[VLN] Vilnius 1939 - 1945 (II pasaulinio karo nuotraukos)

[R.D.]

Vilnius. Ašmenos ir Šv. Mikalojaus ir gatvių sankirta. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Kairėje pusėje 1943 m. rugsėjo mėnesį per geto žydų sukilimą susprogdinti namai, po karo nebeatstatyti. VMS KPS albumas, nr. 206

Turbūt:

[laimutis]

Vilnius. Ašmenos, Šv. Mikalojaus ir Žemaitijos gatvių sankirta. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Namai (vaizdo kairėje ir priekyje) sugriauti 1944 m., neatstatyti. VMS KPS albumas, nr. 65

[laimutis]

Vilnius. Dysnos ir Mėsinių gatvių sankirta. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Namai apgriauti 1944 m. Po karo kvartalas išvalytas, atstatytas 2005 m. VMS KPS albumas, nr. 73

[laimutis]

Vilnius. Žemaitijos ir Šv. Mikalojaus gatvių sankirta. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai kampiniuose sklypuose sugriauti 1944 m., po karo jų vietoje pastatyti gyvenamieji namai.



Žemaitijos gatvė | Eksponatai ir vertybės | Limis

[laimutis]

Vilnius. Lentpjūvių gatvė 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai sugriauti 1944 m., po karo neatstatyti. VMS KPS albumas, nr. 189 ir 190

[laimutis]

Vilnius. Namas Didžiosios ir Švarco gatvių sankirtoje. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatytas XV a. Pirmieji jo savininkai buvo didikai Goštautai. Sudegė 1944 m., po karo nugriautas, jo vietoje ir kitų nugriautų namų vietoje suformuotas skveras. VMS KPS albumas, nr. 115

[R.D.]

Vilnius. Namas Didžiosios ir Švarco gatvių sankirtoje. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatytas XV a. Pirmieji jo savininkai buvo didikai Goštautai. Sudegė 1944 m., po karo nugriautas, jo vietoje ir kitų nugriautų namų vietoje suformuotas skveras. VMS KPS albumas, nr. 115

Vadinamasis "Fiorentino" namas Nr. 15.
Kardinalijos kvartalo vieta. Asmeniškai man skaudžiausia žiūrėti į šį pokarinį kūrinį - tuščią erdvę, kurią kaip "autentą" saugo mūsų "autentiško Vilniaus kūno" gerbėjai, a.k.a. Prancūzparkis; Sirvydo skveras. Vieta užimta ir sudeginta "išlaisvinta" "išvaduotojų" liepsnosvaidžiais 1944 m. liepos 11 d. Išliko po karo griaučiai ir nugrautas iki 1951 m., kai 1957 m. nugriauta jau ir Kardinalija. Jos vietoje pastatytas šūdpastatis pagal Lukšo projektą. Dabar "išmuštas dantis". Pagal Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentą šioje vietoje galimas "restauravimas-atkūrimas".
Beje, Kardinalijos kvartalo užstatymą mena šaligatvyje suklotas buvusių pastatų ribų kontūras.

[laimutis]

Vilnius. Vokiečių gatvės rytinė pusė. Žydų ir Vokiečių gatvių sankirta. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai sudeginti ir sugriauti 1944 m., po karo neatstatyti, jų vietoje suformuotas bulvaras.



Vokiečių gatvė | Eksponatai ir vertybės | Limis

[laimutis]

Vilnius. Antokolskio gatvės antroji arka. Vaizdas nuo Stiklių gatvės pusės, tolumoje - sugriauta pirmoji arka. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai apdegė 1944 m., namai už arkos nugriauti po karo, jų vietoje suformuotas kiemas.



M. Antokolskio gatvė | Eksponatai ir vertybės | Limis

[Sula]

Vilnius. Antokolskio gatvės antroji arka. Vaizdas nuo Stiklių gatvės pusės, tolumoje - sugriauta pirmoji arka. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai apdegė 1944 m., namai už arkos nugriauti po karo, jų vietoje suformuotas kiemas.

