Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[VLN] Neįgyvendinti Vilniaus pastatų projektai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #61
    Parašė WastedYears Rodyti pranešimą
    Tarybų Lietuvos enciklopedija, IV tomas. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, Vilnius, 1988
    L. Stuokos-Gucevičiaus Vilniaus arkikatedros 2-asis projektas
    Atvaizdas
    Šaunių vaizdų įkėlei Miestų architektūros raida, bet čia ne Katedros o Vilniaus rotušės neįgyvendintas projektas 1785-1786 m.

    Comment


      #62
      Žurnalas "Statyba ir architektūra" 1979 m.



      Comment


        #63
        Vilniaus operos projektas. Apie 1946-1950 m.

        Iš buv. architektūros muziejaus fondų
        http://www.archyvai.lt/lt/vaa_virtua...-muziejus.html

        Comment


          #64
          Laikraštis „Vakarinės naujienos“ 1966 m. sausio 25 d.

          Comment


            #65
            Tai net 1966 m. jau biurų pastatą projektavo, bet kažkodėl neįgyvendino...

            Comment


              #66
              Parašė Sula Rodyti pranešimą
              Tai net 1966 m. jau biurų pastatą projektavo, bet kažkodėl neįgyvendino...
              Tuo metu atrodė perspektyvus rajonas, plius susisiekimas šalia.
              Flickr

              Comment


                #67
                Vilniaus Profsąjungų kultūros rūmai

                Vilniaus Profsąjungų kultūros rūmų projektas su visais numatytais papuošimais

                Kultūros rūmai ant Tauro kalno. Vaizdas iš P. Cvirkos g. pusės. 1956-1958
                Paspaudus - didesnis brėžinys

                VAA. F. 1036, ap. 11, b. 182, l. 1.
                Virtuali paroda "XX a. Vilniaus m. architektūra"
                http://www.archyvai.lt/lt/vaa_virtua...iaus-42r9.html

                Pirmajame socialistinio Vilniaus generaliniame plane Tauro (Pamėnkalnio) kalnas buvo numatytas kaip svarbus kompozicinis taškas. Architektai A. Velikanovas ir A. Šelomovas siūlė čia statyti Operos ir baleto teatrą. Architektų V. Anikino, I. medvedevo ir tuometinio Vilniaus m. vyr. architekto V. Mikučianio kolektyvas siūlė ant kalno suformuoti Pergalės parką su Pergalės paminklu, tačiau projektas nebuvo realizuotas.

                V. Mikučianis pasakoja, kad vėliau Vilniaus valdžios atstovams (tuometinio Vilniaus m. komunistų partijos pirmojo sekretoriaus M. Kenevičiaus nurodymu) prireikė posėdžių salės, turinčios ne mažiau 1000 sėdimų vietų, tačiau didžiausia mieste Filharmonijos salė turėjo tik 700 vietų. Skubos tvarka buvo parinktas Nižnij Tagile (Rusija) jau pastatytų Metalurgų rūmų su 1000 vietų sale (archit. V. Jemeljanovas) projektas.

                Nižnij Tagilo kultūros rūmai iš priekio (šių laikų nuotrauka)

                http://teleplus-nt.ru/gallery/image/8


                Iš Rusijos atvežtas projektas buvo peržiūrėtas Valstybiniame statybos komitete ir suderintas su sąlyga, kad bus nuimti visi puošybos elementai. Sklypas statybai parinktas pagal architektų A. Velikanovo ir A. Šelomovo rekomendacijas ant šiaurinės Tauro kalno dalies, apimant dalį evangelikų kapinių teritorijos.
                Projekto korektūrą ir pritaikymą vietai atliko archit. A. Jasinskas. Supaprastinti ir pastato interjerai. Akustikos pagerinimo ir estetiniais sumetimais žiūrovų salės sienos pagal archit. E. Pilypaitienės projektą apmuštos medinėmis plytelėmis, tačiau tai nedavė reikiamo efekto.
                http://www.modernizmas.lt/lt/visi-ob...kulturos-rumai

                Nižnij Tagilo kultūros rūmai 1954 (pastatyti 1952 m.)

                http://historyntagil.ru/cards/9_old_...1954_gorod.htm
                Po 1955 m. pradėtos "kovos su nesaikingumais" buvo įgyvendintas kuklesnis projektas.
                Statyba baigta apie 1963-1965 m.

                Foto 2004.12


                Po 2004 m. pabaigoje vakarinėje pusėje įvykusio gaisro toje pusėje įgriuvo salės stogas.
                Dabar pastatas apleistas

                Comment


                  #68
                  Neįgyvendintas Lazdynų visuomeninio centro projektas (arch. Č .Mazūras 1975)
                  Jis turėjo būti virš tuometinio Kosmonautų prospekto (dab. Laisvės pr.)

                  Liutauras Nekrošius. Strukturalizmo idėjos šiuolaikinje Lietuvos architekturoje
                  VGTU 2008 p.111
                  https://vb.vgtu.lt/object/elaba:1954074/1954074.pdf



                  Comment


                    #69


                    Pirmasis Vilniaus dangoraižis popieriuje.
                    6-ojo dešimtmečio pradžioje surengus Vyriausybės rūmų projektų konkursą, lyg mostelėjus burtų lazdele imti kopijuoti 1947 m. Maskvoje pradėti statyti „Stalino dangoraižiai“, suformavę 7 aukštybinių pastatų žiedą. 1952-ųjų vasarą „Švyturys“ paskelbė vilnietišką tokio dangoraižio variantą, sukurtą trijų vietinių architektų – V. Afanasjevo, L. Kazarinskio ir A. Kolosovo, o vyr. architektas V. Mikučianis pažadėjo, kad šie didingi vyriausybiniai rūmai netolimoje ateityje iškils Lukiškių aikštės gilumoje, už pradėto statyti V. Lenino paminklo. Rygoje ir Varšuvoje panašūs dangoraižiai iš tikrųjų iškilo, o štai Vilniui teko tenkintis 4 aukštų pastatu. 1956 m. į L. Kazarinskio suprojektuotus Vyriausybės rūmus J. Tumo-Vaižganto g. 2 įsikraustė Ministrų taryba.
                    https://www.facebook.com/kitosknygos...type=3&theater
                    Flickr

