Klaipėda paveiksluose

[laimutis]

Pilies ir vakarinės miesto dalies su Dangės upės žiotimis vaizdas. Perpiešta dailininko Rosmiaslerio pagal J.Klingenbeko paveikslą, tapytą 1535 m. ir buvusį Šv. Jono bažnyčioje iki 1854 m. gaisro.

kvr.kpd.lt

[laimutis]

Keista kad nebuvo tokios temos, kai Vilnius ir Kaunas jas turi. Klaipėda priklausė vokiečiams, tad miesto ir gatvių siluetas kitoks nei likusios Lietuvos dalies miestų. Daugelis ikonografijos šaltinių yra Vokietijos archyvuose, kažkiek turi ir Mažosios Lietuvos muziejus. Ypač įdomus ir vertingi G. Valdhauerio piešiniai vaizduojantys miestą iki 1854 m. gaisro. Ne per daugiausia tokios medžiagos apie Klaipėda paskelbta internete. Butų įdomu pamatyti dar visiems nematytų senųjų miesto vaizdų.

[laimutis]

XVII a. I pusės miesto vaizdas. Graviūra iš Ch.Hartknocho knygos Alt und Neues Preusen. Frankfurt-Leipzig, 1684

kvr.kpd.lt

Graviūroje labai sąlygiškai pateiktas miesto ir pilies vaizdas iš šiaurės vakarų pusės. Pilies vaizdas iš ties fantastinis, mieste matosi renesansinė rotušė, Lietuvių ir Vokiečių bažnyčios, jos tokių bokštų neturėjo. Ir kiti Prūsijos miestai iš Ch.Hartknocho knygos daug maž neatitinka realaus vaizdo.

[laimutis]

J.Narūnavičius-Naronskis. Memel / Klaipėdos miesto vaizdas. 1670 m.



Alfredas Bumblauskas. Senosios Lietuvos istorija 1009-1795 2005

Galbūt yra kai kurių nukrypimų nuo tikrovės, tačiau J.Narūnavičiaus piešinys rodo, kad ir miesto branduolys buvusioje saloje, ir Friedricho priemiestis buvo užstatyti vienodai - daugiausia 2-3 aukštų pastatais. Prie abiejų miesto dalių gatvių šonais glaustėsi namų frontonai, o rytiniame pakraštyje dominavo Šv. Jono bažnyčia su bokštu. To meto miesto vaizdui nemažos reikšmės turėjo pilis ir miesto gynybiniai įtvirtinimai.
Dar neteko niekur matyti šio piešinio geros kokybės vaizdo.

[laimutis]

Klaipėda. Danų vicekonsulo Lorenco Hanseno Lorcko namas Dangės krantinėje. 1807 m. piešinys



Danų vicekonsulo Lorenco Hanseno Lorcko namas Dangės krantinėje. XIX a. pr.



http://www.durys.daily.lt/?lt=1341234088

Du skirtingi bet panašūs piešiniai. XIX a. viduryje magistratas nupirko dešiniajame Dangės krante pirkliui ir Danų vicekonsului Lorckui priklausiusį istorinį namą (per Napoleonmetį jame gyveno Prūsijos karalių šeima), jį pertvarkė ir įrengė rotušę. 1875-1877 m. pastatas rekonstruotas pagal neorenesanso stilių, paaukštintas antras aukštas, įrengta posėdžių salė. Sovietmečiu perstatyta, sunaikinti interjerai.

[laimutis]

Memel / Klaipėdos panorama iš vakarų pusės 1808 m.



http://genwiki.genealogy.net/Hafen_in_Memel

Kadangi miesto augimą trukdė gynybiniai įtvirtinimai, juos imta naikinti: 1771 m. nugriauti Tilto, vėliau Kūlių ir Malūnų vartai, užpilti prie jų buvę grioviai, o 1783 m. pradėta griauti ir pilis. Tai suprastino vaizdą. Prastesnis miesto vaizdas matyti ir šioje 1808 m. panoramoje: iš Kuršių nerijos pusės jau nebėra tvirtoviniam miestui būdingų statinių. Tuo metu buvo tik keletas ryškesnių dominančių: pakrantėje tęsėsi suniveliuoto aukščio pastatų eilė ir kyščiojo malūnai, ir miesto akcentas Šv. Jono bažnyčios bokštas.

[laimutis]

Danų vicekonsulo Lorenco Hanseno Lorcko namas Dangės krantinėje. XIX a. pr.



http://www.koenigin-luise.com/Bilder...r_umfeld4.html

[laimutis]

Friedricho turgavietė. XIX a.vid. G.Valdhauerio litografija



http://www.bork-on-line.de/Memel/mehr/001003.htm

[laimutis]

Šaulių namai. XIX a. vidurys. G.Valdhauerio litografija



http://www.koncertusale.lt/lt/apie_mus/istorija/

[laimutis]

Linų svarstyklės, Teatras ir Turgaus halė, apie 1860 m. G.Valdhauerio litografija



http://www.bork-on-line.de/Memel/mehr-lt/002034.htm

[laimutis]

G.Waldhauer. Kaipėdos vaizdai XIX a. antroje pusėje.
1862 m. Išleido Otto Micks leidykla Klaipėdoje, spausdino Carl Ringer spaustuvė Berlyne



http://www.mlimuziejus.lt/lt/rinkiniai/dailes-rinkinys/

[laimutis]

