Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[KAU] Neįgyvendinti Kauno pastatų projektai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #21
    Parašė Ramūnas kns Rodyti pranešimą
    Karolio Reisono vizija.
    Atvaizdas
    Pirmą kartą matau šį projektą, matyti kad pastatas butų buvęs didesnis, turbūt statybų kaina buvo didelė kad nebuvo patvirtintas?

    Comment


      #22
      Kardas. 1937, Nr.24 www.epaveldas.lt



      Čia ne pastatas, bet ar buvo sumanytas toks projektas Kaune?

      Comment


        #23
        Neįgyvendintas Šančių bažnyčios projektas. 1930 m.



        delcampe.net

        Comment


          #24
          Žurnalas „Statyba ir architektūra“ 1967 m.



          Comment


            #25
            Kaune 1929 m. patvirtintas K.Reisono projektas nebuvo įgyvendintas

            Atvaizdas


            1928 m., parengus projektines sąlygas, paskelbtas bažnyčios projektų konkursas. Iki 1928 m. lapkričio 9 d. pateikta 15 projektų, tačiau nė vienas jų įgyvendinti netiko. Nepaisant to, premijos buvo paskirtos. Pirmąją premiją (6000 Lt) pelnė inž. J. Krasauskas, antroji premija (4000 Lt) buvo skirta inž. Feliksui Vizbarui, trečioji (2000 Lt) atiteko inž. Karoliui Reisonui. Nutarus rengti naują projektą, pasikviestas trečiosios vietos laimėtojas inž. K. Reisonas.



            1928 m. konkurso laimėtojas



            III vietos laimėtojas - K. Reisono pirmasis projektas.

            Comment


              #26
              Būtų gerai jei ir adresą nurodytumėte iš kur info ir foto.
              http://www.autc.lt/Public/HeritageOb...%97limo&id=584
              Parašė gee Rodyti pranešimą
              Kaune 1929 m. patvirtintas K.Reisono projektas nebuvo įgyvendintas

              Atvaizdas


              1928 m., parengus projektines sąlygas, paskelbtas bažnyčios projektų konkursas. Iki 1928 m. lapkričio 9 d. pateikta 15 projektų, tačiau nė vienas jų įgyvendinti netiko. Nepaisant to, premijos buvo paskirtos. Pirmąją premiją (6000 Lt) pelnė inž. J. Krasauskas, antroji premija (4000 Lt) buvo skirta inž. Feliksui Vizbarui, trečioji (2000 Lt) atiteko inž. Karoliui Reisonui. Nutarus rengti naują projektą, pasikviestas trečiosios vietos laimėtojas inž. K. Reisonas.

              Atvaizdas


              1928 m. konkurso laimėtojas

              Atvaizdas


              III vietos laimėtojas - K. Reisono pirmasis projektas.

              Comment


                #27
                Laikraštis „Kauno tiesa“ 1963 m. balandžio 28 d.



                Comment


                  #28




                  Gediminas Kulikauskas. Elektros boikotas: ir kiti pasakojimai apie smetoninę Lietuvą, 2015.

                  Comment


                    #29


                    Marija Drėmaitė. Progreso meteoras. Modernizacija ir pramonės architektūra Lietuvoje 1920–1940 m. Metai: 2016

                    Comment


                      #30
                      Parašė laimutis Rodyti pranešimą
                      Atvaizdas


                      Marija Drėmaitė. Progreso meteoras. Modernizacija ir pramonės architektūra Lietuvoje 1920–1940 m. Metai: 2016
                      Galima sakyti, kad įgyvendintas (tik fligeliai pailginti)
                      http://www.autc.lt/lt/architekturos-...i/1019?id=1019

                      Comment


                        #31
                        KPI miestelio planas, 1960 m.



                        Vėlyvenis KPI miestelio planas. publikuota leidinyje "Architektūra sovietinėje Lietuvoje“



                        Studentų miestelio vizija leidinyje "Išvaduotam Kaunui 20 metų", Kaunas: Šviesa, 1964



                        Šaltinis
                        Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...

                        Comment


                          #32
                          Aukštųjų Šančių išplanavimo projektas, 1940 m. Iš leidinio: Kauno miesto planai: XIX a. – XX a. pirmoji pusė.



                          Perspektyvinis universiteto miestelio planas. Technika, 1933



                          Šaltinis
                          Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...

