XIX a. gyvenamasis namas Kėdainiuose, Didžiojoje gatvėje, 1950 m.
XIX a. gyvenamasis namas Kėdainiuose, Didžiojoje gatvėje. Namas perstatytas po gaisro 1908 m. tuometinio savininko žydo Buvilako. Namo rūsys yra priskiriamas XVII a.
XX a. pr. perstatant pastatą, pirmas aukštas buvo pritaikytas parduotuvei, o kiti - gyvenamosioms patalpoms. Po Pirmojo pasaulinio karo pastato savininkas, provizorius V. Polonezas įrengė vaistinę. Po Antrojo pasaulinio karo iki XX a. pabaigos pirmame aukšte veikė vaistinė. 1991 m. pastatas buvo privatizuotas.
1958 m. pastate buvo įkurtas Elektros aparatūros gamyklos pirminis cechas. https://www.limis.lt/greita-paieska/...ype=EKSPONATAS
Miestas kryžkelėje (Kėdainiai). Režisieriaus R. Smetonos apybraiža iš ciklo "Atgimę kultūros paminklai". Apie Kėdainių miestą, jo istoriją, kultūros ir architektūros paminklus. Operatorius A. Mieliauskas. https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/...A-NE8DKtWVx7W8
Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios interjeras iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos nesikeitė. Jo nesunaikino net Napoleono armijos kariai, 1812 m. įrengę šventovėje arklių surinkimo punktą. Pirmojo pasaulinio karo metu išgelbėtas dailus ažūrinis sietynas išgabentas į Vilniaus arkikatedrą. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo šventovės tikslingo niokojimo ėmėsi sovietiniai ateistai, pavertę Kėdainių katedrą sporto sale: unikalaus darbo sakykla, kunigų ložė, Radvilų sostas, paneliai ir suolai buvo sulaužyti, naudoti kurui. Išniekinti net Radvilų giminės palaikai kriptoje, o jų renesansiniai ir barokiniai sarkofagai – suniokoti.
Comment