Kėdainiai 1945 - 1990 (sovietmečio nuotraukos)

[laimutis]

Per antrąją sovietų okupaciją prasidėjo kultūros paminklų naikinimas, ir senujų pastatų griovimas, pastatai pradėti naudoti ne pagal paskirtį.

Šv. Jurgio bažnyčia ir kairioji Nevėžio krantinė su senaisiais namais, apie 1950 m.



Vienintelė pokario metais nepaversta sandėliu ir neišniekinta Kėdainių katalikų bažnyčia. Šalia bažnyčios buvo Kauno ir Šėtos turgeliai prekyvietės, apstatytos mediniais namais. Septintajame dešimtmetyje pastačius naują tiltą per Nevėžį ir platinant rytinę krantinę, šie turgeliai buvo likviduoti.

Evangelikų liuteronų bažnyčia, apie 1950 m.



Pokariu liuteronų bažnyčia buvo nacionalizuota, viduje sunaikintas altorius, sakykla, suolai, vargonai ir kiti dailės paminklai. Po to bažnyčia paversta žalių odų sūdymo cechu ,todėl druskos apnaikino unikalias bažnyčios freskas, kurių net ir dabar restauruojant neimanoma be priežiuros palikti, vis išlenda druska. Nuotraukoje bažnyčios kairėje pusėje matosi mūrinis vieno aukšto pastatas buvusi evengelikų liuteronų mokykla ir špitolė, dešinėje pusėje mūrinis pastatas buvusi karo ligoninė, vėliau pastatai buvo nugriauti.

Basanavičiaus gatvė, geležinkelio viadukas, apie 1950 m.



Senoji autobusų stotis, Basanavičiaus gatvėje, apie 1950 m.



Iškilusi netoli evangelikų liuteronų bažnyčios, savo gabaritais nesiderino su senąja architektūra.

[laimutis]

Evangelikų liuteronų bažnyčia ir liuteronų kapinės su vermachto karių antkapiais apie 1955 m.



Liuteronų kapinėse buvo palaidoti žymūs Kėdainių vokiečiai, buvo gražių antkapių ir kryžių. Po 1941 m. čia palaidoti vokiečių kareiviai. Sovietų valdžios nurodymu, “priešų" antkapiai buvo sunaikinti,teišliko gal kokie 2-3 antkapiai.

Apleista evangelikų liuteronų bažnyčia ir apgriuvusios koplytėlės, apie 1955 m.



Iškėlus odų sandėlį, bažnyčia ir koplytėlės suremontuotos, bažnyčioje įrengta Kėdainių kraštotyros muziejaus parodų salė.

[laimutis]

Evangelikų reformatų bažnyčia pokario metais, kol jos dar neužstojo "Saulutė"



Po 2-ojo pasaulinio karo reformatų bažnyčia buvo paversta sandėliu, buvęs interjeras sunaikintas, te išliko apnaikinta sakykla, išniekintas ir suniokotas Radvilų mauzoliejus.

Apnaikinta renesansinė sakykla, apkrauta sandėlio daiktais.



XVII a. reformatų bažnyčioje interjero dalys sulaužytos ir suverstos į krūvą.



Iš bažnyčios iškėlus sandėlį ji paversta vaikų sporto mokykla, kuri veikė per 20 metų.



Nuotraukos iš Kėdainių krašto muziejaus fondų

[laimutis]

Apleista Didžioji sinagoga, 1955 m.



Per 2-ajį pasaulinį karą dingo labai puošnus medinis Aron kodešas. 1941m. vasarą naciai apleistoje Didžiojoje sinagogoje įrengė arklides. Po karo Liaudies vardu sovietmečiu vadintoje aikštėje Didžioji ir Mažoji sinagogos buvo paverstos grūdų paruošų valdybos sandėliais, o vėliau panaikinus pastarąją valdybą, čia įrengti Rajkoopsąjungos sandėliai.

Nacių nugriauto žydų skerdėjo namo vietoje buvo pastatytas taros supirkimo punktas.



Mažoji sinagoga paversta Rajkoopsąjungos sandėliu.



Nuotraukos iš Kėdainių krašto muziejaus fondų

[laimutis]

Šv. Juozapo bažnyčia buvo paversta Elektros aparatūros gamyklos sandėliu.



Ilgai ir dorai ji tarnavo tikinčiųjų poreikiams, kol 1963 metais Elektros aparatūros gamyklos direktorius S.Sakalys pasirašė įsipareigojimą saugoti šį architektūros paminklą ...paverčiant jį sandėliu. Ant paminklo lauke prie durų kabojo užrašas-Šv. Juozapo bažnyčia ir varpinė. 1709 m. Paminklas saugomas valstybės. Tokie buvo laikai, įdomu kaip jautėsi kasdien čia tampantys ir kraunantys dėžes, kai jie patys, jų tėvai čia meldėsi ir tuokėsi.

