[VLN] Diskusijos apie prieškario ir dabartinį Vilnių

[Andrejavus]

Biski nukrypsiu nuo temos, bet toki klausymeli turiu. Svedijoje ir kituose europos salyse zinau, kad buvo mada statyti pastatu fasadus naudojant klinti "limestone". Daug labai graziu fasadu pastatyta butent is sito akmens kuris atrodo tikrai graziai. Braidau po vilniaus ir Kauno galerijas ir nerandu ne vieno pastato su tokiu fasadu? Negi Lietuvoje niekada nebuvo naudota klintis? ar tiesiog per karus nukentejo butent tie pastatai?


Pazaislis panasu pastatytas is kazko panasaus, bet ne visai klintis vistiek.

[index]

Biski nukrypsiu nuo temos, bet toki klausymeli turiu. Svedijoje ir kituose europos salyse zinau, kad buvo mada statyti pastatu fasadus naudojant klinti "limestone". Daug labai graziu fasadu pastatyta butent is sito akmens kuris atrodo tikrai graziai. Braidau po vilniaus ir Kauno galerijas ir nerandu ne vieno pastato su tokiu fasadu? Negi Lietuvoje niekada nebuvo naudota klintis? ar tiesiog per karus nukentejo butent tie pastatai?


Pazaislis panasu pastatytas is kazko panasaus, bet ne visai klintis vistiek.

Lietuvoje akmens nelabai yra, todėl jo statant praktiškai ir nenaudodavo. Nebent, kai kada, lauko riedulius. Pas mus dėl to ir paplito statyba iš plytų, nes akmens nebuvo, o molio sočiai.

[Macas]

Kadangi šioje temoje buvo pradėta kalbėti apie "Vilniaus dvasią", pasakysiu ir aš savo nuomonę. Pirmiausia siūlau pažiūrėti W. Alleno filmą "Midnight in Paris" - jis kaip tik apie tam tikro laikotarpio "Paryžiaus dvasią". Taip jau yra, kad mes linkę idealizuoti praeitį, o jeigu susitiktume su žmonėmis, kurie gyveno 19 a., jie mums pasakotų, kaip norėtų atsidurti baroko epochos Vilniuje. Tie, kurie gyveno baroko laikotarpiu, norėtų nusikelti į renesansinį Vilnių - Žygimanto Senojo ir jo sūnaus Žygimanto Augusto laikus. Dabar Vilnius turi savo naują veidą, galbūt jis bus idealizuojamas po šimto metų.
Dėl žydų temos pritariu daugeliui čia pasisakiusųjų. Iš tiesų, Vilniui faktiškai vienintelis šansas atgauti tą šlovę ir pripažinimą - reklamuoti tai, kas anuomet garsino šį miestą kaip Šiaurės Jeruzalę. Bet tam reikia ne tik gražių norų, bet ir milžiniškų investicijų. Šį darbą turėtų dirbti kultūros ministerija. Pagrindinis dalykas - pritraukti kuo daugiau ES lėšų, privačių investuotojų ir aišku, patiems susidėlioti prioritetus. Tik galima įsivaizduoti, kiek žmonių į Vilnių pritrauktų šis darbas, jeigu jis būtų eksponuojamas moderniame litvakų meno centra greta kitų litvakų darbų:
http://rt.com/art-and-culture/news/c...-sothebys-781/

[Kavasiakas]

Nežinau kur dėt šitą, nežinau ar jau buvo įdėtas, bet gal tiks. Labai įdomus man pasirodė šitas dokumentas ar kaip jį pavadint.

VILNIAUS SENIENŲ MUZIEJAUS VERTYBIŲ SUSIGRĄŽINIMO IŠ RUSIJOS PROBLEMOS
http://www.leidykla.eu/fileadmin/Knygotyra/56/33-55.pdf

[enigma]

Viena priežasčių gali būti ta, kad bijoma runkelių. Įsivaizduok, kaip reaguotų visi tie intelekto nesužaloti vargdieniai, sužinoję, kad už kelis milijonus bus statomas (ar bent jau nuomojama didelė patalpa) kažkokio Fluxus meno eksponavimui. Taigi būtų baisi tragedija.

Labai gerbiu ir mėgstu Joną Meką, gerbiu Jurgį Mačiūną, esu visom keturiom už "Fluxus" muziejų, jis yra tiesiog būtinas - cituojant J.Meką, tai antrasis meno žmogus po M. K. Čiurlionio. Gal ir svarbesnis Vakarų kultūroje, ypač moderniajam menui. J. Mačiūno dėka atsirado pirmieji loft'ai New York'e. Bet esu intelekto nesužalotas runkelis, nes nesuprantu tokio meno, deja...

