[VLN] Vilnius 1939 - 1945 (II pasaulinio karo nuotraukos)

[laimutis]

Vilnius. Dominikonų gatvė, kairėje buvusio Pijorų vienuolyno ir kolegijos mūrai, už jo viešbutis „Europa". Dešinėje buvę Sapiegų rūmai, vėliau Vilniaus Savivaldybės arba Magistrato namai Dominikonų g. Nr. 2. Tolumoje Trakų ir Vokiečių gatvės. 1944 m. Fot. Janas Bulhakas.



Dominikonų gatvė | Eksponatai ir vertybės | Limis

[laimutis]

Vilniuje Tyzenhauzų rūmų kairėje Vokiečių g. 26 stovėjo klasicistinio stiliaus kūrinys – Miulerių namas. XVIII a. viduryje čia stovėję namai priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininkui Jonui Flemingui, vėliau jie ėjo iš rankų į rankas. Apie 1778 m. rūmai buvo rekonstruoti pagal architekto Augustino Kosakausko projektą. Nauji rūmai kurį laiką priklausė Bžostovskiams, Pociejams, o XIX a. juos valdė P. Miuleris. Namai tapo kultūros ir pramogos židiniu: čia vyko koncertai, vaidinimai, pokyliai. Rūmai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje buvo apgriauti. Miulerio namas 1948-1950 m. "restauruotas" jį susprogdinant iki pamatų, sprogimas sugriovė ir pusę Tyzenhauzų rūmų. XX a. 6-7 dešimtmetyje pagal architekto Algimanto Umbraso projektą rūmai atstatyti, architektūrinės formos labai supaprastintos.
Fot. Janas Bulhakas, 1944 m.







Vokiečių gatvė | Eksponatai ir vertybės | Limis

Buvęs Miulerio namas 1949-1950 m. "restauruotas" jį susprogdinant iki pamatų, sprogimas sugriovė ir pusę 1944 m. sudegusių Tyzenhauzų rūmų.

[Arnoldas G]

Sveiki,
gal kas turite nuotraukų iš Panerių g.? Būtent domina 40 namas (priešais Lelijos fabriką). Būtų įdomu išgirsti ir kažkokią istoriją, mat prieš kelias dienas iš kaimynės sužinojau, kad šis namas buvo didesnis nei dabar ir per karą buvo apgriautas, o apgriauta dalis taip ir neatstatyta.

[bucaneer]

Sveiki,
gal kas turite nuotraukų iš Panerių g.? Būtent domina 40 namas (priešais Lelijos fabriką). Būtų įdomu išgirsti ir kažkokią istoriją, mat prieš kelias dienas iš kaimynės sužinojau, kad šis namas buvo didesnis nei dabar ir per karą buvo apgriautas, o apgriauta dalis taip ir neatstatyta.

Nepanašu, kad pats Panerių g. 40 pastatas būtų buvęs didesnis - tik gretimame sklype (dab. nr. 42-46) buvo kiti pastatai, pratęsę gatvės perimetrą. Tas gerai matosi 1911 m. plane:

[Arnoldas G]

Nepanašu, kad pats Panerių g. 40 pastatas būtų buvęs didesnis - tik gretimame sklype (dab. nr. 42-46) buvo kiti pastatai, pratęsę gatvės perimetrą. Tas gerai matosi 1911 m. plane:

Ačiū.
Aišku, klausimas ar jau 1911m. šis namas tikrai stovėjo, nes pagal jūsų nuorodą, rašo: "...planai, pradėti formuoti nuo 1911 m. ir naudoti bei pildyti maždaug iki ketvirto dešimtmečio vidurio".
Nemažas laiko tarpas gaunasi. Kažkaip sunku suvokti, kad toks senas pastatas ir skaičiuoja 100+ metų. Bet faktas, kad statytas ankščiau 1940m, nes dar "Lelijos" konturų nematyt.

[laimutis]

Vilnius. Namas Vilniaus ir Labdarių gatvių sankirtoje. 1944 m. Fot. Janas Bulhakas. Pastatas sudegė 1944 m. liepą, po karo nugriautas, jo vietoje XX a. 8-ajame dešimtmetyje pastatytas banko pastatas.



