1939 m. rugsėjo 18 d. Raudonoji armija, kovodama su vokiečių sutriuškinta Lenkijos kariuomene, užemė Želigovskio okupuotus Lietuvos miestus Švenčionis, Lyda ir kitus, o dar po dienos - Vilnių. Nors pagal 1920 m. sutartį Vilniaus kraštas turėjo būti gražintas Lietuvai, tačiau bolševikai elgėsi taip, lyg tai būtų priešų žemė. Vilniuje buvo demontuotos įmonės, išvežami įrenginiai, grobiama viskas, kas pasitaikė po ranka. Vykdyti areštai. Vien iš Vilniaus ir apylinkių bolševikai suėmė ir išvežė apie 25 tūkst. gyventojų. Žmones apėmė baimė: neaiški ateitis, nežinomas rytojus. Bolševikai rengėsi organizuoti rinkimus į vietinę "valdžią", kuri turėjo Vilniaus kraštą įtraukti į Baltarusijos SSR ir "kurti komunizmą". Bet to nespėta padaryti, nes greit prasidėjo derybos dėl Vilniaus grąžinimo Lietuvai.
Lietuva ir SSSR pasirašė dvi sutartis: dėl Vilniaus grąžinimo ir dėl savitarpio pagalbos. Kas buvo toliau visi žinome.
Kodel? Akivaizdi art deco monumentalizmo dvasia - toks 'pre-modernizmas', sakyciau. Tokios architekturos pilna Vokietijoje, Italijoje. Deja labai mazai Lietuvoje. Dar vienas panasios architekturos pavyzdys butu pastatas tarp SEB bustines ir Novotelio, kur apacioj isikurusi Kristiana.
Beje tiems vandalams, kurie virsutiname sito Smetonos gatves namo aukste sudejo per didelius (ir dar baltus ...) plastikinius langus, tuo paciu issityciojant is originalios architekturos, reiktu spjauti i veida ...
Kodel? Akivaizdi art deco monumentalizmo dvasia - toks 'pre-modernizmas', sakyciau. Tokios architekturos pilna Vokietijoje, Italijoje. Deja labai mazai Lietuvoje. Dar vienas panasios architekturos pavyzdys butu pastatas tarp SEB bustines ir Novotelio, kur apacioj isikurusi Kristiana.
Beje tiems vandalams, kurie virsutiname sito Smetonos gatves namo aukste sudejo per didelius (ir dar baltus ...) plastikinius langus, tuo paciu issityciojant is originalios architekturos, reiktu spjauti i veida ...
pro tuos vartus užėjus į kiemą šoninėje (o gal ir abiejose šoninėse) pastato sienoje dar yra išlikę originalūs langų rėmų iš pagrindinės lombardo salės, kuri dabar paversta maxima su pažemintomis lubomis, ir lygtai dar buvo likę keli mediniai langų rėmai galiniame fasade; dar daugmaž prisimenu vidinį išplanavmą, panašus į centrinio pašto su palei sienas besirikiuojančiais aptarnavimo stalais su stiklinėmis pertvaromis; po perestroikės pagrindinėj salėj buvo kažkokia rūbų parduotuvė, o kai įstatė maximą, originalios metalinės paradinės durys buvo pakeistos į standartines plastmasines.
pro tuos vartus užėjus į kiemą šoninėje (o gal ir abiejose šoninėse) pastato sienoje dar yra išlikę originalūs langų rėmų iš pagrindinės lombardo salės, kuri dabar paversta maxima su pažemintomis lubomis, ir lygtai dar buvo likę keli mediniai langų rėmai galiniame fasade; dar daugmaž prisimenu vidinį išplanavmą, panašus į centrinio pašto su palei sienas besirikiuojančiais aptarnavimo stalais su stiklinėmis pertvaromis; po perestroikės pagrindinėj salėj buvo kažkokia rūbų parduotuvė, o kai įstatė maximą, originalios metalinės paradinės durys buvo pakeistos į standartines plastmasines.
Labai gaila, kad Vilniuje tų art deco epochos pastatų labai mažai. Dar keletas man žinomų yra (mažesnės) vilos Kalinausko, Akmenų, o taip pat Vasario Šešioliktosios gatvėse (kur Mykolaitis-Putinas gyveno, berods), nors ir nė vienas jų neturi labai turtingos ornamentikos ...
There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).
Comment