[Čikupakas]

Jei nesupranti kokio nors meno, nereiškia, kad esi runkelis. Meno nesupranta daug kas, įskaitant ir pačius to meno kūrėjus. To suprasti gal ir nereikia. Svarbu, kad patiktų. Runkeliai yra tie, kurie ko nors nesuprasdami, ima ant to garsiai loti kaip kokie Brisiai.

/\ Šiaip tai čia nesąmonę parašei.

Visų pirma, tai jeigu vadovautumėmis principu "patinka=menas", tai betkoks kičas pavirstų menu.

Deja, bet tikrą meną reikia suprasti. Kiekvienas meno kūrinys yra vertinimas pagal savo idėją ir jos išraišką. Dėl to ir tikrus meno kūrinius sukurti gali tik genijai, neeilinės asmenybės kaip Mačiūnas.

[D.P]

Labai gerbiu ir mėgstu Joną Meką, gerbiu Jurgį Mačiūną, esu visom keturiom už "Fluxus" muziejų, jis yra tiesiog būtinas - cituojant J.Meką, tai antrasis meno žmogus po M. K. Čiurlionio. Gal ir svarbesnis Vakarų kultūroje, ypač moderniajam menui. J. Mačiūno dėka atsirado pirmieji loft'ai New York'e. Bet esu intelekto nesužalotas runkelis, nes nesuprantu tokio meno, deja...

"Suprasti", "nesuprasti - gal tai nėra labai reikšminga? Šiuolaikinis menas neretai yra amorfiškas. Fluxus atvejus - galbūt svarbiausia (ar lengviausiai yra identifikuojama) yra jų "žinutė": laužyti kilišes, kanonus? Pvz, mačiūnas buvo ir architektas, kūrė tokią ala fluxus vizija. Visa tai buvo p"agrįsta", su "mintimi" Bala žino. Faktas - jų žinutė vis dar gyva, tad tai matyt genijų darbas

Beje, visa tai būdinga mūsų regionui. Toje pačioje Rusijoje, kurioje labai stipri ir ilgamažė meno industrija, šiuolaikinis menas vis dar kelia daugybę klausimų ir vis dar labiau linkstama prie "tradicinio" meno. Tiesa, berods Koolhas'o suprojektuotas darbas S.Peterburge ir būsima galerija ten įpūs dar daugiau naujų vėjų.
Tieisog mes ilgą laiką buvome atskirti nuo tendencijų ir vakariečiai į tai žiūri kiek kitaip. Nors ir be Mačiūno/Meko turime kuo pasididžiuoti (Žoromskis, Kasiulis, Izis, Blatas, ar tas pats Sutkus, Sauka etc.), tačiau Mačiūnas/Mekas yra neabejotiniai šiuolaikinio meno banginiai, pionieriai, t.y. klasika.

jei kalbėtume apie Fluxus įsigijimą, apie vsias tas fluxus city idejas, aš asmeniškai žiūrėčiau į tai per kitokią prizmę: tai brandas. Prestižo reikalas. Iš esmės - bene vienintelė mūsų niša, nes, deja, neturime nei šiuolaikinio meno korifėjų darbų, nei tradiicjų, nei bet kokio pranašumo, o čia - tautiečių, šio judėjimo flagmanų didelė kolekcija (2600 eksponatų buvo po pirminio įsigijimo, turėjo būti antras etapas+ jau anksčiau, ŠMC, buvo įsigyjęs ~500 darbų). Ypač regione. Jų kolekcijas yra įsigyję nuo Harvardo univero meno galerijų iki MOMA NY. Berods Slovėnijoje ar Serbijoje vienas muziejus-miestas jau pradeda pozicionuoti save kaip per fluxus. O mes vis dar atsiliekame, nors neabejotinai galėtume būti lyderiais. Būtent tą brandą atpažins dauguma vakariečių. Tai jau būtų efektas.

[Čikupakas]

Šiaip tu pats rašai nesąmones, nes šiuolaikinis menas iš principo nėra kažkas, ką privalu tiksliai suprasti, nes, visai galimas dalykas, pats autorius tyčia ten "neįdėjo" jokios minties, nes tiesiog norėjo pasižiūrėti, kaip į tai reaguos tie, kurie bandys kažką suprasti Arba menas, kurio pagrindinė mintis - pagrindinės minties susikūrimas pačiam žiūrovui.

Ir t.t. Aišku, teoriškai visa tai irigi reikia "surpasti", bet tam visiškai netinka klasikinio meno rėmai, kuriuos tu čia bandai dėti.

Nieko teoriško, viskas praktiška ir nereikia žodžio suprasti dėti į kabutes.

Taip kad jo, iš principo patinka=menas. Tai vienintelis individo lygiu objektyvus kriterijus.

Taip, kad ne. Rebeccos Black daina Friday nėra menas.

