Vilniaus rotušės rekonstrukcijos projekte (1799 m.) nėra didingumo, proporcijos grakščios, lengvos. P.Rosis nekeitė L.Gucevičiaus numatytos Rotušės plano struktūros. Jis suprojektavo trečiąjį aukštą ir dviejų tarpsnių bokštą su laikrodžiu bei sraigtiniais laiptais.
Lietuvos architektūros istorija II tomas 1994
Įdomu. Nesu matęs šio rekonstrukcijos projekto. Vis dėlto Gucevičiaus minimalizmas ir harmoningumas mane labiau žavi.
Šis jo pirminis projektas atrodo irgi įdomiai:
Įdomu. Nesu matęs šio rekonstrukcijos projekto. Vis dėlto Gucevičiaus minimalizmas ir harmoningumas mane labiau žavi.
Šis jo pirminis projektas atrodo irgi įdomiai: Atvaizdas
Jis yra įspūdingas, šiuo projektu L. Gucevičius tarytum patvirtino savo pagrindinę kūrybos procese susiformavusią koncepciją apie grožį, darnumą ir didingumą, išreiškiamą ne pagražinimais, bet pastato dalių tarpusavio darna bei santykiu su visuma. L. Gucevičiui teko pasitenkinti kompromisiniu paprastesniu Rotušės projekto variantu, kuriame išorės formos ne visiškai atitiko pastato paskirtį.
Pašilaičių bažnyčios Vilniuje konkursas
2007-12-22 d. išrinkti geriausi Pašilaičių parapinės bažnyčios architektūrinių pasiūlymų konkurso darbai.
I vieta 420272. Autoriai: D.Trainauskas, D.Baliukevičius, A.Kairytė, A.Kepenytė
II vieta 606077. Autoriai: A.Umbrasas, D.Birutis, L.Kaziukonis
III vieta 222969 Architektai: M.Šaliamoras, J.Balkevičius, A.Burba, N.Kavaliauskaitė, V.Vilutytė
Paskatinamoji premija (...)
Kiti konkursui pateikti darbai (...)
15min.lt 2013.05.14 Būsimoji Jono Pauliaus II bažnyčia Vilniuje įskėlė nesutarimų kibirkštis tarp architektų
Viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija apie Vilniaus arkivyskupijos norus sostinės Pašilaičiuose statyti naują Jono Pauliaus II bažnyčią pakurstė aistras architektų bendruomenėje. Architektai, dar 2007 metais laimėję konkursą tame pačiame žemės sklype statyti bažnyčią, piktinasi dėl neįgyvendinamo jų projekto ir kaltina kolegą, buvusį Lietuvos architektų sąjungos vadovą Kęstutį Pempę neetišku elgesiu, nes jo vadovaujama architektų grupė parengė naująjį pasiūlymą. K.Pempė bet kokius kaltinimus atmeta (...)
Parapijų mokytojų seminarijos rūmai - vyskupo I.Masalskio ir Edukacinės komisijos užsakymas. Lenkijos - Lietuvos architektūros istorijoje šis statinys bene pirmasis mokymo įstaigos projekto, pritaikyto moderniai tuo metu švietimo sistemai, pavyzdys.
Mokytojų seminarijos rūmai - tai dviaukštis pastatas, su žemu mezoninu centrinėje fasado dalyje, kurią akcentuoja keturių griežtų toskaninių kolonų portikas, vainikuojantis trikampio frontono. Pastato kompozicija perimta iš tradicinės rūmų strukturos; balkonai su dekoratyvinėmis ažurinėmis metalinėmis tvorelėmis, įmantrūs langus rėminantys sandrikai, smulkios fasado lipdybinio dekoro detalės monumentaliai neoklasicistinei kompozicijai suteikia barokinį dekoratyvumą, formų dinamiškumą, nebūdingą klasicizmo rimčiai.
Architektūros studijos Vilniaus universitete 1773-1832 metais / Rasa Butvilaitė 2009.
Jis yra įspūdingas, šiuo projektu L. Gucevičius tarytum patvirtino savo pagrindinę kūrybos procese susiformavusią koncepciją apie grožį, darnumą ir didingumą, išreiškiamą ne pagražinimais, bet pastato dalių tarpusavio darna bei santykiu su visuma. L. Gucevičiui teko pasitenkinti kompromisiniu paprastesniu Rotušės projekto variantu, kuriame išorės formos ne visiškai atitiko pastato paskirtį.
