Telšiai senose nuotraukose ir atvirukuose

[laimutis]

Telšiai - miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaičių aukštumoje, prie Masčio ežero ir Durbinio upelio. Iš tradicijos miestas vadinamas Žemaitijos sostine. Miesto centrinė dalis yra urbanistikos paminklas, išlikęs nemažas senamiestis, nors ir sudarkytas sovietmečiu ir dabartiniais laikais,vis dar tebestovi XIX-XX a. 1 pusėje statyti pastatai. Senose fotografijose užfiksuota miesto istorija, dingę pastatai ir žmonės. Ilgai rinkau iš įvairių šaltinių senuosius Telšių vaizdus, visko nesurinkau, daug senųjų nuotraukų sukaupta "Alkos" muziejuje, nemažai nuotraukų teko nuskenuoti iš A.Butrimo knygos Telšių kraštas 2005, tai pat bus nuotraukų iš facebook - Lietuva senose fotografijose, tai pat iš kitų internetinių tinklapių, juos nurodysiu.

Miesto panorama 1870 m.





Manau tai seniausia fotografija. XIX a. mieste išsiskyrė Bernardinų kompleksas, apskrities mokykla, mūrinis iždinės pastatas, evangelikų bažnyčia ir katalikų koplyčia kapinėse. Fotografijoje matomas vienas iš trijų vėjo malūnų.
Labiausiai imponuojantis Bernardinų bažnyčios bokštas. 1761-1791 m. vyko mūrinės bažnyčios statyba, tačiau ji nebuvo visiškai užbaigta. 1802 m. Vilniaus mūrininkas Jonas Boretis turėjo sumūryti du bokštus ir prieangį. 1821 m. bokštai dar nebuvo baigti. Klebono J.Monsevičiaus rūpesčiu 1862 m. pastatytas didelis kresnas kvadratinis bokštas su smaile.
Po 1870 m. viršus išardytas, pastatytas mažesnis neobarokinis architektūros bokštas.

[laimutis]

Bažnyčios interjeras 1897 m.

polona.pl

Bažnyčios interjeras originalus su plačia galerija antro aukšto lygyje, kuria remia stambūs piloriai ir arkos. Galerijos buvo skirtos bajorams susėsti, šios tribūnos 1926 m. įgijo kitą paskirtį tapus katedra: čia įrengtas vyskupo sostas, kanauninkų suolai.

Bažnyčios su vienuolynu ir koplytės vaizdas 1897 m.

polona.pl

Mūriniai vienuolyno pastatai statyti XVII a. pirmoje pusėje, vėliau išplėstas pristačius naujus dviejų aukštų korpusus. 1789-1791 m. pastatytas trijų aukštų šiaurės vakarų korpusas.

Parapinė(buv. bernardinų) bažnyčia prieš Pirmąjį pasaulinį karą

[laimutis]

Didžioji sinagoga. XIX a. nuotrauka iš Žemaičių muziejaus "Alka"



Kaip teigia šaltiniai, Telšiuose buvusios keturios sinagogos (beith-midrash): didžioji, siuvėjų, mėsininkų ir kareivių. Jei neklystu ši didžioji sinagoga pastatyta XIX a. II p. Pastatas mūrinis, trijų aukštų, tinkuotas. Rekonstrukcijos metu praradęs pirminę išvaizdą; vidus rekonstruotas, sudalintas aukštais, pertvaromis, suardyta pirminė planinė struktūra. Išlikęs pastato tūris.
www.zydai.lt

[laimutis]

Telšių vaizdas nuo Insulos kalvos, 1905 m.



Iki XX a. pradžios Telšiai iš esmės buvo mediniai, mieste būta vos kelių mūrinių pastatų. 1908 m. gaisras pakeitė miesto vaizdą – po jo ėmė kurtis mūriniai, raudonų plytų Telšiai. Aikštės gale stovi stačiatikių cerkvė pastatyta 1864-1867 m. Anksčiau jos vietoje stovėjo medinė parapijos bažnyčia įsteigta
1536 m. Bloga medinės parapijos bažnyčios būklė leido okupacinei rusų valdžiai 1814 m. ją uždaryti. Rusų poručikas Mezniovas 1828 m. bažnyčią nugriovė. Informacija iš A.Butrimo knygos Telšių kraštas

Rytinės Telšių miesto dalies panorama su cerkve. XX a. pr.