Vilniaus gatvė | Eksponatai ir vertybės | Limis

[Obi-Wan Kenobi]

Banko pastatas palei Vilniaus g prieš keletą metų buvo visiškai rekonstruotas įrengiant butus (?) ir komerciją pirmame aukšte

[laimutis]

Vilnius. Neišlikusi rytinė Vokiečių gatvės dalis. Namų eilė ties Žydų gatve ir Vokiečių gatvių sankirta,1944 m. Fot. Janas Bulhakas. 1944 m. senamiesčio Žalos plane matyti, kad labiausiai nukentėjusioje Vokiečių gatvės rytinėje pusėje buvo šeši pastatai - maždaug trečdalis gatvės.



Vokiečių gatvė | Eksponatai ir vertybės | Limis

Eksponatai | VILNIAUS ŽALOS PLANAS
Pastatų būklė fiksuota planuose bei žalos aprašymuose. 1944 m. rugpjūtį inžinieriaus Zygmunto Mieczysławo Czaykowskio vadovaujama grupė parengė vadinamąjį Vilniaus senamiesčio žalos planą. Jame oranžine spalva pažymėta, kad neišlikusioje Vokiečių gatvės pusėje yra 6 griautini namai, o išlikusioje – 5. Kiek vėliau apsispręsta ne atstatyti ir remontuoti nukentėjusius pastatus, o radikaliai pertvarkyti gatvę nugriaunant dalį žydų kvartalo.

violetinė – sugriauti
geltona – griautini
oranžinė – reikia kapitalinio remonto
mėlyna – reikia paprasto remonto
šviesiai mėlyna – nenukentėję
brūkšneliai – senovės ir architektūros paminklai

Pastatų būklės vertinimo žemėlapis Vilniaus senamiesčio pastatams ir bendrai architektūros paminklams vokiškųjų okupantų padarytos žalos apimtys, 1944–1945
Inž. Zygmunt Mieczysław Czaykowski, skaitmeninė kopija, fragmentas. Vilniaus regioninis valstybės archyvas



(2) Facebook

[laimutis]

Vilnius. Viešbutis ,,Europa'' ir Pijorų kolegija Dominikonų ir Vokiečių gatvių sankirtoje. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai sudegė 1944 m. liepos 6-13 d., 1960 m. nugriauti, jų vietoje pastatyti gyvenamieji tipiniai namai. VMS KPS albumas, nr. 251



EAIS (archyvai.lt)

[laimutis]

Vilnius. Namai Vokiečių ir Dominikonų gatvių sankirtoje. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Viešbutis ,,Europa'' ir greta jo stovintis namas apdegė 1944 m. liepos 6-13 d., po 1950 m. namai nugriauti, jų vietoje suformuotas bulvaras. VMS KPS albumas, nr. 242



EAIS (archyvai.lt)

[laimutis]

Vilnius. Vilniaus gatvės rytinė gatvės pusė. Kairėje gatvės pusėje Radvilų rūmai. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai sudegė 1944 m. liepos 6-13 d., iki 1950 m. namai nugriauti. Jų vietoje 1961-1964 m. pastatytas Salomėjos Nėries mokyklos priestatas.



MHF 8998/II – Katalog On-Line (mufo.krakow.pl)

Ant namo sienos paminklinė lenta, gal žinote kam ji buvo skirta?

[bucaneer]

Ant namo sienos paminklinė lenta, gal žinote kam ji buvo skirta?

Namo su lenta prieškarinis adresas buvo Vilniaus g. (ul. Wileńska) 5, pagal 1808 m. plano numeravimą - posesija nr. 404. Apie namą V. Drėma "Dingęs Vilnius" rašo: "Trečias namas (pos. 404, Nr. 5), dviejų aukštų, 6 sąramų fasadu, pastatytas 1640 m. karališkojo statybininko Baltazaro Kirklerio Šv. Martyno brolijai, kuri jį valdė iki 1940 m." Spėčiau, kad ir lentoje kažkas apie tai parašyta. Dar radau, kad nuo 1918 m. tuo adresu veikė Vilniaus lenkų gydytojų draugija (Stowarzyszenie Lekarzy Polaków w Wilnie i na Prowincji).

