[KAU] Kaunas 1940-45 m. (TSRS okupacija ir antrasis pasaulinis karas)

[ViR2]

po desine esantis sandelys jau graziai restauruotas o tankai ne montazas? Labai itartinai kampai ir proporcijos atrodo... Ypac ziurint i viksrus ir saligatvi

[Čikupakas]

Aha, panašu į montažą, dar tas šešėlis po viduriniu tanku labai dirbtinai atrodo.

[AutoLiet]

1944m. Rugpjūtis. Žurnalas "Švyturys" 1984m.

[kostasas]

SS būstinė:

Dega Kauno getas 1944 liepos 14:

Daugiau: http://www.infocenters.co.il/gfh/list.asp

[laimutis]

ebay.de

[Ramūnas kns]

Vilijampolė tai vienas iš „pilkesnių“ Kauno rajonų ir ne todėl, kad jos suklypusių medinių namų stogai baigia pasiekti žemę, bet todėl, kad šis rajonas turi mažai šviesių prisiminimų. Nėjo pro Vilijampolę nei geležinkeliai, nei didieji traktai, o turėjo ji tik nutryptą, grįžtančių iš prūsų, basų burliokų kojų kelią ir perkėlą į Kauną. Vilijampolė arba miestas prie Neries iki 1919 m. buvo užupis, atskira nuo miesto gyvenvietė. Ši priemiesčio dalis Kauno savivaldai nepriklausė, tačiau visas jos vystymasis ir augimas tiesiogiai priklausė tik nuo jo. Vilijampolės gyvenvietės įkūrimą reiktų sieti su LDK didikų, dažnai užėmusių seniūnų pareigas, veikla. 1652 m. Radvilos pasikvieti užsienio pirkliai davė pradžią miesteliui (tuo metu savivaldžių miestų kūrimas dar buvo laikomas pelninga tiek didž. kunigaikščio, tiek didikų veikla). Kadangi tuometiniai pirkliai dažnai buvo žydų tautybės, varžomi ir stumiami iš Vakarų šalių, jie noriai kūrėsi Vilijampolėje. Tradiciškai žydai buvo siejami su pinigų skolinimo, tarpininkavimo (pvz. muitinės), prekybos veiklomis. Nors Kaunas dažnai buvo priešiškai nusiteikęs, nemokančių savivaldai mokesčių, kaimynų veiklai, žydų mieste daugėjo ir jei iš miesto jie buvo iškraustomi, tai užupyje, Vilijampolėje jie visada turėjo saugų prieglobstį. Tokiu būdu šio priemiesčio istorija tiesiogiai susijusi su Kauno žydų istorija.





Kalbant apie Kauno žydus, pirmiausia prisimenamas kruvinasis Vilijampolės getas. Karo pradžioje jo teritorija apėmė visą priemiesčio senamiestį, vėliau naikinant gyventojus, mažėjo ir getas. Ši vieta žydams ilgai sukels sunkius prisiminimus. Daugelis jų čia praleido savo paskutines dienas. 1941 m. birželio 23d. į Kauną įžengė nacistinės Vokietijos kariai, kartu įvesdami savo tvarką paremtą genocido politika. Nuo pirmos dienos prasidėjo susidorojimai su žydų tautybės žmonėmis ir tai vykdė ne vien vokiečiai. Lietuviai tapatino žydus su sovietinės Rusijos „tvarkdariais“ (žydai greit suprato su kuom reikia bendradarbiauti), neatmestinos ir nuoskaudos dėl įsigalėjimo šalies ekonomikoje ar paprasčiausias buitinis pavydas. Kodėl ši mažuma tapo tokia nekenčiama, kas sąlygojo žiauraus keršto akcijas, atsakymus galima rasti pačių žydų prisiminimų knygose. Veikiama aplinkybių, per amžius ši tauta vengė asimiliacijos, stengėsi išlaikyti savo išskirtinumą, vienybę. Jie pajautė, kad tokia laikysena tarpe kitataučių, palengvina gyvenimą, leidžia įgyti pranašumą. Visa tai veikė iki tam tikro pažangos lygio, kai susidūrė dvi priešiškos ideologijos komunizmas ir fašizmas. Nuo tada žydų tautos išlikimas atsidūrė pavojuje. Vilijampolės getas vienas iš tų laikų liudininkų, jame paskutines dienas praleido apie 90 % likusių Kaune žydų. Karo pabaigoje 1944 m.liepą, išgyvenę žydai buvo išsiųsti į Vakarus, o getas sudegintas.



