Vilkaviškio medinė bažnyčia, pastatyta 1620 m. Stovėjo iki 1870 m.
Tai 1868 m. A. Milkučio (Milkuczys) piešinys, išspausdintas 1868 m. gruodžio 12 d. žurnale "Tygodnik Ilustrowany".
Ten pažymėta, kad bažnyčia pastatyta ant akmeninių pamatų. Jos matmenys uolekčiais: ilgis - 46, plotis - 17, aukštis (be bokštų) - 10. Lenkiška uolektis atitinka maždaug 65,5 cm., nors gali būti ir keliais cm ilgesnis. 1818 m. apgriovė abu bokštus, o nulenktų kryžių jau niekas negalvoja atstatyti. Bažnyčia turi 5 altorius. Iš abiejų pusių glaudžiasi po zakristiją ir koplyčią. Jos vietoje žadama mūryti naują bažnyčia. Buvo tikimasi, kad lėšų pakaks, nes parapijai priklausė 9 dvarai ir 77 kaimai, kuriuose gyveno 8300 tikinčiųjų.
Spėju, kad vokiečių kareivukai žygiuoja dabartinės Vytauto gatvės pabaiga, keliu į Alvitą. Ten dešinėjė pusėje, ties gatvės posūkiu, stovėjo panašus žydo malūnas. 1915 m. Tai tik prielaida, bet ne pretenzija į faktą.
1918 m. pavasaris. Deja, žmonės ir įvykiai tą pavasarį buvo "didesni" už pastatus, iš kurių galima būtų spręsti apie veiksmo vietą.
Matyt, eucharistinio kongreso Žemojoje gatvėje procesija. 1931 m.
Miesto sode. Tarpukaris, bet tikslesnės datos nežinau. Už nugaros - kelias į Marijampolę.
"Žiburio" gimnazija. V. Abraičio nuotrauka. XX a. 3 dešimtmečio pradžia.
Paskutinis taisė digital; 2024.03.24, 19:49.
Priežastis: atkurtos nuotraukos
Šiek tiek savo darytų fotografijų, šiek tiek įsigytų senų fotografijų, šiek tiek fotografijų iš interneto, šiek tiek dokumentų, šiek tiek komentarų. Ir visa tai Vieno miesto istorija. Vilkaviškis karų audrose. Turiu slaptą viltį, kad buvusiems ir esamiems vilkaviškiečiams (ir ne tik) bus įdomu.
P.S. Tikriausiai kolega Beniux nepyksta, kad pacitavau šiame forume išsakytas jo mintis apie dvarą ir stalą? (Tai kaip ten buvo su tuos Napoleono stalu? Iš kur atsirado ta legenda?)
Legendas kuria tauta ir vienos autorystės neatseksime. Riogsojo prie dvaro stalas. Daug kas girdėjo apie čia besilankiusį Napoleoną. Ėmė ir sukryžmino šiuos du dalykus. Iš "navynos" dar ir bizniuką prasuko. Na, atviruko leidėjai tai tikrai
Dabar mūsų kartos veikėjai panašiai elgiasi su Napoleono "apgyvendinimu" išlikusiuose dvaro rūmuose. Gal koks prancūzas ir kapeiką numes ... O tada ją "įsisavinsime". Tegul šitą mano "pilosofiją" užbaigia kiti.
Kazio Karužos sudarytame prieškarinio Vilkaviškio žemėlapyje maždaug dabartinio Lukoilo vietoje pažymėta evangelikų bažnyčia. Pateiktoje nuotraukoje ta bažnyčia ir matoma maždaug toje vietoje - orientyras yra gerai matoma žydų sinagoga. Fotografuota tikriausiai iš Katedros bokšto, gaila tik kad nuotraukos kokybė prastoka.
Nuotrauką įkėliau iš šio forumo temos "Kiti siaurieji Lietuvos geležinkeliai". Po nuotrauka teigiama, kad šiuo transportu buvo susisiekiama tarp Vilkaviškio geležinkelio stoties ir miesto.
Gal atsiras daugiau apie tai žinančių? Nelabai aišku, ar tas siaurasis geležinkelis pasiekdavo Vilkaviškio miesto centrą. Prisiminimuose ir dokumentuose nedviprasmiškai pažymima, kad šią paslaugą atlikdavo vežikai, turėję ar nuomavę karietas. O ir marijampoliečiai, vykę į Vilkaviškį ir sumokėję 3 litus, pirmiausia patekdavo į daug toliau esančią geležinkelio stotį Didžiuosiuose Šelviuose arba Boblaukyje (minimi abu variantai). Po to už 2,5 lito samdydavo vežiką ir vykdavo į miestą.
Iš žemėlapių sunku, ką nors spręsti, nes siauruko linija vaizduojama schematiškai. Tai ar tas "siaurukas" užkabino patį Vilkaviškio miestą?
Klausimą sąmoningai pateikiu šioje temoje, nes gal ne visi žinovai lankosi siaurukų temose.
Paskutinis taisė digital; 2024.03.24, 19:54.
Priežastis: atkurta foto
Comment