Sandėlis Šv. Juozapo bažnyčioje.



Apie 1988 m. sandėlis iš bažnyčios iškeltas, paruoštas restauravimo projektas.

Buvusio karmelitų vienuolyno koridorius išsikėlus Elektros aparatūros gamyklai. Apie 1991 m.



1958 m. buvusiuose karmelitų vienuolyno ir carinių kareivinių pastatuose ėmė veikti elektros aparatūros gamykla. Po 1990 m. gamykla išsikėlė. Dabar čia įsikūręs Kėdainių kraštotyros muziejus.

[laimutis]

Senasis muziejaus pastatas XX a. 6-ajame dešimtmetyje.



Muziejus iki 1940 m. buvo įsikuręs Didžiosios rinkos aikštės name, savivaldybės pastate. Muziejus labai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą: nuostoliai sudarė 563200 rublių. Pokaryje muziejuje buvo sukaupta apie 5000 eksponatų. Į naujas suremontuotas patalpas Tarybinės Armijos (Basanavičiaus) gatvėje Nr. 45 muziejus įsikėlė 1969 m.
2000m. rugsėjo mėn. Kėdainių krašto muziejus persikėlė į naujas patalpas – buvusį XVIII-XIX a. karmelitų vienuolyną (Didžioji g. 19).

[laimutis]

Juodai pažymėti pastatai architektūros paminklai, patamsinti pripažinti saugotinais, balti naujai suprojektuoti.

1964 m. Kėdainių centrinę dalį ir senamiestį buvo numatyta užstatyti tipinės architektūros daugiabučiais. Laimei šiems planams nebuvo lemta išsipildyti iki galo. Senamiesčio vertę net ir septintajame dešimtyje iš dalies lėmė mediniai, originalios miestietiškos architektūros XIX-XX a. pradžios pastatai. Daugelis jų išgriauta statant Smilgos gyvenamąjį rajoną senamiesčio šiaurinėje dalyje, čia iš senojo užstatymo teliko Smilgos gatvės trasa. Griauti ir mūriniai avarinės būklės senieji pastatai. Net ir po 1990 m. buvo atvejų kai naikinti ir griauti senieji pastatai.

[laimutis]

Vandens skersgatvis išnykusi Kėdainių gatvė, kurioje gyveno žydai. Pokarinė nuotrauka



1967 m. pradėta gyvenamųjų namų statyba Pasmilgyje. Statant daugiabučius namus, Smilgos, Kreivojoje ir kitose gatvėse buvo sunaikinti unikalūs mediniai žydų gyvenamieji namai.

Mediniai žydų namai Smilgos gatvėje. Namai nugriauti sovietmečiu



Nuotraukos iš Kėdainių krašto muziejaus fondų

[laimutis]

Taikos (Didžioji) ir M.Melnikaitės (Senoji) gatvių sankryža 1972 m. Vaizdas į vakarų pusę.



Taikos ir M.Melnikaitės gatvių sankryža 1972 m. Vaizdas į rytų pusę



Taikos ir M. Melnikaitės gatvių kampas 1972 m.



Kėdainių senamiestis užima apie 92 ha plotą, yra trečiasis respublikoje. Jame išsidėstę apie 350 pastatų ,iš kurių virš 70 turi architektūros paminklo statusą. Iki 1990 m. senamiestyje restauruoti vos 7 paminkliniai pastatai. Pirmasis senamiesčio regeneracijos projektas parengtas 1975 m. iki 1990 m. nebuvo atlikta net pusės darbų. Visą pokarį tesėsi senųjų medinių namų griovimas, keletas senujų medinių namų nugriauta ir po 1990 m.
Architektūros paminklų naikinimas tebėra gyvas kaip socialinis reiškinys. Turime gilesnes jų griovimo nei tvarkymo bei saugojimo tradicijas.

[laimutis]

1971 m. buvo rekonstruota pagrindinė miesto magistralė Tarybinės Armijos (dabar - J.Basanavičiaus) gatvė, čia numatytas naujasis miesto centras su tam reikalingais pastatais.
1954-1955 m. Tarybinės Armijos gatvėje buvo pastatytas restoranas-valgykla, 1959 m. pradėjo veikti pirmoji savitarnos gatavų rūbų parduotuvė Taikos (dabar-Didžioji) gatvėje. 1967-1968 m. miesto centre pastatyta moderni centrinė universalinė parduotuvė ir maisto prekių parduotuvė, vadinama gastronomu. Čia pat Tarybinės Armijos gatvėje iškilo daugiaaukštis Tarybų rūmų pastatas, autobusų stotis.

