Barakas Nr. 3.
1939 m. užfiksuoti Tauragės barakų vaizdai atskleidžia skaudžiąją gyvenimo pusę tarpukario Lietuvos miestuose – pasibaisėtiną skurdžiųjų visuomenės sluoksnių buitį. Panašiuose lūšnynuose, kur gyvenimo sąlygos buvo „visais atžvilgiais neleistinos ir pavojingos sveikatai, gyvybei ir moralei, ne vien jų gyventojams, bet ir visai miesto daliai“[1], gyveno dauguma to meto darbininkijos. Laikinosios sostinės „brazilka“ ar „argentinka“ taip pat turėjo atrodyti panašiai. Tam, kad geriau įsivaizduotume ir suvoktume tarpukario miestiečių gyvenimą, derėtų pažvelgti ne tik į reprezentacinę architektūrą, bet ir jos socialinius užkaborius.
http://www.autc.lt/public/HeritageObject.aspx?id=1342
1939 m. užfiksuoti Tauragės barakų vaizdai atskleidžia skaudžiąją gyvenimo pusę tarpukario Lietuvos miestuose – pasibaisėtiną skurdžiųjų visuomenės sluoksnių buitį. Panašiuose lūšnynuose, kur gyvenimo sąlygos buvo „visais atžvilgiais neleistinos ir pavojingos sveikatai, gyvybei ir moralei, ne vien jų gyventojams, bet ir visai miesto daliai“[1], gyveno dauguma to meto darbininkijos. Laikinosios sostinės „brazilka“ ar „argentinka“ taip pat turėjo atrodyti panašiai. Tam, kad geriau įsivaizduotume ir suvoktume tarpukario miestiečių gyvenimą, derėtų pažvelgti ne tik į reprezentacinę architektūrą, bet ir jos socialinius užkaborius.
http://www.autc.lt/public/HeritageObject.aspx?id=1342
Comment