Kol forume "Už sienos" temoje Totalitarinė architektūra diskutuojame, kokį pėdsaką pavaldžių tautų architektūroje paliko A.Hitleris, B. Mussolini, J.Stalinas, K.Gottwaldas ir mažesni vadukai, turbūt įdomu pažiūrėti, kuo mes turtingi Lietuvoje.
Per II pasaulinį karą labai sugriauti buvo Šiauliai, Klaipėda, Tauragė, Vilkaviškis, smarkiai apgriaustas Vilnius. Miestai buvo atstatomi ir plečiami pagal Sovietų sąjungoje įprastas tradicijas.
Augant miestams buvo statoma Kaune ir kituose miestuose. Po 1950 m., atlikus administracinę reformą (kad stribams būtų arčiau atvažiuoti
) ir įsteigus 89 rajonus, miesteliuose trūko administracinių pastatų, mokyklų. Taip atsirado to meto tipiniai pastatai Jiezne, Sedoje ar Varniuose.
Kadangi daug Lietuvos architektų išvyko į Vakarus, pagalbą kadrais suteikė Leningradas ir kiti miestai.
Nuo 193x m. Sovietijoje įsigalėjo neoistoristinis / neoklasicistinis stilius, siekiantis pabrėžti tarybinės liaudies ir kompartijos idėjų didybę.
Statomi pastatai buvo iš kokybiškų medžiagų, erdvūs, aukštomis lubomis, su didelėmis arkomis. Pirmiausia jie tekdavo, žinoma, ištikimiausiems liaudies tarnams.
Urbanistikoje buvo populiarios plačios gatvės, bulvarai.
Po Stalino į valdžią atėjus Chruščiovui, 1954 m. kompartija priėmė nutarimą "Dėl nesaikingumų architektūroje". Pradėti projektai buvo išlaisvinti nuo nesaikingumų.
Imta statyti pigius silikatinių plytų namus (vadinamus "chruščiobomis"), o nuo 1959 m.prasidėjo blokinukų statyba.
Dėkime į šią temą įvairių miestų stalinistinio laikotarpio nuotraukas.
Per II pasaulinį karą labai sugriauti buvo Šiauliai, Klaipėda, Tauragė, Vilkaviškis, smarkiai apgriaustas Vilnius. Miestai buvo atstatomi ir plečiami pagal Sovietų sąjungoje įprastas tradicijas.
Augant miestams buvo statoma Kaune ir kituose miestuose. Po 1950 m., atlikus administracinę reformą (kad stribams būtų arčiau atvažiuoti
) ir įsteigus 89 rajonus, miesteliuose trūko administracinių pastatų, mokyklų. Taip atsirado to meto tipiniai pastatai Jiezne, Sedoje ar Varniuose.Kadangi daug Lietuvos architektų išvyko į Vakarus, pagalbą kadrais suteikė Leningradas ir kiti miestai.
Nuo 193x m. Sovietijoje įsigalėjo neoistoristinis / neoklasicistinis stilius, siekiantis pabrėžti tarybinės liaudies ir kompartijos idėjų didybę.
Statomi pastatai buvo iš kokybiškų medžiagų, erdvūs, aukštomis lubomis, su didelėmis arkomis. Pirmiausia jie tekdavo, žinoma, ištikimiausiems liaudies tarnams.
Urbanistikoje buvo populiarios plačios gatvės, bulvarai.
Po Stalino į valdžią atėjus Chruščiovui, 1954 m. kompartija priėmė nutarimą "Dėl nesaikingumų architektūroje". Pradėti projektai buvo išlaisvinti nuo nesaikingumų.
Imta statyti pigius silikatinių plytų namus (vadinamus "chruščiobomis"), o nuo 1959 m.prasidėjo blokinukų statyba.
Dėkime į šią temą įvairių miestų stalinistinio laikotarpio nuotraukas.
, Gedimino pr.) 
Beje, man regis ten buvo ne Stalino, o Lenino pr. Žalgirio baseiną tai birželį nugriaut baigė 
.
Comment