Vilniaus miesto centrinės (Lukiškių) aikštės eskizas, archit. V.Zubovas
Vilniaus miesto centrinės (Lukiškių) aikštės eskizas, archit. K.Šešelgis, 1946 m.
1948 m. Vilniaus vyr. architektas V.Mikučianis rašė: "Tarybų aikštė bus administracinis miesto centras, o kartu ir pagrindinis architektūrinis ansamblis. Aikštės gilumoje stovės Vyriausybės rūmai. <...> Taurakalnyje bus pastatytas Pergalės paminklas. Jis bus pastatytas ant Tarybų aikštės pagrindinės ašies tąsos. Tuo būdu pradedant nuo Černiachovskio vardo tilto su krantine bei Revoliucijos muziejumi ir baigiant Tarybų aikšte su Vyriausybės rūmais iki pat Taurakalnio su Pergalės paminklu nusitisęs jungtinis architektūrinis ansamblis".
Įdomu pastebėti, kad nė vienas konkurso dalyvis nepasiūlė sunaikinti aikštės gilumoje stovėjusios šv.Jokūbo ir Pilypo bažnyčios, tik užgožti ją didingu pastatu (su smaile).
Vaidas Petrulis, Marija Drėmaitė, Jūratė Tutlytė
Architektūra sovietinėje Lietuvoje
2012 m., Vilnius
1951 m. surengtas detalesnis Vyriausybės rūmų Tarybų aikštėje projekto konkursas, po kurio tolesniam tobulinimui buvo atrinktas Maskvos dangoraižio stiliaus Vladimiro Afanasjevo, Levo Kazarinskio ir Anatolijaus Kolosovo projektas.
A] V. Afanasjevas, L. Kazarinskis, A. Kolosovas, B. popovas (Vilnius)
B] V. Anikinis, A. Grigorjevas, V. Mikučianis, V. Veselovskis, K.Šešelgis, I. Brancovskis, L. Anikina, (Vilnius)
C] E. Levinsonas, A.Žukas, (Leningradas)
D] A. Barutčevas, V. Dušečkina, (Leningradas)
E] I. Rožinas, A.Velikanovas, N. Šelomovas, (Maskva)
F] I. Sobelovas, A. Klinecas, (Maskva)
Tačiau šie projektai Vilniuje nebuvo įgyvendinti. V.Mikučianis užsimena, kad nepavyko išrinkti konkurso nugalėtojo, teko jį kartoti, ilgai tobulinti projektą, o vėliau jau pakito ir skoniai, ir nuotaikos.
Reljefiniais apdailos blokeliais ir socrealistinės simbolikos lipdiniais dekoruoto momumentalaus Žemės ūkio ministerijos fasado projektas, Vladimiras Afanasjevas, 1954 m.
Vaidas Petrulis, Marija Drėmaitė, Jūratė Tutlytė
Architektūra sovietinėje Lietuvoje
2012 m., Vilnius
/\
Pritariu. Pamenu kažkur teko matyti, gan įspūdingą vizualizciją, kaip turėtų atrodyti šios dienos Konstitucijos pr. ir Kalvarijų g. sankryža, gal kas pamenat ar net turit?
/\
Pritariu. Pamenu kažkur teko matyti, gan įspūdingą vizualizciją, kaip turėtų atrodyti šios dienos Konstitucijos pr. ir Kalvarijų g. sankryža, gal kas pamenat ar net turit?
Tai kaip tik tada niekas neskaičiavo pelno ir atsiperkamumo. O iš technologinės pusės irgi nėra architektūra tokia, kokios nebuvo galima tuomet pastatyti. Po seimu tunelis dar ilgesnis.
Tai kaip tik tada niekas neskaičiavo pelno ir atsiperkamumo. O iš technologinės pusės irgi nėra architektūra tokia, kokios nebuvo galima tuomet pastatyti. Po seimu tunelis dar ilgesnis.
Tai kad lėtai vyko statybų tempai, pagal archit. A. Nasvyčio ir V. Nasvyčio projektą viešbutis Lietuva statytas nuo 1966 iki 1983 m. Tai įdomu kiek tokiam projektui butų reikėję laiko.
Įdomu, ar yra daugiau vizualizacijų, daugiau K.prospekto vizjų, galbūt iš kitų kampų, ar tik ši viena projekto vizualizacija...?
nemanau, kad šia drambliuko svajonė. Galbūt ir buvo statoma ilgiau nei įprastai, bet ir achitektūrinė kokybė buvo aukšta.
Tai dabartinis Nacionalinio muziejaus pastatas Žemutinėje pilyje. Senosios karališkosios oficinos pastatas (vėliau - naujasis Arsenalas) XVIII a. 9-ajame dešimtmetyje numatytas rekonstruoti į karo invalidų namus. Projekte numatyta perstatyti Tvardovskio bokštą, prie lizenomis suskaidyto pastato fasado pristatyti puošnius portikus su kolonomis. Darbai prasidėjo 1785 m. Nežinia kodėl netrukus Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Oginskis pastatą rekonstravo - pritaikė jį naujajam Arsenalui. Rekonstrukcijos autorius Martynas Knakfusas parengė projektą 1787 m. kuris galutinai įgyvendintas tik po 1795 m.
Vilniaus rotušės vakarų fasadas. Rekonstrukcijos projekto kopija. Architektas Pjeras De Rosis (g. 1760 m. Romoje - minimas iki 1811 m.).
Vilniaus rotušės rekonstrukcijos projekte (1799 m.) nėra didingumo, proporcijos grakščios, lengvos. P.Rosis nekeitė L.Gucevičiaus numatytos Rotušės plano struktūros. Jis suprojektavo trečiąjį aukštą ir dviejų tarpsnių bokštą su laikrodžiu bei sraigtiniais laiptais.
Šuazėlių (vėliau De Reusų) rūmų fasadas. Rekonstrukcijos projektas. XIX a. pradžia. Architektas Žosefas Pusjė (mirė 1821 m.).
Vienas originalesnių architekto Žosefo Pusjė projektų rūmų - rekonstrukcija. Jo sumanyta apstatyti du uždarus kiemus, fasadas į aikštę suprojektuotas simetriškas, su pristatomu kitu portiku, analogišku jau stovėjusiam, simetrijos ašį turėjo žymėti rustuotas portalas.
Comment