[laimutis]

Miesto vaizdas iš pietryčių pusės. XX a. pr.



Miesto vaizdas iš vakarų pusės. XX a. pr.


Nuotraukos iš www.kresy.pl

[laimutis]

Telšiai 1908 m. centrinė miesto aikštė po gaisro.
Chaimo Kaplanskio nuotraukos



Telšiai 1908 m. (po gaisro). Atviruką išleido M. Gurevičiaus knygų parduotuvė.


http://zam.mch.mii.lt/Parodos/Telsiai_po_gaisro.htm

1908 m.Telšiuose kilęs gaisras sunaikino per 300 visuomeninių ir gyvenamųjų namų. Telšių atstatymui po gaisro J.Narkevičius savo dvare netoli Telšių įrengė durpėmis kūrenama garinę plytinę. 1909-1912 m. vietoj šiaudiniais stogais medinių namukų pagrindinėse gatvėse išdygo raudonų plytų mūriniai namai. Daugelis šių namų ir dabar išlikę, tik reikia priežiūros ir tai galėtų pritraukti turistų dėmesį.

[Al1]

Nors gaisras- nelaimė, bet kartais tai būna pažangos variklis...

[laimutis]

Pirmoji didelė Telšių įmonė-spirito gamykla. XX a. pradžios nuotrauka



1898 m. pastatyta spirito gamykla - pirmoji didelė pramonės įmonė mieste. Jos pastatuose XX a. antrojoje pusėje buvo įsikūręs konservų fabrikas ir gimdymo namai. Be šios veikė 1872 m. pastatytas Telšių degtukų fabrikas. Be trijų vėjo malūnų, tai pat būta vieno jaučiais ir vieno arkliais varomo malūno. XIX a. pabaigoje kūrėsi nedidelės įmonės: Jų 1880 m. būta: 2 odų apdirbimo, 3 malimo, 3 alaus virimo, 1 midaus gamybos, 3 degtinės varymo, 1 plytinė, kuriose dirbo tik 32 žmonės.
1900 m. atsirado naujos įmonės: vilnų verpimo ir šukavimo, tipografijos ir litografijos, nealkoholinių gėrimų gamybos, fotostudijos.
Informacija iš A.Butrimo knygos Telšių kraštas

[laimutis]

Miesto panorama iš šiaurės vakarų pusės, vaizdas prieš Pirmąjį pasaulinį karą



Miesto vaizdas nuo katalikų kapinių apie 1914 m. atvirukų leidėjas A.Udwin

ebay.de


Lietuva senose fotografijose

Dešinėje nuotraukos pusėje baluoja evangelikų liuteronų bažnyčia.1818 m. iškilo medinė bažnyčia. 1875 m. vietoje senosios bažnyčios pastatyta nauja mūrinė bažnytėlė. Pastatas neišliko.

[laimutis]

Telšių miesto turgavietės aikštė prieš Pirmąjį pasaulinį karą



Religinė procesija, nuotrauka daryta prieš Pirmąjį pasaulinį karą, matosi nešamas caro portretas, kokia tai gatvė sunku pasakyti



Miesto turgavietė XX a. pr. Atviruką išleido M. Gurevičiaus knygų parduotuvė.


„Facebook“ Lietuva senose fotografijose

[laimutis]

Telšių panorama. XX a. pr. Chaimas Kaplanskis.



Telšių panorama iš šiaurinės pusės. XX a. pr. Chaimas Kaplanskis.



Didžioji gatvė. XX a. pr. Chaimas Kaplanskis. Atviruką išleido M. Gurevičiaus knygų parduotuvė Telšiuose

delcampe.net

Yra išleistas albumas Fotografas Chaimas Kaplanskis. Vakarų Lietuva XIX a. pab. – XX a. vid.
Fotoalbume-kataloge pirmą kartą specialistams ir visuomenei pristatomas vieno žymiausių XIX a. pab. – XX a. vid. fotografų Chaimo Kaplanskio ir jo dukros Feitskos Kaplanskaitės-Taicienės palikimas. Leidinyje publikuojama 201 fotografija iš Žemaičių muziejaus „Alka“ rinkinių, apžvelgiama tragiška šeimos istorija bei 1894 m. Ch. Kaplanskio Telšiuose įkurtos ir daugiau nei pusę amžiaus produktyviai dirbusios fotoateljė veikla.
Daug portretų ir žmonių fotografijų, Telšių miesto vaizdų nėra daug, šios knygos neteko vartyti.
http://leidykla.vda.lt/lt/leidinys/1...pab---xx-a-vid
http://leidykla.vda.lt/images/books/...0681-file1.pdf

