Klaipėda iki 1945 m. Senamiestis

[RokasLT]

Sprendžiant iš nuotraukų Tilžė. Kaip suprantu, čia barokinė rotušė, tikrai ne miestelio lygio, na ne Hamburgas, bet ir ne Klaipėda. Namas kairėje su barokiniu frontonu, trys aukštai, beveik kaip kokiam Ščecyne.

Gal Tilžė labiau kultūriškai svarbus miestas (ir tai klausimas), bet Klaipėda trumpam buvo tapusi Prūsijos sostine, matyt, dėl savo didesnio kosmopolitiškumo ir ekonominės reikšmės (1807-1808 m.). Klaipėdos birža (kai miestas tapo dar didesne ekonomine galia):

[laimutis]

Turgaus gatvė Klaipėdoje turgaus dieną. 1923 m.



Nuotrauka. Liepojos gatvė Klaipėdoje turgaus dieną | Eksponatai ir vertybės | Limis

[laimutis]

Klaipėda-Memel. Friedricho Vilhelmo gatvė. Evangelikų liuteronų (lietuvių, laukininkų) bažnyčia. 1941 m.

ebay.de

[laimutis]

Klaipėda-Memel. Vaizdas į Friedricho Vilhelmo, Kūlių Vartų gatves, vermachto artilerija. Dešinėje evangelikų reformatų bažnyčios varpinė, kairėje evangelikų liuteronų (lietuvių, laukininkų) bažnyčia. 1941 m.

ebay.de

[laimutis]

Klaipėda-Memel. Vermachto pratybos senamiesčio prieigose. 1941 m.

ebay.de

[laimutis]

Klaipėda-Memel. Friedricho Vilhelmo gatvė. Evangelikų reformatų bažnyčios varpinė ir Vairuotojų būstinė Nskk. 1941 m.

ebay.de

[laimutis]

Klaipėda. 1920 m. Roberto Meyerhoferio įsteigtos laivininkystės ir kelionių bendrovės administracinis pastatas, 1923 m. gruodžio 31 d. statybininkų atiduotas užsakovui. Architektas – Karlas Josuweitis. Tai pirmasis klaipėdietiškas „dangoraižis”, sudarytas iš dviejų masyvių dalių, kuriose supriešinamos vertikalios ir horizontalios linijos. Pasak architektūros istoriko, menotyrininko Jono Tatorio, pastate jaučiama ir ekspresionizmo įtaka. 1935-1939 m.



www.bildarchiv-ostpreussen.de

[laimutis]

Klaipėda. Turgaus gatvės perspektyva iš vakarų pusės, tolumoje – Šv. Jono bažnyčia. XX a. 4-asis dešimtmetis. Atvirukas. Išleido: Memel: Robert Schmidt’s Buchhandlung, Inh.: Richard Krips.



Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Ikonografijos rinkinys.