[laimutis]

Vilnius. Žemaitijos (iki 1951 m. buvo Strašūno g.) ir Šv. Mikalojaus gatvių sankryža. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai kampiniuose sklypuose sugriauti 1944 m. liepos 6-13 d., po karo jų vietoje pastatyti gyvenamieji namai. Dešinėje trijų aukštų namas prie gatvės po karo nugriautas.



MHF 8988/II – Katalog On-Line (mufo.krakow.pl)

[laimutis]

Vilnius. Vokiečių gatvės vakarinė pusė. Namų eilė tarp Mėsinių ir Šv. Mikalojaus gatvių. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai apgriauti 1944 m. liepos 6-13 d. Kairėje dviejų aukštų namas po karo nugriautas, jo vietoje pastatytas gyvenamasis namas. Greta stovintis trijų aukštų namas - atstatytas. Už jo apibus Šv. Mikalojaus gatvės namai po karo nugriauti.

[laimutis]

Vilnius. Vokiečių gatvės rytinė pusė. Namų eilė tarp Žydų ir Dominikonų gatvių. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai sugriauti liepos 6-13 d., po karo nugriauti, jų vietoje suformuotas bulvaras. 1944 m. senamiesčio Žalos plane matyti, kad labiausiai nukentėjusioje Vokiečių gatvės rytinėje pusėje buvo šeši pastatai - maždaug trečdalis gatvės. VMS KPS albumas, nr. 230

[laimutis]

Vilnius. Antokolskio gatvė. Vaizdas iš Vokiečių gatvės pusės. 1940 m. Marko Antokolskio namas dešinėje sovietmečiu atstatytas, visa kita po 1945 m. nugriauta.



Deutsche Fotothek

[laimutis]

Vilnius. Vinco Kudirkos aikštė. Namas kuriame buvo fotografo Jano Bulhako butas ir studija. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatas (buvęs Ožeškienės g. 3) sudegė 1944 m. liepos 10 d., ugnyje žuvo visas fotografo turtas, biblioteka, fotoarchyvas. Po karo namas atstatytas, dabar - universalus prekybos centras GO9. Vaizdo kairėje - Šv. Jurgio bažnyčia.







MHF 9069/II – Katalog On-Line (mufo.krakow.pl)

[laimutis]

Visa informacija iš šios knygos. Vilnius. 1944. Jano ir Janušo Bulhakų fotografijų archyvas. Fotografijų rinkinio sudarytoja Margarita Matulytė, dailininkė Rima Kiubaraitė – Sutkienė, leidėjas – Lietuvos dailės muziejus. 2009.

[laimutis]

1918 m. šiuose namuose buvo Lietuvos Valstybės Taryba. Tada visų lietuvių akys buvo nukreiptos į šiuos namus, kur plevėsavo valstybinė Lietuvos vėliava. Čia posėdžiavo pirmas Lietuvos valstybės ministrų kabinetas. 1920 m. spalio mėnesį lenkams okupavus Vilnių šiuose namuose buvo Laikinoji Vidurinės Lietuvos Komisija. Kas sugriovė Vilnių. Antanas Verkelis, 2015.
Vilnius. 1944 m. liepos 11-12 d. raudonarmiečių sudegintas pastatas Gedimino g. Nr. 13. 1944 m. rugpjūčio nuotrauka. Fot. Janas Bulhakas. 1948 m. pastatas nugriautas, jo vietoje įrengta aikštė, giliau pastatytas gyvenamasis namas.



MHF 9019/II – Katalog On-Line (mufo.krakow.pl)

[Obi-Wan Kenobi]

Pastato istorinė reikšmė neabejotina, bet man tai vienintėlis atvejis Vilniuje, kai vietoje sunaikinto pastato atsirado jei ne gersesnis, tai visai neblogas variantas. Na taip, stalininis, bet toks netradicinis. O ir tas bokštelis kampe gerai suformuoja aišktės kamą, o pagal aukštį ir tūri pastatas gerai susigroja su lenkų karininkams staytu daugiabučiu Vilniaus gatvėje.