[laimutis]

Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915 m. balandžio 10 d., vokiečiai bombardavo
Telšius, bet didesnių nuostolių nepadarė. Telšiškiai tai įvertino kaip Šv.Antano globą.
Užėmę Telšius vokiečiai pradėjo leisti atvirukus su Telšių vaizdais. Tam jie panaudojo fotografo Chaimo Kaplanskio nuotraukų negatyvus. Tad dabar įkeliu XX a. pr. Chaimo Kaplanskio darytas fotografijas su vokiškais užrašais. Šios fotografijos yra ir albume Fotografas Chaimas Kaplanskis. Vakarų Lietuva XIX a. pab. – XX a. vid.
http://www.ebay.com/itm/Jewry-Photog...#ht_1034wt_903

Telšių panorama su Turgaus aikšte


Iš A.Butrimo knygos Telšių kraštas

Ežeras Mastis



Didžioji gatvė vaizdas iš Turgaus aikštės



Didžioji gatvė



Didžioji gatvė vaizdas į Turgaus aikštės pusę


Vaizdai iš Facebook Lietuva senose fotografijose

[laimutis]

Pagrindinė-Didžioji gatvė



1916 m. išleistas atvirukas



Pagrindinė-Didžioji gatvė apie 1917 m.



Vaizdas iš Masčio ežero link stačiatikių cerkvės



Telšių katalikų kapinių koplytėlė



Didžioji gatvė



Šie trys vaizdai iš Bilder aus Litauen (1917) - 1917 metais išleista knyga apie Lietuvą su nuotraukomis iš Lietuvos.

Tai tiek vaizdų radau iki 1918 m., žinoma jų yra daugiau, gal kas surasite ir įkelsite daugiau XX a. pradžios nuotraukų. Daug fotografijų turi "Alkos" muziejus, bet jų internete beveik nepublikuoja. Dar trūksta Chaimo Kaplanskio XX a. pr. darytų nuotraukų. Po šių vaizdų laukia Telšių vaizdai iš tarpukario Lietuvos.

[DEARNIS]

Gražios ir įdomios foto. Buvo įdomu pamatyti miesto vaizdus, kuriame gyvenu ir palyginti nuotraukas su tuo, kas išliko dabar.

[Depeche]

Būtų smagu sulaukti naujų dabartinių Telšių vaizdų.

[laimutis]

Albume Fotografas Chaimas Kaplanskis. Vakarų Lietuva XIX a. pab. – XX a. vid. teradau dvi dar nematytas fotografijas, kitos jau yra temoje, nelabai kokybiškai nusiskenavo vaizdai iš knygos.

Telšiai po gaisro 1908 m. Išleido M.Gurevičius



Fotografijoje matoma Didžioji gatvė. Be stogo likusi mūrinė sinagoga. Dabar tai Aukštoji g. 3. Pastatyta 1870 m. Projektuotas profesionalaus architekto. Statybą finansavo žydų bendruomenė. Pastatas mūrinis, dviejų aukštų, saikingos architektūros, kompaktinio tūrio. Prieš pirmąjį pasaulinį karą sinagoga daugiausia naudojosi garnizono žydai. Tai vienas seniausių mūrinių pastatų mieste. Tolumoje baltuoja kalėjimo pastatas, jei neklystu.

Kaplanskaitės žydų maudykloje prie Masčio ežero. XX a. 2-3 dešimt.



Telšių parapijos bažnyčios vaizdas iš pietvakarių pusės prieš Pirmąjį pasaulinį karą


Iš A.Butrimo knygos Telšiai: sakralinis kompleksas Insulos kalvoje 2008

XIX a. pabaigoje dėl lėšų stygiaus vis labiau ėmė ryškėti bažnyčios išorės apleistumas. Nes tinkas ir karnizai daugelyje vietų nukrito, vėjo ir dregmės veikiamos plytos suaižėjo ir ėmė byrėti ant galvų, o bokšte atsiradę įtrūkimai darėsi tokie pavojingi, kad 1912 m. Telšiuose apsilankęs gubernijos inžinierius pasiūlė bažnyčią uždaryti.

