Dar nuotrauka is anu laiku. Uzvadinta - Wilkowischki - Vilkaviskis. Turgaus aikste, 1914 m. ziema, vokieciai, po rusu pralaimejimo prie Tannenberg-o (Rytu Prusija) traukia i rytus
Vilkaviškiečiai pirmą kartą išvydo savo miestą senose fotografijose
Trečiadienį, minint Lietuvos žydų genocido dieną, iš buvusios žydų bendruomenės Vilkaviškio miesto gyventojai gavo neįtikėtiną dovaną – kultūros rūmuose buvo atidaryta fotografijų paroda, kurioje įamžinti senieji iki šiol niekam nematyti Vilkaviškio miesto vaizdai ir žmonės. Paroda „Dingęs Vilkaviškis: žmonės ir pastatai“ skirta ir šią savaitę minimai Europos kultūros paveldo savaitei.
Izraelio sostinėje Tel Avive, prie šio miesto universiteto įkurtame Žydų diasporos muziejuje yra saugoma beveik 300 fotografijų, kuriose įamžintas Vilkaviškis iki Antrojo pasaulinio karo. Šios fotografijos Lietuvoje iki šiol niekam nebuvo matytos. Maždaug apie 1960-uosius metus iš Vilkaviškio kilusių žydų bendruomenė Izraelyje buvo nutarusi išleisti fotografijų albumą apie savo gimtąjį miestą. Tada iš įvairių žmonių buvo surinkta šimtai nuotraukų, bet knyga niekada nebuvo išleista, o nuotraukos pateko į Diasporos muziejų.
Į parodos atidarymą susirinkęs gausus būrys vilkaviškiečių tik aikčiojo, pamatę daug visiškai nematytų unikalių savo miesto vaizdų. Fotografijose įamžintas ir didžiulis Vilkaviškį nusiaubęs gaisras 1926 metais, ir milžiniškas potvynis, ir įvairios šventės, organizacijos. Kai kurie vyresni žmonės šluostėsi ašaras, nuotraukose atpažinę ir kažkada Vilkaviškyje dirbusius gydytojus, kurie gydė dabar jau žilagalvius vilkaviškiečius.
Ašarų buvo ir daugiau – į parodos atidarymą specialiai atvyko ir grupė žydų, kurių tėvai kilę iš šio miesto. Susigraudinusios Izraelio gyventojos, pirmą kartą atvykę į Lietuvą, sakė, kad tokia paroda – didžiausias pagarbos ženklas jau nuo XVI amžiaus Vilkaviškyje gyvenusiai žydų bendruomenei. Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą per 60 procentų visų miesto gyventojų sudarė žydai, bet beveik visi jie buvo išžudyti 1941-ųjų birželio-rugsėjo mėnesiais, kai šimtus metų čia gyvenusi žydų bendruomenė buvo nušluota nuo žemės paviršiaus.
Visas šias fotografijas parodai atrinko pavasarį Izraelyje apsilankęs Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius Antanas Žilinskas. Parodoje tilpo tik apie 40 iš daugiau kaip šimto jo parvežtų nuotraukų – likusias parodos lankytojai galėjo pamatyti ekrane. Parodos atidaryme dalyvavo ir tie žmonės, kurie patys ar jų artimieji vokiečių okupacijos metais slapstė žydų tautybės žmones.
Šią parodą padėjo parengti Vilkaviškio žydų istorijos tyrinėtojas, viename Izraelio kibucų prie Jordanijos sienos gyvenantis Ralphas Salingeris. Jau praėjusiais metais senosiose Vilkaviškio žydų kapinėse jis iššifravo daugiau kaip šimto ten palaidotų žydų pavardes, sudėjo visą informaciją į specialiai sukurtą interneto puslapį, ir dabar vis daugiau žmonių, kurių artimieji gimė šiame mieste, atvyksta aplankyti Vilkaviškio.
Į parodos atidarymą atvyko ir Yossis Ankorionis, kurio tėvas, gimęs Vilkaviškyje, išvykęs į Palestiną ir vėliau dvi kadencijas buvęs Izraelio Kneseto nariu ir bandė išleisti Izraelyje knygą su senosiomis šio miesto nuotraukomis ir jas surinko. Knyga tada nebuvo išleista, bet A.Žilinskas pažadėjo, kad toks leidinys pasirodys Lietuvoje, ir visi galės pamatyti unikalias senąsias šio miesto fotografijas.
Atidarius parodą, visi buvo pakviesti į Vilkaviškio pakraštį, kur 1941-aisiais buvo išžudyti visi miesto žydų tautybės žmonės, taip pat dalis rusų, lietuvių – iš viso per 7000 asmenų. Čia Y.Ankorionis hebrajų kalba perskaitė specialią maldą už mirusius, prie paminklo Holokausto aukoms buvo padėtos gėlės, uždegtos žvakės.
Buvau nuvykęs į šios parodos atidarymą. Straipsnyje minimą kolekciją surinko vienas žydų tautybęs žmogus, buvęs vilkaviškietis ir dukart Kneseto narys.
Pasiūliau į leidžiamą knygą įdėti ir keliolika mano turimų senoviškų nuotraukų ir atvirukų. Nuotraukų vos neatėmė iš rankų (vietiniai), bet apie jų patalpinimą albume ėmė kalbėti miglomis ...
Visai netoli tos gatvės prabėgo vaikystė, o jaunystėje toje gatvėje ir gyvenau, tad šiek tiek papildysiu Beniux paršus po nuotraukomis.
Parašė Beniux
Gyvenamasis namas. Visai "nekuklios" apvalios kolonos. Seniau būta ir balkono.
Kalbama, kad pokario metais tame buvo taip vainamų liaudies gynėjų (stribų) būstinė.
Parašė Beniux
Gyvenamasis namas: frontone įamžinti ir statybos metai - 1929.
To namo pirmame aukšte iki maždaug 1975 buvo miesto vaistinė, po to dar iki 1982, o gal dar ilgiau - pieno mišinių virtuvėlė. Dabartinės mamos ko gero net nežino, ką tai reiškia .
O į parodą nueisiu būtinai.
Beniux, žadėjai paskambinti kai būsi Vilkaviškyje...
Ką tik buvau toj parodoj, pažiūrėjau. Įdomu, nors Beniux tikriausiai beveik visas tas foto yra matęs. Aš irgi tik vieną kitą naują mačiau.
Pabandžiau nufotografuoti - nuotraukos po stiklu, labai atspindi blicas, tad nelabai ką ir turiu įdėti. Sutikęs Žilinską paklausiu - gal turi skanus, tada bus galima ir įdėti.
Comment