Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Telšiai senose nuotraukose ir atvirukuose
Collapse
X
-
Telšiai po gaisro, 1908 m. Fot. Chaimas Kaplanskis.
https://polona.pl/item/telsze-widok-...#info:metadata
Comment
-
Telšiai po gaisro, 1908 m. Fot. Chaimas Kaplanskis.
https://polona.pl/item/telsze-widok-...#info:metadata
Comment
-
Telšiai po gaisro 1908 m. Išleido M.Gurevičius
https://polona.pl/item/telsze-widok-...#info:metadata
Fotografijoje matoma Didžioji gatvė. Be stogo likusi mūrinė sinagoga. Dabar tai Aukštoji g. 3. Pastatyta 1870 m. Projektuotas profesionalaus architekto. Statybą finansavo žydų bendruomenė. Pastatas mūrinis, dviejų aukštų, saikingos architektūros, kompaktinio tūrio. Prieš pirmąjį pasaulinį karą sinagoga daugiausia naudojosi garnizono žydai. Tai vienas seniausių mūrinių pastatų mieste. Tolumoje baltuoja kalėjimo pastatas, jei neklystu.
Comment
-
Bernardinai.lt 2019.12.16
Vaidas Petrulis. Telšiai – modernioji tarpukario Žemaitijos sostinė
„Kai kurie istorikai Telšius lygina su Romos miestu, nes Romos miestas esąs pastatytas ant septynių kalvų, o Telšiai irgi pastatyti ant kalvų, kalvelių“ – tokiu išradingu palyginimu tekstą apie Telšius pradeda straipsnis 1939 metų „Žemaičių prieteliuje“.
Šiandienos architektūros istorikui tarpukario Telšius, ko gero, derėtų lyginti su Kaunu. Kaunas buvo laikinoji Lietuvos sostinė, o Telšiai – simbolinė Žemaitijos sostinė. Architektūros modernumu Telšiai taip pat nenusileido. Nors statybų skaičiumi šių miestų lyginti nėra kaip, atskirų projektų unikalumu šie miestai gali drąsiai varžytis. (...) Taigi, kuo gi įdomi ir išskirtinė tarpukario Telšių architektūra?
Miesto planas buvo parengtas tik 1937 metais. Projekto autoriai – inžinieriai Petras Butrimas ir Aleksandras Kočegūra. Šis dokumentas, leido Telšiams atsidurti tarp pažangiųjų Lietuvos miestų, kurie tokį projektą suskubo parengti dar nepriklausomoje Lietuvoje.
Pamatiniu modernių miestų planavimo principu modernizmo epochoje buvo funkcinis miesto teritorijos zonavimas, suformuojant individualias kvartalų funkcijas. Tokio miesto teritorijų suskirstymo tikslas buvo siekis pramonės įmones atskirti nuo gyvenamųjų namų, taip pat aiškiai suformuoti miesto centrą kaip reprezentacinę teritoriją. Telšiuose apie funkcinio zonavimo užuomazgas galime kalbėti jau 1932 m. Nors mieste dar nebūta pramonės kvartalo (vienintelė stambi pramonės įmonė 1931 pastatytas, o 1932 atidarytas linų audimo ir verpimo fabrikas „Mastis“), tačiau jau būta mūro kvartalo, kuriam priskirta Didžioji, Turgaus, Kęstučio ir Iždinės gatvės.
Ketvirtojo dešimtmečio antroje pusėje pradedama aiškiau išskirti ir naujoji reprezentacinė miesto zona, kuri vadinama Naujamiesčiu. 1937 m. „Lietuvos aidas“ publikacijoje, skirtoje Telšiams, rašo: „Prie Telšių miesto yra naujamiestis, kuris jau sulaukė gana rimtos statybos, kaip tai mūrinė pradžios mokykla, amatų mokykla, Žemaičių muziejaus rūmaiIr šiaip naujamiestyje jau atsirado gražių namelių su elektra, radiju ir telefonais.“ Nors ir spontaniškas, be miesto plano, tokios teritorijos formavimasis iš esmės atspindėjo modernizmo idėjines nuostatas. Svarbu, kad ir tuometė visuomenė šiuos principus gana aiškiai suvokė kaip modernėjimo ženklą. 1937 m. „Žemaičių prieteliuje“ rašoma: „Kiekvienas kiek senesnis miestas gana ryškiai skiriasi į dvi dalis – senąjį miestą, kuris pasižymi trobų-trobelių sugrūdimu, ir naująjį miestą, kurs yra laisvai išsiplėtojęs: plačios, tiesios gatvės, namai pasupti sodais.“
Beje, Telšiuose leidžiamame laikraštyje galime įžvelgti ir tam tikrų architektūros kritikos apraiškų. Naujamiesčio teritorija kritikuojama kaip per menkai susieta su senąja miesto dalimi: „Didžiausią vargą patiria naujamiesčio gyventojai, kurių nemaža dalis yra valdininkai ir turi kasdien bėgioti gana tolokai į tarnybą.“ Ne visiems patiko ir naujosios pradžios mokyklos vieta. (...)
Nepaisant to, kad, žvelgdami iš šių dienų pozicijos, miesto raidoje galime įžvelgti modernaus miesto planavimo užuomazgų, svarbiausias tarpukario Telšių modernėjimo ženklas buvo infrastruktūros tvarkymas (...)
1937 m. pagal architekto Vsevolodo Kopylovo projektą pastatyta Telšių stačiatikių Šv. Mikalojaus cerkvė. Tai bene vienintelis kubizmo architektūros pavyzdys Lietuvoje. (...)
