669 m. reformatams leista viešai laikyti pamaldas. Jų nusipirktas tam skirtas namas per 1678 m. gaisrą sudegė. Kurį laiką reformatų pamaldos vyko pilies koplyčioje, o vėliau jie įsigijo sklypą priešais lietuvių bažnyčią. 1683 m. šiame sklype pasistatė naują bažnyčią. 1725 m. šalia bažnyčios ant bastiono reformatai įsteigė savo kapines. Rusų kariuomenės sviediniai 1757 m. bažnyčią apgriovė, pamaldos iškeltos į Vokiečių (Jono) bažnyčia, ir mergaičių mokyklos salę. 1779-1782 m. senosios vietoje reformatai pasistatė naują bažnyčią iš nedidelių olandiškų plytelių. Bažnyčia buvo dengta mansardiniu stogu, būdingu Klaipėdos barokui, jos išorinės sienos buvo netinkuotos. Kaip atrodė ši iki 1854 m. gaisro reformatų bažnyčia, galime spręsti iš pastato ir skersinio pjūvio ir plano kurį publikavo inžinierius Karl Pfuhl straipsnyje Überblick über den protestantischen Kirchenbau in Preußisch-Litauen von der Reformation bis zum Beginn des 19. Jahrhunderts. 1835 m. bažnyčioje pastatyti Šervaičio (Scherweit) firmos Karaliaučiuje vargonai. Inform. Jonas Tatoris. Senoji Klaipėda, 1994.
Comment