Biržai senose nuotraukose

[laimutis]

Turgus Biržuose. 1917 m.


ebay.de

[laimutis]

Biržai 1916 m.

akpool.de

[laimutis]

Kaizerinės Vokietijos kariai Biržuose, apie 1917 m.


ebay.de

[laimutis]

Ledų paruošos vasarai. (Jono Meko albumo nuotr.)



http://www.selonija.lt/2015/11/04/ko...onas-mekas-ii/

[laimutis]

Biržų apskrities kooperatyvų narių kongresas 1935 metų liepos 14 d. (Jono Meko albumo nuotr.)



http://www.selonija.lt/2015/11/11/ko...nas-mekas-iii/

[Romas]

Turgus Biržuose
Turbūt I pasaulinio karo nuotrauka

http://www.quest.lt/temos/istorijos-...pries-80-metu/

[arecibo]

Ugniagesiai Biržuose:

[arecibo]

Miestelio panorama:



1933 m. Fotografas Petras Ločeris. Iš Biržų krašto muziejaus „Sėla“ fondų.

[laimutis]

Biržų pieno perdirbimo bendrovės pieninės senasis pastatas ir Biržų žemės ūkio draugijos sandėliai Dvaro gatvėje 1936 m. („Sėlos“ muziejaus fondų nuotr.)



http://www.selonija.lt/2015/10/28/ko...jonas-mekas-1/

[laimutis]

Biržai. Žydų senelių prieglauda


www.yadvashem.org

[AutoLiet]

Iš knygos "Tėviškė" 1971 m. Aut. Vytautas Ylevičius.

[laimutis]

Prie paminklo Jonušui Radvilai Biržuose 1935 m.


ebay.com

[laimutis]

Stanislovo Dagilio arba kitaip Aptiekos aikštė Biržuose. Petro Ločerio fotografuotas siužetas Policijos šventės minėjimo metu 1928 m.



https://www.facebook.com/senosfotogr...type=3&theater

[laimutis]

Biržų Tvirtovės kiemas ir paminklas Jonušui Radvilai. XX a. 3-4 deš. P.Ločerio nuotr.

ebay.com

[laimutis]

Biržų Šv. Jono Krikštytojo katalikų bažnyčia, 1916 m.

ebay.com

[laimutis]

Biržų gimnazijos rūmai. XX a. 4 deš.



pirkis.lt

[laimutis]

Biržai. Ločerių namas Kęstučio gatvėje. „Sėlos“ muziejaus fondų nuotr.



http://www.selonija.lt/2016/07/27/fo...as-loceris-ii/

[laimutis]

Biržai. Vytauto gatvė. XX a. 3-4 deš. Pastatai sudegė 1944 m.

ebay.com

[Missoni]

Koks tai miestas?



Ir kur buvo ši svetainė?

[micek]

Koks tai miestas?

Atvaizdas


Ir kur buvo ši svetainė?

Atvaizdas

Biržai ir Radviliškis.

[Missoni]

PAMINKLAS ŽUVUSIEMS UŽ LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĘ


Iniciatyvą pastatyti paminklą žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę iškėlė Biržų XVIII šaulių rinktinė.

1927 metų pabaigoje, artėjant dešimtosioms Nepriklausomybės metinėms, XVIII šaulių rinktinės valdyba prakalbo apie paminklo statymą. Pradžioje buvo sumanyta statyti tokį paminklą, kuriuo būtų pagerbti ne tik žuvusieji dėl Lietuvos Nepriklausomybės, bet paminėtas ir Nepriklausomybės dešimtmetis, taip pat pagerbtas kuris nors žymesnis Biržų krašto veikėjas.
1928 metais ne kartą buvo tartasi, kur statyti paminklą. Apžiūrėtos visos svarbesnės Biržų vietos. Į Biržus atvykęs skulptorius Robertas Antinis pritarė nuomonei, kad paminklui tinkamiausia vieta yra bažnyčios aikštė, o paminklo fasadas turėtų būti į Vytauto gatvės pusę.

1928 metų liepos 29 dieną buvo pašventintas kampinis paminklo akmuo ir 1929 m. kovo 21 dieną XVIII rinktinės valdyba nutarė statyti štai kokį paminklą: „ Paminklas statomas iš akmenų. Apatinėje jo dalyje, priešakinėje pusėje, padaromos marmurinės durys, kuriose aukso raidėmis surašomi visi Biržų apskrities žuvusieji dėl Lietuvos Nepriklausomybės karžygiai. Viršutinėje dalyje, priešakinėje pusėje, stovi moteriškė ir abiem rankomis laiko vainiką, o antroje pusėje – šaulių ženklas, aukščiau ženklo užrašas: L. Š. S. XVIII Rinktinė ir žemiau ženklo „1918 – 1928 m“. Paminklo viršus baigiasi religiniu kryžiumi“. Paminklo autorius – skulptorius Robertas Antinis.

Paminklas buvo iškilmingai atidengtas 1931 metų rugsėjo 13 dieną.

Biržiečiai paminklą praminė ,,Birute“, nors šis paminklas turi savo tikrąjį pavadinimą – Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę.

Po paminklo atidengimo Nepriklausomybės aikštė tapo iškilmių ir paradų vieta.

Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, 1946 metais paminklas buvo susprogdintas ir užkastas ten, kur buvo pastatytas. Aplink jį atsirado sovietinių karių kapinės. 1979 m. rekonstruojant kapines, paminklas buvo iškastas beveik nepasikeitęs ir vėl palaidotas.

1988 m. rugsėjo 29 d. iniciatyvių biržiečių paminklas iškastas ir iškeltas. Liekanos nuvežtos į gelžbetonio gamyklos teritoriją. Po metų perkeltos į komunalinės įmonės kiemą.
1990 m. spalio 12 dieną atidengta žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę paminklo kopija. Atkurto paminklo (kopijos) autorius − Roberto Antinio sūnus Robertas Antinis. Statant paminklo kopiją Biržuose dirbo dailininkai iš Kauno V. Ivoška, A. Povilaitis.

2006-2007 m. R. Antinio paminklo kopija buvo restauruota, įrengta aikštelė, naujai įdėta lentelė su aiškiomis žuvusių savanorių, karių, partizanų, šaulių pavardėmis.( iš www.pavb.lt)