Ukmergė senose nuotraukose ir atvirukuose

[Missoni]

"Paštas.Telegrafas.Telefonas". Tarpukariu 1924 m.


www.skelbiu.lt

[Missoni]

Karių rikiuotė Kęstučio aikštėje. Tarpukaris



www.delcampe.net

[laimutis]

Vilkmergė. Dunaburgo gatvė, 1915 -1917 m.

ebay.de

[thisisgoodnews]

Prieš keletą metų suskenavau visas skaidres, buvusias pas tėvus, tarp kurių buvo viena juostelė kurioje fotografuotos įvairios Ukmergės vietos. Galima spėti, kad nuotraukos darytos 1989 m. vasarą, pagal paminklo Lituania Restituta atstatymą ir Baltijos kelią.

https://goo.gl/maps/e26ecSnjcJDFANeX6



https://goo.gl/maps/4XavvxFNJcrWMmUd7



https://goo.gl/maps/ZkqyqZNFMCJmegaLA



https://goo.gl/maps/vztHGMEWwYtY7PyU6



https://goo.gl/maps/XRNUsRGthoxZGMgt6





https://goo.gl/maps/HGzwWKhQ13fD8zTA6





https://goo.gl/maps/ui9Xh2XRF6wpqP1f6



https://goo.gl/maps/dihpQ8mSTMM8JXWJ8



https://goo.gl/maps/w6oGhcPDwaFn3sRY8



https://goo.gl/maps/XvPddfMUYJrTbsjt6



https://goo.gl/maps/SEogSnHMKJq2fEHt7



https://goo.gl/maps/GACYLLyrp5J4TzqRA



https://goo.gl/maps/sZZ8RZUJr2KzEDVW8



https://goo.gl/maps/fYeKbjzu2yu33YpRA



https://goo.gl/maps/CVAnH4BLDQFpWM2m8







https://goo.gl/maps/1qQSkpgK4sjnvfM28



https://goo.gl/maps/73evmdB4msMv9y5n8

[Missoni]

Puikios nuotraukos! Ačiū!

[Missoni]

Vaizdas į Amatų mokyklą Kauno gatvėje 1938 m.



www.ebay.at

[laimutis]

Vilkmergės piliakalnis iš vakarų pusės 1901 m. S. Kosakovskio nuotr. Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Žilinsko galerijos rinkiniai



Vilkmergės piliakalnis iš pietų pusės 1901 m. S. Kosakovskio nuotr. Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Žilinsko galerijos rinkiniai



http://wojtkuszki.eu/

Mūsų kraštovaizdžio architektai matyt matė šias nuotraukas, čia tai pat yra mediniai takai ir tvoros į piliakalnį, pavėsinės. Dabar tik metaliniais takais ir tvoromis pakeitė, dar pavėsines pamiršo pastatyti.

[Missoni]

Ukmergė 1915-1916 metais







www.ebay.de

[bromus]

Ukmergė 1915-1916 metais


www.ebay.de

Šaunios nuotraukos. Jau bus kas jas ir nupirkęs, nes ebay.de jų neberandu.

[laimutis]

1932 m.

ebay.de

[bromus]

1932 m.

ebay.de

Kuri čia konkrečiai vieta? Sunku orientuotis nematant tilto. Pivonijos miškai lyg ir matyt, bet užstatymas kitame krante verčia abejot vieta

[Romas]

bernardinai.lt 2020.02.13
Vaidas Petrulis
Lietuvos tarpukario miestų ir miestelių modernizacija: UKMERGĖ

1936 m. „Lietuvos aide“ pasirodė straipsnis, kviečiantis Lietuvos keliautojus užsukti į Ukmergę.


Kokias gi tuomet siūlyta aplankyti įžymias vietas? Ko gero, nustebtume. Pirmiausia minima vandentiekio stotis, elektros stoties užtvanka, sporto aikštynas su maudyklėmis bei už poros kilometrų nuo miestelio centro esantis Pivonijos kurortas. Taip pat siūlyta pasidairyti po turgavietėje statomą halę, pasidomėti tilto statybomis, miesto skerdykla bei moderniu Lėmano koklių fabriku. Tuo tarpu senamiestį puošiantis piliakalnis Bevardis, kuris nūdienos keliautojo galėtų būti suvokiamas kaip tradicinis traukos objektas, minimas paskutinis.

Šis iš pirmo žvilgsnio ne visai tradicinis lankytinų vietų sąrašas yra savitas istorinis liudijimas leidžiantis susidaryti nuomonę apie tuo metu besiformuojantį miesto įvaizdį. Būtent tarpukario laikotarpiu įvykę pokyčiai: miesto infrastruktūros tvarkymas, nauji, „moderniški“ pastatai, buvo vertinami kaip svarbiausi pasiekiamai, kuriais derėtų didžiuotis.
Buvusi Ukmergės ligonių kasa, Vytauto g. 30, 1938.

Iš KTU ASI rinkinio

Buvęs gydytojo Aleksandro Dumbrio namas, Vytauto pr. 22, arch. V. Landsbergis-Žemkalnis, 1933.