Reikia pažymėti, kad tas "suformuotas kiemas" iki šiol nesutvarkytas šabakštynas/parkofkė.
Negi kokia nors Senamiesčio agentūra neinicijuoja kažkaip tvarkyti ar net atstatyti tą vietą - Antokolskio g. dalį?

[laimutis]

Vilnius. Antokolskio gatvės vakarinė pusė. Namai tarp dviejų arkų. Vaizdas nuo Stiklių gatvės pusės. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai apdegė 1944 m., namai iki arkos nugriauti po karo, jų vietoje suformuotas kiemas.



Žydų gatvė | Eksponatai ir vertybės | Limis

[laimutis]

Vilnius. Vokiečių gatvės rytinė pusė. Namų eilė ties Žydų ir Vokiečių gatvių sankirta,1944 m. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai sudegė 1944 m., po karo neatstatyti, jų vietoje suformuotas bulvaras.

[Romas]

Labai retos nuotraukos iš 1940 - 1941 m. sovietinės okupacijos laikotarpio

Raudonosios armijos 29-ojo teritorinio korpusio kariai ant Vilniaus Tauro kalno
Kariai yra lietuviškomis uniformonis bet su sovietiniais antsiuvais (antpečiai sovietinėje armijoje įvesti tik 1943 m.)
1941 m. pavasaris

https://wwii.space/22-06-41-%D0%BD%D...2%D0%B2%D0%B5/

[Romas]

Gedimino prospektas vokiečių okupacijos metais
Ant pastato Gedimino pr. 9 (buv. Vyskupų rūnai, CK ir Savivaldybė) kabo vokiškos vėliavos su svastika.
Tarp pastatų Gedimino pr. 9 ir Gedimino pr. 7 (buv. centrinis paštas, dab. ISM) matosi pastatas, kuri buvo nugriautas apie 1946-1948 metus.

https://vilnius.borda.ru/?1-10-0-000...0-0-1661783881

[laimutis]

Vilnius. Žemaitijos ir Šv. Mikalojaus gatvių sankirta. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai kampiniuose sklypuose sugriauti 1944 m., po karo jų vietoje pastatyti gyvenamieji namai.



MHF 8986/II – Katalog On-Line (mufo.krakow.pl)

[spekas]

Vilnius. Antokolskio gatvės antroji arka. Vaizdas nuo Stiklių gatvės pusės, tolumoje - sugriauta pirmoji arka. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai apdegė 1944 m., namai už arkos nugriauti po karo, jų vietoje suformuotas kiemas.



M. Antokolskio gatvė | Eksponatai ir vertybės | Limis

Gal žinote kas ir kokiu laikotarpiu tokius šaligatvius įrengė? Man norisi išsiaiškinti girdint paveldosaugininkų teiginius apie norimus sutvarkyti senamiesčio šaligatvius juos sulyginant su važiuojamaja dalimi, kad negalima sulyginti, nes ''paveldas''. Čia sovietinis paveldas ar ne? Jei ne sovietinis - kada maždaug jie įrengti ir kieno? Iš anksto dėkoju jei kas žinote.

[laimutis]

Vilnius. Didžiosios gatvės vakarinė pusė. Namų eilė tarp Šv. Jono ir Švarco gatvių. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai sudegė 1944 m. liepos 6-13 d., po karo nugriauti, jų vietoje suformuotas skveras.



Didžioji gatvė | Eksponatai ir vertybės | Limis

[Perfect]

Gal žinote kas ir kokiu laikotarpiu tokius šaligatvius įrengė? Man norisi išsiaiškinti girdint paveldosaugininkų teiginius apie norimus sutvarkyti senamiesčio šaligatvius juos sulyginant su važiuojamaja dalimi, kad negalima sulyginti, nes ''paveldas''. Čia sovietinis paveldas ar ne? Jei ne sovietinis - kada maždaug jie įrengti ir kieno? Iš anksto dėkoju jei kas žinote.

