pro tuos vartus užėjus į kiemą šoninėje (o gal ir abiejose šoninėse) pastato sienoje dar yra išlikę originalūs langų rėmų iš pagrindinės lombardo salės, kuri dabar paversta maxima su pažemintomis lubomis, ir lygtai dar buvo likę keli mediniai langų rėmai galiniame fasade; dar daugmaž prisimenu vidinį išplanavmą, panašus į centrinio pašto su palei sienas besirikiuojančiais aptarnavimo stalais su stiklinėmis pertvaromis; po perestroikės pagrindinėj salėj buvo kažkokia rūbų parduotuvė, o kai įstatė maximą, originalios metalinės paradinės durys buvo pakeistos į standartines plastmasines.
Labai gaila, kad Vilniuje tų art deco epochos pastatų labai mažai. Dar keletas man žinomų yra (mažesnės) vilos Kalinausko, Akmenų, o taip pat Vasario Šešioliktosios gatvėse (kur Mykolaitis-Putinas gyveno, berods), nors ir nė vienas jų neturi labai turtingos ornamentikos ...
There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).
Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Antanas Merkys atidengia atminimo lentą prie Signatarų namų Pilies gatvėje. Vilnius, 1940 m. vasario 16 d. Fotografas J. Miežlaiškis (Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.)
Comment