Šv. Jono bažnyčia iki didžiojo gaisro 1854 m. G. Valdhauerio litografija



http://www.bork-on-line.de/Memel/mehr/001011.htm

Nauja vokiečių miestiečių bažnyčia Turgaus gatvės šiaurės rytų gale išmūryta 1696-1706 m. Buvo trijų navų, 36 m ilgio ir 21 m pločio. Bokštas pristatytas vėliau, jo 62 metro aukščio aikštele naudojosi gaisrininkai. Pastato sienos buvo tinkuotos, su piliastrais ir rustais.
1854 m. pastatas per gaisrą labai nukentėjo. Po gaisro bažnyčia atstatyta pagal A.Stulerio projektą. Išsaugotos pastato sienos ir bokštas, šoniniai fasadai pagražinti trikampiais frontonais, piliastrais, o bokštas paaukštintas iki 75 m aukščio. Visas pastatas buvo tinkuotomis sienomis, kaip ir senamiesčio reformatų ir lietuvininkų bažnyčios.

[laimutis]

Uostas, ledo lytys mariose. XIX a.



http://genwiki.genealogy.net/Hafen_in_Memel

[laimutis]

Klaipėdos uostas po Didžiojo 1854 m. gaisro. G. Waldhauer graviūra

[laimutis]

Memel / Klaipėda. Istorinis miesto vaizdas. Medžio graviūra, apie 1880 m., autorius Robert Aßmus (1842 Stuhm/Westpreußen - 1904 Dießen). 17,5 x 26,7 cm / 20,6 x 29,8 cm dydžio

ebay.de

[laimutis]

Senamiesčio panorama, apie 1880 m.

[laimutis]

Pilies kiemo vaizdas XIX a. pradžioje.

Неизвестный художник Мемель. Двор крепости пер. четв. XIX в. (hermitage.ru)

XVIII a. antroje pusėje Klaipėdos pilis jau buvo nustojusi savo strateginės reikšmės. Bokštus ir korpusus pradėta griauti plytoms. Kurį laiką čia dar veikė kalėjimas, teismas. XIX a. pradžioje pilyje bebuvo likę tik du bokštai. Kieme džiovindavo medieną, balino drobes. To meto kiemo vaizdą, žiūrint į įvažiavimą nuo buvusio Didžiojo bokšto pusės, ir užfiksavo nežinomas dailininkas (piešinys saugomas Ermitaže; Inv. Nr. 35400). Pilies korpusų langai buvo stačiakampiai, įvažiavimo arką puošė rustai. Vidinių durų sąramos buvo tiesios. Bokštų stogai tuo metu jau buvo, tikriausia, perdengti; jie pavaizduoti ne konusiniai, bet piramidiniai. Vėliau pilis visiškai sunyko. 1866 metais nugriovė paskutinį bokštą. Išliko tik poternos. 1920 m. buvo nukasti pietiniai piliavietės bastionai ir kurtinos.

Jonas Totoris. Nauji duomenys apie Klaipėdos pilį
Žurnalas "Statyba ir architektūra"

[laimutis]

Karališkoji Navigacijos mokykla 1859 m. G. Waldhauer graviūra



http://wiki-de.genealogy.net/Schulen_in_Memel

[laimutis]

Karališkosios navigacijos mokyklos pastatas. 1862 m. G.Wadlhauer raižinys



http://www.muziejus.lt/parodos/lietu...iplatvand.html

Navigacijos mokykla atidaryta 1829 m. sausio 15 d. Turgaus gatvėje. Vadovavo laivo kapitonas Davidas Kūnas. Mokykla pirmiausia įsikūrė Konsentijaus namo fligelyje, o vėliau - įvairiose vietose, kol 1858 m. pastatytas pastatas, kurį surentė mūrininkas Vosingas.
1898 m. Navigacijos mokykla buvo uždaryta. 1896 metais Klaipėdoje įsteigta ir pirmoji karališkoji garlaivių mašinistų mokykla. Iš esmės tai laikoma laivų mechanikų mokslų gimimo data. Ši mokykla Klaipėdoje veikė net iki 1926 metų ir tarsi sujungė prūsiškąjį ir lietuviškąjį jūrinio mokslo laikotarpius.
http://uostas.info/uostas/uostoistor...osmokykla.html

[laimutis]

Wadlhauer (Valdhaueris) Ernst Gustav Johann (XIX a. 2 d-metis-1883), pedagogas, gamtininkas, dailininkas ir architektas. Į Klaipėdą atsikėlė apie 1840 m. Mokytojavo Klaipėdos elementarinėje, nuo 1844 - aukštesniojoje miestiečių mokykloje, vėliau gimnazijoje, po 1850 jos rektorius.
Wadlhauer buvo kruopštus Klaipėdos miesto raidos stebėtojas - kruopščiai piešė atskirų Klaipėdos vietų ir statinių vaizdus iki didžiojo 1854 gaisro ir po jo. Parengė XIX a. Klaipėdos vaizdų litografiją (išsp. 1862). Jame grafikos technika ant didelio lapo perpiešti miesto bažnyčių, Friedricho turgavietės, gaisrinės, muitinės, banko, senojo teatro pastato, jūreivystės mokyklos atvaizdai.
Pagal Ernst Gustav Johann Wadlhauer projektą 1863 pastatyta Klaipėdos anglikonų bažnyčia.

Mažosios Lietuvos enciklopedija 4 tomas 2009