[VLN] Vilnius 1939 - 1945 (II pasaulinio karo nuotraukos)

[Romas]

Jan Bułhak (1876 - 1950)
Pilies gatvė 1944 m.

https://www.lndm.lt/pilies-gatve/pilies-g-13/

[Romas]

Karo metais vokiečių fotografo Adolfo Lasto prie Neries Žirmūnų pusėje įamžinta Friedel Schade su draugais. 1942 m.
2002 m. Vokietijos piliečiai Friedel ir Heinz Lippe perdavė Lietuvai vokiečių fotografo A. Lasto nuotraukas su karo laikų Vilniaus vaizdais.

https://virtualios-parodos.lt/tuskul...nkes-zirmunai/

[laimutis]

Vilnius. Senamiesčio panorama nuo Subačiaus gatvės. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas.



MHF 9054/II – Katalog On-Line (mufo.krakow.pl)

[KUBILISTANAS]

Šita nuotrauka gerai parodo civilizacijų susidūrimą. Galima numanyti, kaip 1939 metais jautėsi Vilniaus gyventojai, matydami iš kito pasaulio atėjusius ir mieste šeimininkaujančius sovietinius "išvaduotojus"..

Vilnius sovietinės okupacijos metais (1939.09.19 - 10.27)
Fotografas Ivan Šagin / Иван Шагин
Sargybinis / Часовой [Čiasovoj]

Fotografuota prie Vilniaus geležinkelių apygardos pastato J. Slovackio g. ir Didžiosios Pohuliankos kampe (ul. Juliusza Słowackiego / Wielka Pohulanka), dab. Mindaugo / Basanavičiaus g.

https://russiainphoto.ru/search/phot...e_ids=1&page=1

Čia kaip speju nera raudonarmietis o kažkoks vietinis gal geležinkelietis ,nes apsivilkes lenkišku šineliu ir raisčio neižiuriu ,bet tikrai ne raudonas...matosi lyg ir kelių spalvų.

[KUBILISTANAS]

Čia kaip speju nera raudonarmietis o kažkoks vietinis gal geležinkelietis ,nes apsivilkes lenkišku šineliu ir raisčio neižiuriu ,bet tikrai ne raudonas...matosi lyg ir kelių spalvų.

O tolumoje, antrame plane kartais ne vokieičiu kareivis eina ??????????? uniforma tikrai ne raudonarmiečio ...

[KUBILISTANAS]

O tolumoje, antrame plane kartais ne vokieičiu kareivis eina ??????????? uniforma tikrai ne raudonarmiečio ...

[laimutis]

Vilnius. Sudegęs malūnas (dab. Mindaugo g. Nr. 38). 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas.



Virtualios parodos | (archyvai.lt)

[laimutis]

Sveiki. Pakliuvo štai tokia nuotrauka. Spėju, kad Vilnius, bet niekaip negaliu atpažint vietos.

Čia Švenčionys 1 Laisvės a. – „Google“ žemėlapiai

[laimutis]

Vilnius. Miesto centras. Mortos Mindaugienės gatvė (dabar - T.Ševčenkos). Antrojo pasaulinio karo metu sudegę ir sugriauti gyvenamieji namai. 1944 m. Fot. Janas Bulhakas.



Miesto centras. Mortos Mindaugienės gatvė (dabar - T.Ševčenkos) . Antrojo pasaulinio karo metu sugriauti gyvenamieji namai Vilniuje. | E-kinas

[laimutis]

Vilnius. Didžiosios gatvės vakarinė pusė. Namų eilė tarp Šv. Jono ir Švarco gatvių. Vaizdas nuo Didžiosios ir Latako gatvių kampo. 1944 m. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai sudegė 1944 m. liepos 6-13 d., po karo nugriauti, jų vietoje suformuotas skveras.



Centrinis paštas. Antrojo pasaulinio karo metu sugriauti pastatai Vilniuje. | E-kinas

[laimutis]

Vilnius. Didžiosios gatvės vakarinė pusė. Namų eilė tarp Šv. Jono ir Švarco gatvių. Vaizdas nuo Didžiosios ir Latako gatvių kampo. 1944 m. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai sudegė 1944 m. liepos 6-13 d., po karo nugriauti, jų vietoje suformuotas skveras.



.Antrojo pasaulinio karo metu sugriauti gyvenamieji namai Didžiojoje gatvėje Vilniuje. | E-kinas

[laimutis]

Vilnius. Lentpjūvių gatvė. Namų griuvėsiai. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai sugriauti 1944 m., po karo neatstatyti.