Yra tema Vilnius iki 1918. Ten galima pasižiūrėti ankstenes Vilniaus fotografijas. Kiek peržiūrėjau, tai situacija tuo metu su šaligatviais buvo įvairi. Vienur aiškiai matosi lygių skirtumas, kitur, šaligatvį nuo važiuojamosios dalies skiria tik griovelis, dar kitur ir griovio nėra. Tikėtina, kad šaligatviai skirtingame lygyje daugiausia buvo įrengti tarpukariu.

[SoulMulticast]

Gal žinote kas ir kokiu laikotarpiu tokius šaligatvius įrengė? Man norisi išsiaiškinti girdint paveldosaugininkų teiginius apie norimus sutvarkyti senamiesčio šaligatvius juos sulyginant su važiuojamaja dalimi, kad negalima sulyginti, nes ''paveldas''. Čia sovietinis paveldas ar ne? Jei ne sovietinis - kada maždaug jie įrengti ir kieno? Iš anksto dėkoju jei kas žinote.

Irgi buvo įdomus sitas klausimas. Viena seniausiu nuotrauku, kuria buvau rades su tokiu saligatviu tai 1916 Ausros vartu g.



Siaip kaip ir tikrai rase cia paziurejus tema Vilnius iki 1918 puikiai matosi, kad absoliuti dauguma saligatviu buvo mediniai viename lygyje su gatve per grioveli. Butent tie, kuriuos dabar KPD taip "saugo". Taigi taip, jie pasirinko "saugoti" 20 amziaus tarpukario laikotarpi. Ta laika, kai beveik nebuvo dar nei automobiliu, nei kas maise vaikscioti viduryje gatviu. Tai jei taip, tegu uzdraudzia automobiliu eisma tomis "saugomomis" gatvemis.

Pvz cia:

Žydų gatvė Vilniuje. 1917 m. Fot. Augustas Heeras



Puikiai matosi, kad saligatvis atlikdavo visiskai kitokia funkcija. Tai maza siaura erdve priesais nama, realiai nera labai skirta vaiksciuoti pestiesiems ir mamoms su vezimeliais ir baidytis pralekianciu 50 kmh vezimu. Kazkur reikejo padaryti vandens nuvedima (o anksciau gal ir srutu) nuo gatves ir ta darba atlikdavo du grioviai. Aisku tie grioviai negalejo buvo visiskai prie namo pamatu (kad neuzlietu rusiu, pvz), tad likdavo sioks toks tarpas tarp gatves ir namu (cia mano isvedziojimai, ne istoriniai duomenys). Ilgainiui sitas tarpelis ir pasidare siuolaikiniu saligatviu.

Kaip matote zmones naudojasi patogiausia gatves teritorija. Paskui atsiradus "naujoviskiems" borteliams matyt daug kur buvo perdaryta danga, tie tarpeliai prie namu pakelti ir uzkloti plytelemis, o vanduo nuo gatves vidurio, kuris buvo zemiau, vistiek negalejo prateketi prie pamatu, kas visus tenkino, nes tie grioviai nera labai praktiski, juos ziema uzkloja sniegu ir galima kojas susilaizyt ir siaip nera saugus. Bortai siuo atveju turbut geriau.

Bet paskui Senamiestyje atsirado automobiliai ir jie uzeme visas gatves. O zmones nutreme i tas vat technines dalis prie pat namu sienu. Nors esant dabartinems technologijoms ir lietaus nuvedimo tinklui absoliuciai nera reikalo tureti tokius griovius ar gatves atskirima nuo namu 15 cm nuzeminimu per borta. Geras pavyzdys dabartine Pilies g. Ten padaryti sonuose mazesni nuzeminimai ir ju visiskai pakanka. Realiai vanduo vistiek teka ne jais, o jie atlieka labiau istorine funkcija. Visas grindinys viename lygyje ir zmones kaip ir anksčiau, naudojasi visa gatve.

Kenkejai is KPD saugo gi tarpukario / sovietinius bortus, bet nesaugo gatves funkcijos, kuri nuo to tarpukario visiskai pasikeite.

[laimutis]

Vilnius. Senamiesčio panorama nuo Subačiaus gatvės. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas.



MHF 9050/II – Katalog On-Line (mufo.krakow.pl)