Iš KTU ASI rinkinio

Iki 1940-tųjų iškilo dar ne vienas toks objektas. Impozantiškasis Lietuvos banko skyrius, Ligonių kasos rūmai, „Lietūkio“ bendrovės sandėlis, ar netgi novatoriško dizaino privatūs gyvenamieji namai bylojo, kad Ukmergė formavosi kaip kruopščiai tvarkomas ir sparčiai modernėjantis miestas vaizdingoje gamtinėje aplinkoje. Taigi, kaipgi vyko miestelio virsmas?

Kaip ir daugelyje kitų Lietuvos miestų ir miestelių, pirmasis nepriklausomybės dešimtmetis Ukmergėje prabėgo kaip valstybės stiprėjimo metai. Pasitelkus dar carinės Rusijos metais parengto miesto plano kopiją, miestas pamažu tvarkėsi bei kaupė ekonominį potencialą. Trečiame XX a. dešimtmetyje apskrities, o vėliau ir pirmosios eilės miestas (1932 m. Lietuvoje tokie tebuvo 5: Kaunas, Šiauliai, Panevėžys, Ukmergė ir Marijampolė), senąjį projektą Ukmergė galutinai išaugo. Reikėjo naujo, Lietuvos specialistų parengto vystymosi dokumento. Varžytinės parengti naują miesto planą buvo paskelbtos 1932-aisiais. (...)

Ko gero, ryškiausia urbanistinė naujojo projekto intriga – sumanymas kurti pramonės rajoną ir darbininkų koloniją. Remiantis moderniausiomis to meto pasaulinėmis tendencijomis, Ukmergėje nuspręsta taikyti funkcinį zonavimą, ir pramonės įmones, o įkandin ir darbininkus, suburti tam skirtose zonose. Tam buvo numatyta vieta prie Šventosios upės. Itin novatoriška mintis iš 29 pramonės rajonui paskirtų hektarų, 20 skirti parkui.(...)

Tuo tarpu Smėlių priemiestis vystėsi net ir be specialaus plano. Naujų miesto kvartalų kūrimas ar sparti egzistuojančių priemiesčių transformacija buvo vienas iš būdingiausių tarpukario Lietuvos modernizacijos reiškinių. Centrinės miesto dalys paprastai būdavo daugiatautės (antai Ukmergėje 1923 m. gyveno 5243 lietuviai, 3887 žydai, 801 lenkas, 550 rusų ir 21 vokietis), o naujai besikuriantys rajonai, kaip taisyklė, būdavo apgyventi lietuvių naujakurių. Ne išimtis ir Smėliai, kuriuose įvyko savotiškas gentrifikacijos procesas (...)

Nepaisant didelių infrastruktūrinių projektų svarbos, miestelio įvaizdį sparčiai keitė ir pavieniai pastatai. Kaip ir visoje Lietuvoje, Ukmergėje solidesnės statybos prasidėjo apie 1930-uosius metus. Pirmasis didelio mastelio naujoviškos architektūros objektas – kareivinės. (...)

Bemaž tuo pat metu mieste iškilo ir dvi naujos pradžios mokyklos. (...) Visgi tikrieji pokyčiai švietimo sistemos objektų statyboje įvyko paskutiniaisiais nepriklausomybės metais, kai iškilo trys įspūdingi pastatai: Ukmergės amatų mokykla, A. Smetonos gimnazija bei J. Basanavičiaus pradžios mokykla. Trims švietimo pastatams buvo išleista bemaž du milijonai litų. Turint galvoje, kad miesto biudžetas tuo metu buvo kiek daugiau nei 600 tūkst., tokios investicijos į švietimo sistemą buvo, ko gero, įspūdingiausias atvejis Lietuvoje. (...)

http://www.bernardinai.lt/straipsnis...ukmerge/179018

[laimutis]

Kur tai galėtų būti?

Ukmergė. Kęstučio aikštė. XX a. 3-4 deš.



Iš dešinėje matomų namų liko tik vieno namo dalis prie Vilniaus gatvės, visus kitus nugriovė pokario metais, buvo padidintas aikštės plotas. (4) Facebook

[laimutis]

Vilkmergė (dab. Vienuolyno g.), 1915-1917 m.



Zagadki | Prawosławne cerkwie na starych pocztówkach (chram.com.pl)

[laimutis]

Arklių turgus Vilkmergėje, Mikailiškių gatvė, 1915-1917 m.



Zagadki | Prawosławne cerkwie na starych pocztówkach (chram.com.pl)

[Missoni]

Pivonijos kurhauzas. Tarpukaris. Nuotrauka iš www.ok.ru

[laimutis]

Ukmergės vaizdas iš lėktuvo, nufotografuotas aviaciniu fotoaparatu (dešiniajame krašte tamsiuose sektoriuose pažymėti fotografavimo kryptis ir aukštis). Nuotraukos centre matosi dabartinė Kauno gatvė, Šv.Trejybės bažnyčia, dabartinė Kęstučio aikštė, dešinėje - Šventosios upė ir prietilčio dalis, kairėje matosi didžioji sinagoga, tolumoje laukuose išsiskiria Ukmergės kapinių keturkampis. XX a. 3 deš.



Ukmergės vaizdas iš lėktuvo | Eksponatai ir vertybės | Limis