Antrojo pasaulinio karo metu sugriauti namai Lentpjūvių gatvėje Vilniuje. | E-kinas

[laimutis]

Vilnius. Didžiosios gatvės vakarinė pusė. Namų eilė tarp Šv. Jono ir Švarco gatvių. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai Raudonosios armijos liepsnosvaidininkų sudeginti 1944 m. liepos 11 d., po karo nugriauti, jų vietoje suformuotas skveras.



Vokiečių gatvė | Eksponatai ir vertybės | Limis

[laimutis]

Vilnius. Sudegę Tyzenhauzų (Fitinhofų) rūmai. Vokiečių ir Trakų gatvių sankryža. 1944 m. Fot. Janas Bulhakas.



Antrojo pasaulinio karo metu sugriauti pastatai Vilniuje. Vokiečių g., gyvenami namai XVIII a. pabaiga. | E-kinas

[laimutis]

Vilnius. Didžioji gatvė, 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Tolumoje pastatai Vokiečių gatvėje apgriauti 1944 m. liepos 6-13 d., po karo nugriauti, jų vietoje 1967 m. pastatyti Dailės parodų rūmai (dabar- Šiuolaikinio meno centras).



EAIS (archyvai.lt)

[laimutis]

Vilnius. Kampinis Imbarų (Didžiosios g.) ir Vokiečių gatvių namas. 1944 m. rugpjūtis. J.Bulhako nuotr.



Antrojo pasaulinio karo metu sugriauti gyvenamieji namai Vokiečių gatvėje Vilniuje. | E-kinas

[laimutis]

Antrojo pasaulinio karo metu Tauro gatvėje sudegę namai Vilniuje. 1944 m. Fot. Janas Bulhakas



Antrojo pasaulinio karo metu Tauro gatvėje Vilniuje. | E-kinas

Kokia čia gatvė dabar?

[Sula]

Antrojo pasaulinio karo metu Tauro gatvėje sudegę namai Vilniuje. 1944 m. Fot. Janas Bulhakas

Kokia čia gatvė dabar?

Klausimas, ar šie pastatai iš viso išlikę.

Dabartinėje Tauro g. tokių tikrai nėra. Juolab, kad nesimato gatvės pakilimo.

[Obi-Wan Kenobi]

Gali būti kad Kalinausko gatvė atkarpa tarp Tauro ir Akmenų gatvių. Nors nesu tikras, dviaukštis namas dešinėje tokiu atveju buvo stipriai rekonstruotas

[bucaneer]

Antrojo pasaulinio karo metu Tauro gatvėje sudegę namai Vilniuje. 1944 m. Fot. Janas Bulhakas

Kokia čia gatvė dabar?

Sunki mįslė - nepavyko išsiaiškinti, nors sugaišau nemažai laiko.

Dabartinė Tauro gatvė ir prieš karą taip pat vadinosi. Toje gatvėje išliko visi prieš karą stovėję pastatai (kad ir po remontų), o ir šiaip bendras vaizdas nepanašus. Vilniaus katalogas teigia, kad Tauro pavadinimas kažkada apėmė ir dabartinę Vasario 16-osios gatvę, o dabartinė Palangos gatvė kažkada vadinosi Bouffałłowa, bet nei vienur, nei kitur tokiam užstatymui nėra vietos. Obi-Wan Kenobi variantas netinka - prie to namo Kalinausko gatvėje niekad nebuvo kitų perimetrą formuojančių namų.

Kontekstas nuotraukų albume irgi nepadeda. Ši nuotrauka yra nr. 47, ankstesnės nuotraukos (nr. 44-46) darytos prie Ožeškienės (dab. Kudirkos) aikštės, o tolimesnės (nr. 48-51) - Naujininkuose, Tyzenhauzų ir Kankinių (dab. Liepkalnio) gatvėse. Žiūrint pagal planą Liepkalnio gatvės pradžia (nuo geležinkelio pusės) beveik tiktų - ten buvo keli perimetru išsidėstę pastatai, vienas - lyg ir su atviru kiemu per vartelius, kiti - su bromomis, kurie visi po karo buvo išgriauti. Bet 1905 m. nuotraukoje ten matosi tik dviaukščiai pastatai ir jokių medžių.

Peržiūrėjau visokius planus ir karo laikų žvalgybines nuotraukas, bet niekur nerandu, kur galėjo būti toks užstatymas.