[laimutis]

Pirmojo pasaulinio karo metų kariuomenės rikiuotė



Manifestacija Telšiuose, 1919 m. Didžiajai Britanijai pripažinus Lietuvos valstybę de facto



Telšių gyventojai atsidūrė aktyvių karo veiksmų zonoje. 1918 m. lapkričio 16 d. 106 parapijų atstovai išrinko savo valdžią, o guodžio 12 d. nusiuntė pranešimą Lietuvos valstybės tarybai, kad yra jų šalininkai. 1919 m. Telšius užemė bolševikai. Krašto gynybai daug nusipelnė broliai Povilas ir Aleksandras Plechavičiai., o išstumiant bolševikus iš Žemaitijos pagrindinis ir lemiamas vaidmuo teko vokiečių kariuomenei. 1919 m. vasario men. 20-22 d., vokiečių, Geležinės divizijos, sudarytos iš savanorių, karių, remiamų žemaičių partizanų Telšiai buvo užimti.
1919 m. liepos 1 d. įsteigta Telšių apskritis.
Informacija iš A.Butrimo knygos Telšių kraštas

[laimutis]

Buvusios parapijos bažnyčios remontas po Pirmojo pasaulinio karo



Katedra apie 1930 m.



Telšių katedros bažnyčia ir buvęs bernardinų vienuolynas apie 1930 m.



1926 m. buvusi parapijos bažnyčia tapo Telšių vyskupijos katedra. Pirmiausia suremontuota smarkiai apleista bažnyčia. Nuo 1928 m. naujos statybos vyko visoje buvusiojo vienuolyno teritorijoje. Prie vienuolyno prišlietas Kunigų seminarijos korpusas, šalia iškilo Vyskupų rūmai.

[laimutis]

Didžioji gatvė po Pirmojo pasaulinio karo, visos trys fotografijos be datų







Miesto turgavietė apie 1927-1928 m.



Ant Insulos kalvos šalia bernardinų vienuolyno kyla Telšių kunigų seminarijos rūmai, ji įkurta 1927 m. spalio 4 d. Jos rektoriumi paskirtas kunigas V. Borisevičius. Iš pradžių seminarija veikė senuosiuose bernardinų vienuolyno namuose, bet jau 1928 m. perkelta į naujas patalpas.

Telšių vaizdas su turgaviete prieš Antrąjį pasaulinį kara





Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai Turgaus aikštėje pastatė čerpėmis dengtą mėsos paviljoną. Dabar, statant prekybos centrą "Maxima" jis atstatytas ir čia įsikūrė turizmo informacijos centras.
Fotografijų šaltinis Facebook-Lietuva senose fotografijose

[laimutis]

Miesto centras su Turgaus aikšte, vaizdas nuo Insulos kalvos



Labai įdomi fotografija, matosi senasis miesto centro apstatymas, daugelis pastatų iki šių dienų neišliko ir jų vietoje stovi sovietiniai ir nesenai statyti namai. Kairėje aikštės pusėje išsiskiria Didžioji sinagoga, medžiuose skendi buvusi cerkvė. Pačioje kairės pusėje matosi M.Valančiaus gimnazijos mansardinis stogas.

Gatvės Telšiuose remontas, nežinoma vieta



1933 m. Telšiuose būta 28 gatvių(bendro 11,66 km ilgio). Aštuonios iš jų buvo gristos akmenimis. 1935 m. mieste pergrįsta arba naujai išgrįsta 10 000 kvadratinių metrų grindinio. Negrįstos gatvės neturėjo šaligatvių, o kai kur jų būta lentinių. 1941 m. jau buvo 36 gatvės.

Nuotraukų šaltinis - Lietuva senose fotografijose

Kęstučio gatvė, vaizdas iš Turgaus aikštės. XX a. I pusė



Telšių miesto gaisrininkai su įranga. XX a. I pusė



1878 m. pradėjo veikti ugniagesių komanda. Bet tai neišgelbėjo miesto nuo 1908 m. gaisro. Bažnyčios aikštės ir Kalno gatvės kampe buvo dar vienuolyno laikais buvęs tvenkinys, šalia jo stovėjo ugniagesių medinis bokštas. Pastačius Vyskupų rūmus aikštės vaizdą gadino medinis kuoras-gaisrininkų sargybos bokštas. Tik po ilgų derybų, prieš pat 1940 m. pavyko jį nugriauti. Šio bokšto vaizdų jau yra buvusiose skiltyse.

Vaizdai ir informacija iš A.Butrimo knygos Telšių kraštas