                          Comment


                            #33
                            Laikraštis „Vakarinės naujienos“ 1977 m. kovo mėn.

                            Paskutinis taisė AutoLiet; 2018.08.19, 12:05.

                            Comment


                              #34

                              Kowno. XX-XXI wiek. Przewodnik architektoniczny http://centrumarchitektury.org/produ...3PvCM6FWbhVzc4

                              Comment


                                #35
                                Pradinė "Merkurijaus" vizija. Žurnalas "Švyturys" 1971 m.


                                Paskutinis taisė AutoLiet; 2019.05.04, 09:50.

                                Comment


                                  #36
                                  Gal kas turit daugiau informacijos apie šį pastatą?

                                  Šaltinis: https://knyga.kvb.lt/lt/parodos/temi...es-architektai

                                  Comment


                                    #37
                                    Diplominis projektas „Parlamento rūmai“.
                                    Autorius statybos inžinierius J. Kriščiukaitis,

                                    Vilniaus regioninis valstybės archyvas F. 1171, ap. 1, b. 722, l. 2.

                                    Parlamentinių pastatų architektūrinis tipas modernioje Europoje susiformavo XVIII a. pabaigoje-XIX a. pradžioje, kaip parlamentinių valstybių iškilimo rezultatas. Pradėta siekti, kad svarbiausias valstybės pastatas atspindėtų nacionalinę architektūrą.
                                    Laikinojoje sostinėje taip pat siekta, pastatyti pastatus, kurie būtų tinkami parlemento darbui. 1938-1940 m. buvo surengtas Valstybės rūmų architektūros konkursas.
                                    Valstybės rūmų Kaune konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad architektūrinis sprendimas turėtų būti „klasikinės dvasios“. Pasiūlyti projektai atitiko šį reikalavimą. Buvo gautas 51 pasiūlymas iš viso pasaulio architektų. Šio konkurso nesustabdė net istorinės sostinės Vilniaus atgavimas 1939 m. spalį. Vis dėlto, tarptautinė konkurso komisija, nerado pirmosios premijos verto projekto. Atrinkti tik trys projektai, kuriems po lygiai padalinta piniginė premija.
                                    Ano meto spauda rašė, kad biudžete nėra lėšų tokioms statyboms, tačiau 1940 m. planuotą pradėti statybą nutraukė ne ekonominės, o politinės aplinkybės. Valstybės rūmai Kaune taip ir nebuvo pastatyti.

                                    Parengta pagal Marijos Drėmaitės straipsnį, “Kodėl tarpukariu Lietuva taip ir nepasistatė Seimo rūmų?”

                                    https://www.facebook.com/photo/?fbid=3540057996091303

                                    Comment


                                      #38
                                      Diplominis projektas „Prezidento rūmai“.
                                      Autorius J. Peras, 1928 m.

                                      VRVA F. 1171, ap. 1, b. 723, l. 2.

                                      1919 m. jaunos Lietuvos Respublikos sostinę perkėlus į Kauną prasidėjo spartus jo vystymasis. Čia persikėlė valdžia, inteligentija, buvo pradėtas kurti naujas valstybės politikos, ekonomikos, švietimo ir kultūros centras.
                                      Modernizmo architektūros suklestėjimui didžiulę įtaką padarė lietuviai ir kitataučiai architektai, grįžę iš studijų užsienio universitetuose ir pasisėmę naujų idėjų. Jie savo kūriniais visiškai atitiko tuometinį Europos kontekstą, ir kūrė architektūrą, kuri neatsiliko nuo europinių tendencijų, bet kartu vystė ir nacionalinį, išskirtinį stilių.
                                      Europinis, modernus stilius atsispindi ir studentų projektiniuose darbuose. Vienas iš pavyzdžių prezidento rūmų projektas. Vaizduojamas dviejų aukštų pastatas su trimis korpusais, centriniu, kairiuoju ir dešiniuoju.
                                      Pats pastatas griežtų formų su didžiuliu portiku centre. Galima daryti prielaidą, jog autorius specialiai išryškino centrą, taip norėdamas paryškinti prezidento kaip svarbiausio asmens valstybėje instituciją.

                                      https://www.facebook.com/photo/?fbid=3481817375248699

                                      Comment

                                      Working...
                                      X