Miestą iki I-ojo pasaulinio karo sudarė Senoji ir Naujoji Žagarė. XVII a. pirmoje pusėje Senoji ir Naujoji Žagarė turėjo muitinę, dvi bažnyčias, du turgus. Po 1742 m. Žagarėje leista apsigyventi žydams, įšaugo gyventojų skaičius. Po 1909 ir 1911 m. gaisrų iki I-ojo pasaulinio karo Žagarėje pastatyta gražių namų, iš jų didelis nuošimtis mūrinių. Gatvės ir aikštės grįstos akmenimis, jose stovėjo mūrinės ir medinės krautuvių eilės. 1910 m. gyveno 10193 gyventojai, o 1914 m. - apie 14000. Po I-ojo pasaulinio karo miestas nusmuko, susijungė abi miesto dalys. 1931 m. abiejose miesto dalyse gyveno 4834 gyventojai. 1932 m. gavo II eilės miesto teises. 1941 m. sunaikinta gausi žydų bendruomenė, nužudyti 2439 žmonės. 1944 m. prie Žagarės vyko mūšiai. Tada smarkiai nukentėjo parkas, sugriauta evangelikų liuteronų bažnyčia, Senosios Žagarės sinagogos, tiltas per Švėtę.
Ir dabar Žagarėje išlikę raudonų plytų vienaaukščiai, dviaaukščiai namai, pastatyti po 1881, 1909 ir 1911 m. gaisrų. Senamiestis saugomas valstybės kaip urbanistikos paminklas.
1903 m. Atvirukas su Žagarės vaizdu nuo Žvelgaičio kalno. Fotografas A.Fergis, Mintauja
Šaltinis: Žagarė, 1897–1945: albumas (sud. Leonas Karaliūnas). – Kaunas 2006
Ir dabar Žagarėje išlikę raudonų plytų vienaaukščiai, dviaaukščiai namai, pastatyti po 1881, 1909 ir 1911 m. gaisrų. Senamiestis saugomas valstybės kaip urbanistikos paminklas.
1903 m. Atvirukas su Žagarės vaizdu nuo Žvelgaičio kalno. Fotografas A.Fergis, Mintauja
Šaltinis: Žagarė, 1897–1945: albumas (sud. Leonas Karaliūnas). – Kaunas 2006
Comment