"Supratimo" mėgėjai dar labai dažnai mėgsta "išaiškinti", kas yra, o kas nėra menas. Čia panašiai, kaip Musulmonas aiškintų, kodėl ateizmas yra nelabai gera religija.

/\ O štai toks stereotipinis mąstymas dažnai ir būna didžiausia kliūtis kai kuriems žmonėms suvokti meno kūrinius.

[digital]

Labai gerbiu ir mėgstu Joną Meką, gerbiu Jurgį Mačiūną, esu visom keturiom už "Fluxus" muziejų, jis yra tiesiog būtinas - cituojant J.Meką, tai antrasis meno žmogus po M. K. Čiurlionio. Gal ir svarbesnis Vakarų kultūroje, ypač moderniajam menui. J. Mačiūno dėka atsirado pirmieji loft'ai New York'e. Bet esu intelekto nesužalotas runkelis, nes nesuprantu tokio meno, deja...

Tai būtent! Aš, pvz., visiškai nesuprantu "liaudies meno", kurį paleckiukas propaguoja? Nu ir kas? Čia dabar ne visai į temą, bet - kiti gal nesupranta kvantinės mechanikos. Esmė tame, kad tu supranti, kad gali būti kitaip mąstantys ir priimi tai. Lenkiu prieš tave galvą.

[Romas]

/\ Šiaip tai čia nesąmonę parašei.

Šiaip tu pats rašai nesąmones, nes šiuolaikinis menas

Gerbiamieji, diskutuodami užmirškit žodelytį "TU"
Panašiais argumentais galit apsikeisti rašinėdami asmenines žinutes.

[Kavasiakas]

Šaunu, kad bent dalis išliko ta proga dar viena foto

1935 Autorius: Hopenas J. Tie bokštukai labai įdomiai atrodo.

http://nuotraukos.vilnius21.lt

[Kavasiakas]

gal čia kokių ginybinių irenginių liekanos?

[LBP]

Čia greičiau žydų parduotuvių liekanos

[Aleksas666]

Dominikonų - Gaono g. kampe yra kažkas panašaus. Gal netgi ta pati situacija, tik viena pusė nugriauta (kvartalas dabartinio skvero vietoje)
http://www.vilnius21.lt/dominikonu15gaono1-n3431.html

Taip nugriautas kairysis namas. Man kažkodėl atrodo, jog tie cilindro formos dariniai ankščiau atliko savotiškų vartų funkciją, nes tai būdinga Vilniaus getui, jis buvo atvertas iš visų pusių vartais.

[Aleksas666]

Nebūdinga. Vilniaus getas niekada nebuvo atskirta, atskira miesto dalis, juoba atskirta kažkokiais įsivaizduojamais vartais ar sienom, išskyrus nacių okupacijos laikus.

Žydai visalaik turėjo vartus. Įspūdingi vartai buvo Didžiojoje gatvėje, o kiti buvo kuklesni. Nagrinėjamu atveju irgi yra nemaža tikimybė, jog būta vartų, kadangi tai viena iš esminių geto arba kvatalo gatvių.


Stanislav Filibert Fleury - Prekyvietė Imbaruose
1900-1910
http://vilnius3d.tumblr.com/

[Aleksas666]

Šiaip jau ten turgavietės vartai, o ne geto.
Be to, su prekybos vietom. O pagal jus, tai ten kone kažkokia sargyba turėjo budėti.

Galiu tik pasikartoti. Visos miesto dalys buvo integralios, nė viena nebuvo atskirta. Tie apvalūs pastatėliai nebuvo jokie vartai, paprasti senoviniai "kioskai" ir knygynėliai. Be to ir geto Vakarų Europos prasme Vilniuje niekada nebuvo sukurta.

Gerai, nevadinkim getu, bet kad kvartalas buvo atskirtas ir buvo vartai, tai čia yra tiesa, antraip nebūtų net užuomenų apie žydų kvartalą.

[kept]

Kuris nors išliko?
1944 Autorius: Bulhakas J.
Atvaizdas


1944 Autorius: Bulhakas J.
Atvaizdas

vilnius21.lt

Čia vienas ir tas pats pastatas. Tiesiog pirmoje nuotraukoje jis iš kiemo pusės, antroje – iš Klaipėdos g.

Kažkada dariau tokį junginį su šiandiena.

Mylimas Vilnius


Google Maps

[Kavasiakas]

tiksliai tas pats , tik gaila, kad nesutvarkė, puikiai išlikęs buvo.

[Zorro]

o ta baidyklė kurią dabar Klaipėdos g. stato, ji lygtai vienu sklypu toliau link Pylimo g.?

Jau pastatyta.
2012.09.

[Kavasiakas]

liūdesys ima negi taip sunku, atkurt išorę, o vidų susitvarkyt kaip nori?