Modernios architektūros Universalinė parduotuvė, Tarybinės Armijos gatvėje, 1972 m. Iki 1944 m. čia stovėjo Lietuvos Banko rūmai



Tarybinės Armijos gatvė (dabar - J.Basanavičiaus).



Čia matosi Universalinės parduotuvės kampas

Tarybinės Armijos gatvė. Restoranas "Nevėžis"



Sovietinis elitas garbės tribūnoje Gegužės 1-osios šventės metu, Tarybinės Armijos gatvėje šalia Tarybų rūmų.



Nuotraukos iš Kėdainių krašto muziejaus fondų

Naujieji pastatai statyti pagal tipinius projektus, savo beveidžiais tūriais užgožė senąsias miesto erdves ir panoramas. Į pietus nuo naujojo centro suformuotos daugiaaukščių gyvenamųjų namų grupės visai paslėpė iki tol aukštumėlėje dominavusią evangelikų liuteronų bažnyčią. Šalia Šv.Jurgio bažnyčios iškilo 4 aukštų tipinė mokykla, pažeisdama visą kairiojo Nevėžio kranto panoramą. Ypač centrą subjaurojo iškilęs daugiaaukštis Tarybų rūmų pastatas, jis perskyrė senamiestį ir Janušavos turgaus aikštę į dvi dalis, senamiestyje pradėjo dominuoti naujieji pastatai, tai labai matosi žiurint nuo Šv.Jurgio bažnyčios į senamiestį.

[laimutis]

Šv. Jurgio bažnyčios klebonija, šalia jos apačioje sovietiniai lozungai



Josvainių gatvė, vaizdas nuo Taikos gatvės, 1974 m.



Taikos gatvė, 1974 m.



Kairėje pusėje neišlikusi buvusios gimnazijos tvora ir sargo namelis, už medinio namo dešinėje jei neklystu muzikos mokykla.

Kėdainių dešiniosios pusės panorama, 1974 m. vaizdas nuo 1-osios vidurinės mokyklos stogo.



Smilgos gatvė, 1974 m.

[laimutis]

Naujieji namai Taikos gatvės aplinkoje, 1980 m.



Namas Taikos gatvėje Nr. 27



Taikos gatvė XX a. 7-8 dešimtmetis



Ekskavatoriai Liaudies aikštėje. Vertingas Kėdainių senamiesčio kultūrinis sluoksnis buvo kasamas ekskavatoriais



Archeologai Kėdainių senamiesčio kultūrinį sluoksnį pradėjo kasinėti nuo 1985 m. Didžiosios rinkos aikštė.



Iškilmių dalyviai prie Šv. Jurgio bažnyčios 1988 m. lapkričio 6 d.



Iškilmių dalyviai susirinkę Didžiojoje rinkoje 1988 m. lapkričio 6 d.



Nuotraukos iš Kėdainių krašto muziejaus fondų

[laimutis]

Didžioji gatvė. 1955 m. Duonos išvežiotojai. Dabar - "Grėjaus namas" - restoranas/viešbutis



Šioje nuotraukoje matome pastato pirmojo aukšto fasado langų ir durų detales. Pastatą restauruojant jos nebuvo atkurtos, dabar namas su vitrininiais langais. Kėdainiuose pamažu nyksta senoji architektūra, ją pakeičia nauja neskoninga pastatų apdaila ir kt.

Šaltinis: http://www.efoto.lt/node/155165

[laimutis]

Evangelikų liuteronų bažnyčia ir koplytėlės 1955 m.



Evangelikų liuteronų bažnyčios interjeras 1974 m.



http://kvr.kpd.lt/heritage/

[laimutis]

Rotušė sovietmečiu







http://kvr.kpd.lt/heritage/

[laimutis]

Šaltinis: http://kvr.kpd.lt/heritage/

[laimutis]

Taikos gatvė. 1967 m.

http://yizkor.nypl.org/

Dar nesudarkyta senoji gatvės architektūra, vėliau medinukai nugriauti, senieji mūriniai namai perstatyti.

Vandens skersgatvis išnykusi Kėdainių gatvė, kurioje gyveno žydai.
1967 m. pradėta gyvenamųjų namų statyba Pasmilgyje. Statant daugiabučius namus, Smilgos,Kreivojoje ir kitose gatvėse buvo sunaikinti unikalūs mediniai žydų gyvenamieji namai.

[laimutis]

Nevėžio tiltas. 1959 m. Autorius G. Grinevičius

[laimutis]

[laimutis]

Vilniaus gatvės pradžia. XX a. 7-8 dešimt.

http://kvr.kpd.lt/heritage/