Tik įžengę į Kauną 1941.07.10. vokiečiai įkuria Vilijampolės getą. Pradžioje jis užėmė visą rajono senamiestį, vėliau buvo palaipsniui mažinamas. Iki rugpjūčio 15 d. į getą persikraustė dauguma miesto žydų, ši data buvo nustatyta vokiečių kaip paskutinė, po kurios surasti mieste žydai buvo baudžiami mirtimi. Tikėdami, kad bus apsaugoti nuo vykusių pogromų, žydai gana uoliai kraustėsi į getą, tačiau tai buvo tik apgaulė. Rugpjūčio 18 d. pradedamos geto gyventojų naikinimo „akcijos“, sunaikinimui išvedami 534 vyrai. Vėliau naikinimo mastai didinami ir aukos, dažniausiai moterys su vaikais, seni žmonės ar paliegėliai naikinami jau tūkstančiais. Spalio 4 d. sunaikintas mažasis getas su 1500 jo gyventojų. Žinant, kad Vilijampolės gete glaudėsi apie 30 000 žydų tautybės gyventojų ir išgyveno tik apie 10% jų, skaičiai darosi tik statistika, tačiau po kiekviena žmogaus mirtimi slepiasi didžiausia tragedija.

Tiltas jungęs mažojo ir didžiojo geto teritorijas. Dabar Panerių ir Radvilų dvaro gatvių sankryža.


Šių įvykių dalyvis Valdemaras Ginsburgas taip prisimena mažojo geto sunaikinimo dieną:

[laimutis]

Gyventojai prie duonos paskirstymo

ebay.de

[freimq]

Alfred Rosenberg Kaune 1942.05

Šaltinis: laikraštis "Kauener Zeitung" 1942.05.21

[AutoLiet]

1944m. Rugpjūtis. Žurnalas "Jaunimo gretos" 1960m.

[laimutis]

Žaliasis tiltas 1941 m.



Vermachto karo pionierių pastatytas pontoninis tiltas 1941 m.



Šaudmenų sandėlis Nemuno uoste 1941 m.



Jei neklystu rusiškas tankas ir traktorius 1941 m.





Laisvės alėja ir kažkokia gatvė 1941 m.





Vokiečių pamuštas rusų tankas 1941 m.



Vermachto kariuomenės užimti namai Kaune 1941 m.





Šaltinis: www.ebay.de

[laimutis]

Ramūnas kns patikino kad antroje nuotraukoje ne Kaunas. matosi cerkvės kupolas, gal tai Polockas ar Vitebskas prie Dauguvos.

[arecibo]

Aleksoto tiltas:

ebay.de

[laimutis]

Buvo parašyta Kaunas, patvirtinkite ar teisus www.ebay.de nuotrauką įkėlęs asmuo

[Taut.]

Tas grindinys ir miestovaizdis kaip ir primintų Juozapavičiaus prospektą, bet nei pastato A, nei pastato B jame jau nebėra. O ir neturiu duomenų kad tokių sugriovimų ten būtų buvę karo metu.

[arecibo]

1940 metai, pirmoji sovietų okupacija:

[arecibo]

Nuotraukos pardavėjas iš ebay.de rašo, kad Kaunas ...

[Taut.]

Nuotraukos pardavėjas iš ebay.de rašo, kad Kaunas ...

Atvaizdas

Kaunas. Kairėje nuotraukos pusėje esantis geltonų plytų pastatas yra ant Savanorių prospekto ir Zanavykų gatvės kampo.

[Taut.]

1940 metai, pirmoji sovietų okupacija:

Atvaizdas

O gal pavyko išsiaiškinti, kokia čia vieta? Tas namas antrame plane labai jau matytas.

[laimutis]

J.Vailokaičio namo griuvėsiai 1944 m. Namas buvo apgriautas, sprogdinant greta stovėjusią elektrinę. Judelio Kancenbergo nuotrauka



Šaltinis: knyga Po Raudonaja Žvaigžde - Lietuvos dailė 1940-1941 m.

[laimutis]

Bolševikų perversmo 23-ųjų metinių proga dekoruotas buvusio Žemės banko pastatas; dalis jo patalpų buvo pritaikytos Lietuvos komunistų partijos būstinei. 1940 m. lapkričio 6 d.



Buvusio Vytauto Didžiojo karo muziejaus pastatas, dekoruotas bolševikų perversmo 23-ųjų metinių šventės puošmenomis. 1940 m. lapkričio 6 d.



Šaltinis: knyga Po Raudonaja Žvaigžde - Lietuvos dailė 1940-1941 m.