1926 įkurta Telšių vyskupija. Naujai besikuriančiame religiniame centre 1927 m. spalio 4 d. iškilmingai atidaryta kunigų seminarija. Inžinieriaus Povilo Taračkovo projektuotas konservatyvios, istoristinės stilistikos, masyvaus keturių aukštų pastatas žymėjo miestelio architektūrinių pokyčių pradžią.
Netrukus iškilo ir impozantiškos architektūros Vyskupų rūmai, kuriuose gyveno Telšių vyskupas bei buvo įkurdintos kurijos įstaigos. Pastatą projektavo vienas žymiausių to meto Lietuvos architektų – Vladimiras Dubeneckis, o statybos darbus paržiūrėjo inžinierius Romanas Steikūnas. (...)
Bemaž tuo pat metu iškilo ir architekto Vinco Puko suprojektuoti geležinkelio stoties keleivių namai. Didžiausias trasos Kretinga–Telšiai–Kužiai pastatas duris atvėrė 1928 m. Stoties architektūra moderni, puošta charakteringu ažūriniu dekoru. (...)
Itin svarbus XX a. pirmosios pusės miesto modernėjimo elementas – elektrifikacija. Telšiai gana anksti, 1933 metais, sugebėjo atsisakyti nenaudingos privačios koncesijos ir pasistatė nuosavą elektros stotį. (...)
Svarbu paminėti, kad ketvirtojo dešimtmečio Telšių architektūrinius procesus kuravožymūs Lietuvos modernizmo meistrai. Nuo 1934 m. vasaros Telšių apskrities inžinieriaus pareigas iš J. Sidabro perėmė Prahos aukštosios technikos mokyklos absolventas architektas Steponas Stulginskis. 1936 m. sausio 19 d. tarnyboje jį pakeitė ne menkesnio kalibro modernistas, taip pat Prahoje mokslus baigęs – Vsevolodas Kopylovas. Ne mažiau svarbi aplinkybė, kad 1935 m. miesto burmistru tapo Briuselyje aukštosios karo inžinerijos mokyklos bei Lježo universiteto absolventas, inžinierius Ignas Slabšys. (...)
Būtent šiuo laikotarpiu iškilo svarbiausieji Telšių modernistinės stilistikos pastatai. Įdomu, kad net trys iš jų yra skirti švietimo paskirčiai:
1935 m. S. Stulginskio suprojektuotos Vyskupo Valančiaus vardo valdžios gimnazija bei naujoji pradžios mokykla ir 1936 m. V. Kopylovo projektuota Amatų mokykla. Investicijos į mokslo infrastruktūrą miesto raidai suteikė ryškų socialinį charakterį. (...)
Kalbant apie švietimo klausimus nereikėtų pamiršti ir svarbaus fakto – žydų bendruomenės, kurios svarbiausias akcentas dar 19 a. viduryje įsteigta Telšių rabinų seminarija, aukštoji talmudo mokykla „Jašiva“ buvo laikoma viena didžiausių tikybinių studijų įstaigų visame pasaulyje. 1920 m. buvo atidaryta mergaičių gimnazija, įėjusi į „Javneh“ mokyklų tinklą. Tai buvo pirmoji tokio pobūdžio įstaiga Lietuvoje. Tiesa, architektūrine prasme šie objektai buvo artimi istorizmui. Prie miesto veido modernėjimo kiek daugiau prisidėjo 1933 m. duris atvėrusi žydų ligoninė. (...)
Telšių, kaip Žemaitijos sostinės, statusą savotiškai įtvirtino Žemaičių muziejus „Alka“. Kartu su Amatų mokykla savotišką architektūrinį kompleksą sudaręs pastatas išlaiko modernistinį Telšių architektūros charakterį. 1937 m. S. Stulginskio projektuotas pastatas neturi jokių muziejams būdingų pagražinimų – kolonų, frontonų ar dekoratyvios lipdybos, kurie tradiciškai išreiškia reprezentatyvų objekto charakterį. (...)
Taigi, trumpai pažvelgę į architektūrinius bei urbanistinius procesus, galime drąsiai teigti, kad ketvirtajame dešimtmetyje Telšiai tapo ne tik svarbiu Žemaitijos kultūros židiniu, tačiau ir vienu iš svarbiausių Lietuvos modernizmo centrų. Funkcinių tipų įvairovė, miesto infrastruktūros pokyčiai bei unikalūs architektūriniai sprendimai leidžia miestui ir šiandien didžiuotis tarpukario architektūriniais ženklais.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis...sostine/178388
Comment
-
Galbūt kas nors galėtų pasakyti, prie kurio Telšių pastato matomi susirinkusieji? Galbūt kas nors žino koks minėjimas ar šventė galėjo būti surengta 1942-06-28?
Išsiaiškinau. P. Kubiliūnas su kitais visuomenės veikėjais prie Žemaitės dramos teatro.Paskutinis taisė edvinas; 2021.08.26, 08:38.
- 1 patinka
Comment
-
Kunigų seminarijos rūmai Telšiuose. XX a. 4 dešimt.
Keturių aukštų mūrinis namas Telšiuose. | E-kinas
Comment
-
Telšiai. Akmenimis grįsta Didžioji gatvė, vedanti nuo Katedros link Turgaus aikštės. XX a. 3 deš.
Didžioji gatvė Telšiuose | Eksponatai ir vertybės | Limis
Comment
-
Žemaičių „Alkos“ muziejus (kairėje) ir Telšių amatų mokykla, pastatai pastatyti Nepriklausomoje Lietuvoje. Fot. Algirdas Juozas Kubilius. Apie 1953 m. Žemaičių muziejus „Alka“, ŽAM MA 712
Tarpukario Telšių ženklas – Žemaičių muziejus „Alka“. Janina Bucevičė. Žemaičių muziejus „Alka“ 66 pus. 2018-Lietuvos-muzieju-rinkiniai-1.pdf (museums.lt)
Comment
Comment