Na jei toks rotušės variantas būtų įgyvendintas, jį priimčiau, tačiau dabartinis - galiu pasakyti, kad tiesiog L. Gucevičius sugriovė senąją dar J. K. Glaubico rekonstruotą rotušę.
Na jei toks rotušės variantas būtų įgyvendintas, jį priimčiau, tačiau dabartinis - galiu pasakyti, kad tiesiog L. Gucevičius sugriovė senąją dar J. K. Glaubico rekonstruotą rotušę.
Keista kad įgyvendintas rotušės projektas yra be bokšto, jis pastatą pagyvintu suteiktų didybės butų su varpu ir laikrodžiu. J. K. Glaubico 1769 m. pastatytas bokštas po 10 metų bokštas pradėjo svirti, remontuoti buvo pavesta L. Gucevičiui. Darbų metu bokštas griuvo; apgadinta dalis rotušės.
„Taharot-Hakodeš“ Vilniaus choralinės sinagogos projektas Pylimo gatvėje. 1901 m.
1900 m. kovo 15 d. Vilniaus gubernijos valdyba gavo prašymą leisti statyti žydų maldos namus „Taharot-Hakodeš“. Statybos leidimas duotas 1900 m. kovo 31 d. ir pirmasis projektas patvirtintas 1901 m. liepos 21 d. Suprojektuota puošnių monumentalių neobizantinių formų, su moderno architektūros elementais sinagoga. Pagrindiniame fasade kilo trys kupolai. Neįgyvendinto projekto autorius Lietuvos rusų architektas – Aleksejus Polozovas.
Keista kad įgyvendintas rotušės projektas yra be bokšto, jis pastatą pagyvintu suteiktų didybės butų su varpu ir laikrodžiu. J. K. Glaubico 1769 m. pastatytas bokštas po 10 metų bokštas pradėjo svirti, remontuoti buvo pavesta L. Gucevičiui. Darbų metu bokštas griuvo; apgadinta dalis rotušės.
Tai būtent, Gucevičius sugriovė Vilniaus senąją rotušę, kad prakištų savo projektą, įdomu, kodėl tas bokštas griuvo būtent naktį, sutapimas?
Tai būtent, Gucevičius sugriovė Vilniaus senąją rotušę, kad prakištų savo projektą, įdomu, kodėl tas bokštas griuvo būtent naktį, sutapimas?
Sunku pasakyti, katedros bokštas irgi griuvo, matyt buvo blogos statybinės medžiagos, mūrininkai nukrypo nuo projekto ir t.t. O architekto Šulco pastatų kiek sugriuvo, dėl vienos palapinės carui kuri sugriuvo bestatant Šulcas nusiskandino Neryje.
Knygoje neteisingai priskiriamas architektui Laurynui Gucevičiui neįgyvendintas Rotušės rekonstrukcijos projektas. Tai architekto Pjetro De Rosio (m.1811 m.) darbas. P.Rosis nekeitė L.Gucevičiaus numatytos pastato plano struktūros. Jis suprojektavo trečiąjį aukštą ir bokštą su laikrodžiu. Pastato projekte nėra didingumo, proporcijos grakščios, lengvos. Realizavus projektą pastatas butų panašesnis į rotušę su miesto simboliu laikrodžiu bokšte.
Šaltinis: A.R.Čaplinskas Didžioji gatvė Valdovų kelias 2011
Prie mūrinės Vilniaus mečetės statybų grįžta tik 1911 m. Buvo užsakytas projektas pas žinoma architektą totorių Steponą Kričinskį, suprojektavusį Sankt Peterburgo mečetę. Bendruomenė buvo surinkusi 20 tūkstančių rublių. Tačiau prasidėjus Pirmam Pasauliniam karui pinigai dingo, o idėja pastatyti mečetę liko vėl neįgyvendinta.
2009 m. vasario viduryje buvo surastas Stepono Kričinskio Vilniaus mečetės projekto eskizas. Tai turėjo būti didelė ir puošni mečetė, kuri savo grožiu būtų galėjusi papuošti miestą.
Comment