                    Comment


                      #70
                      Visi plūstų į lukiškių aikštę pažiūrėti stalinistinio stebuklo.
                      Aviate, navigate, communicate

                      Comment


                        #71
                        Vilniaus Pilies gatvės atkarpos nuo Šv. Jonų bažnyčios iki Švarco gatvės, išgriauto ploto su įsivaizduojamais atstatytais namais, perspektyva.
                        Architektas V. Gabriūnas. 1958 m.

                        VRVA F. 1171 Architektūros muziejaus dokumentų kolekcija AFP-4336.
                        https://www.facebook.com/Vilniaus.re...type=3&theater

                        Comment


                          #72
                          Surinkome neįgyvendintus Vilniaus projektus, arba neįgyvendintas Vilniaus urbanistines vizijas į vieną valandos tinklalaidę - jas aptarė Vilniaus meras ir miesto vyr. architektas, kviečiu paklausyti: https://www.youtube.com/watch?v=MoPuiM66u84

                          Comment


                            #73
                            Nematytas Vilniaus Naujamiesčio planas, neįgyvendintas. Šiaurė dešinėje. Atrastas Rasos Antanavičiūtės knygoje Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse.



                            Click image for larger version

Name:	Screen Shot 2021-01-26 at 13.41.04.png
Views:	2864
Size:	624,3 kB
ID:	1857756

                            Comment


                              #74
                              Įdomu kas per rūmai/pastatas planuoti šalia Vytenio ir Ševčenkos (?) gatvių sankryžos. O vietoje parkingo prie Seimo irgi neplanuotas normalus užstatymas, o tik kažkokios vilaitės.

                              Comment


                                #75
                                Parašė LC. Rodyti pranešimą
                                Nematytas Vilniaus Naujamiesčio planas, neįgyvendintas. Šiaurė dešinėje. Atrastas Rasos Antanavičiūtės knygoje Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse.
                                Kaip suprantu, čia stalininė vizija (194x)? Keista, kad bažnyčia buvo numatyta baigti statyti Vivulskio g.

                                Comment


                                  #76
                                  Paroda Vilniaus miesto muziejuje
                                  Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai
                                  2021.07.21–2022.01.09




                                  Caro laikais, apie 1911 m. viename laikraštyje šmėkštelėjo užuomina, kad Lukiškių aikštėje reikia pastatyti cerkvę.
                                  Projektų nepavyko rasti, įkeltas vienas Kauno pastatas.


                                  Taip natūroje atrodytų A.Vivulsko projektuota Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia

                                  Comment


                                    #77
                                    Parašė Romas Rodyti pranešimą
                                    Tačiau kai kurių projektų visai negaila
                                    Čia norėjo soborą iš Kauno perkelti?

                                    Comment


                                      #78
                                      Parašė Austras Rodyti pranešimą
                                      Čia norėjo soborą iš Kauno perkelti?
                                      Niekas nematė, kaip atrodė cerkvės Lukiškių aikštėje projektas.
                                      Soboras - tik asociatyvumui sukelti, įkeltas kaip Rusijos valdiškai-bizantiško stiliaus pavyzdys.

                                      Comment


                                        #79
                                        Parašė AutoLiet Rodyti pranešimą
                                        Žurnalas "Statyba ir architektūra" 1966m.

                                        Dar vienas nepastatytos Vilniaus autobusų stoties vaizdas. 1965 m. projektas

                                        VRVA. F. 1036, ap. 11, b. 650, l. 8.
                                        https://virtualios-parodos.archyvai....e-1479#slide15

                                        Dabartinę stotį prohektavo V. Brėdikis.
                                        Vilniaus autobusų stotis atidaryta 1974 m. balandžio 4 d. Pastato architektas Vytautas Brėdikis.

                                        https://lt.wikipedia.org/wiki/Vilnia...s%C5%B3_stotis
                                        Galėjo būti kad architektas liko tas pats kaip ir pradinime projekte - pastato idėja panaši (taukščių skirtumas, panašūs tūriai), tik buvo atsisakyta daugiaaukštės administracinės paskirties pastato dalies.

                                        Comment


                                          #80
                                          Apie 1980 metus Kauno gatveje esančius stalinistinio stiliaus Geležinkelininkų kultūros rūmus buvo norų rekonstruoti brutalistiniu Tito stilumi. Pastatas labiau primintų Belgrado-Baro ruožo geležinkelio stotį, nei kultūrinės paskirties pastatą netoli miesto centro.
                                          Gal ir gerai, kad tuomet pritūko pinigų.

                                          Geležinkeliečių kultūros ramai Vilniuje.
                                          Rekonstrukcijos eskiziniai pasiūlymai. Fasadas iš Aguonų g. pusės. 1980 m.

                                          VRVA virtuali paroda "Vilniaus stoties rajonas - patogus ir nepatogus architektūrinis paveldas"
                                          Vilniaus regiono valstybės archyvas. F. 1019, ap. 12, b. 30395, l. 28.
                                          https://virtualios-parodos.archyvai....e-1479#slide17
                                          Paskutinis taisė Romas; 2022.11.26, 10:56. Priežastis: Nuoroda

                                          Comment

                                          Working...
                                          X