Parašė gee
Rodyti pranešimą
Prieš metus "Kauno diena" viešai klausė - kaip išsaugoti Kauno senamiestį, pritraukti į miestą turistų ir estetiškai praturtinti jo erdvę.
Kauno miesto istorinės dalys yra nepataisomai žalojamos tokiais "pritrenkiančios" architektūros pavyzdžiais, kaip naujasis "Versalio" kompleksas, "Akropolio" utilitari stovėjimo aikštelė, praryjanti visą Karmelitų kvartalą ir užgriozdinanti jo panoramą, Laisvės alėjos ir Kęstučio/I. Kanto g. "stiklainiais". Teigiama, kad miestiečiai turėtų džiaugtis, jog apšiurę miesto kvartalai apskritai susilaukia investuotojų dėmesio. Tačiau kultūros paveldas yra viešasis, t.y. VISŲ turtas, o blogas yra šeimininkas, kuris savo turtu nesirūpina. Visi pusėtinai (švelniai tariant) pavykę architektūriniai sprendimai turėjo alternatyvius sprendimus, jų architektūra galėjo būti kur kas geresnė (galite įsitikinti peržiūrėję informaciją spaudoje ir internete - "Versalio" kompleksas - miestai.net/forumas/showthread.php?t=7037&page=19, "Akropolis" - Jūratė Kamičaitytė-Virbašienė, Rūta Leitanaitė. Kauno centrinės dalies Nemuno slėnyje miestovaizdžio
architektūrinis formavimas. Urbanistika ir Architektūra. 2005, XXIX tomas, Nr. 1. (old.vgtu.lt/upload/urban_zur/kamicaityte.pdf) ir Jūratė Kamičaitytė-Virbašienė, Indrė Gražulevičiūtė-Vileniškė. Globalizacijos įtaka miestams ir jos optimizavimo
urbanistinės galimybės Kauno centre. Urbanistika ir architektūra. 2008. (tpa.vgtu.lt/upload/urban_zur/113-124_kamicaityte-virb%20et%20al_globalizacijos_2008-32-2-5.pdf ir http://old.vgtu.lt/upload/urban_zur/kamicaityte.pdf), tiesiog visuomenė yra paversta neįgalia išsireikalauti, kad jų turtas būtų tvarkomas su atitinkama kokybe ir vertybinėmis nuostatomis. Atsiradus bet kokiems nepasitenkinimo balsams, visuomenė apšaukiama diletantais (tik architektai supranta architektūrą, visuomenė - ne), ginčytinus paveldosaugininkų sprendimus peržvelgiantys žurnalistai apšaukiami "inspiruota žiniasklaida". Tik kai architektūriniai sprendimai tampa protu nebesuvokiami, tada pasitvirtina H. K. Anderseno pasakos motyvas – matyti, kad karalius nuogas, gali ir vaikas. Tam diplomo nereikia.
Visuomenė taip pat nedalyvauja nustatant paveldosaugos prioritetus. "Hanza" dienų proga senamiestyje kilo bėda - kaip uždangstyti sudegusią kultūros vertybę, kuriai sutvarkyti nėra pinigų. Tuo tarpu žymusis neveikiantis Kauno pilies tualetas kainavo 500000 litų! Ar tai nėra veidmainiškumas... Kas turėtų pareikalauti viešuosius (tai yra MŪSŲ) pinigus naudoti protingai be asmeninių ambicijų ir interesų? Ne MES?
Kas rūpinasi mūsų XIX a. – smetoninių medinukų, nykstančių gaisruose, išlikimu? Prancūzas G.Vuillard‘as. Padėkokime šiam žmogui. Iš širdies. Kuris mūsų suktų galvą dėl svetimos šalies vertybių? Net dėl savos?
Pagrindinė mūsų paveldosaugos institucijų PROBLEMA yra ta, kad saugomas yra ne senamiesčio vizualinins identitetas, o GRYNAI medžiagiškumas. Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio vedėja I. Vaškelienė nemato bėdos dėl nugriauto „Versalio“ frontono. Spaudoje ji teigia „tai nebūtų autentiškas frontonas, todėl atstatyti esą nėra prasmės“ (Kauno diena 2011, kovo 16). Galime suprasti – liko senų plytų naujojoje mišrainėje, vadinasi, viskas gerai. Kalbama apie seno ir naujo kontrastą (nors naujas antstatas, šiaip jau, kur kas masyvesnis nei sena dalis), tačiau apie tai, ar pastato išvaizda VIENINGA ir HARMONINGA, nekalbama. Lietuvos Respublikos Valstybinės paminklosaugos komisijos narys, Lietuvos architektas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, Kauno technologijos universiteto Architektūros ir kraštotvarkos katedros profesorius Jurgis Bučas studentams paveldosaugos sferoje apskritai draudžia vartoti žodį „atstatyti“, nes, neva, ką beatstatytum, tai nebūtų autentas, gryna istorinė medžiaga. Tačiau taip norisi, kad būtų galima ATSTATYTI mūsų sužalotų miesto istorinių dalių estetinę kokybę, ir ATSTATYTI jų galią atspindėti visuomenines vertybes. Kalbama, kad modernioji architektūra istorinėse miesto dalyse susilaukia kritikos ne todėl, kad ji prasta, o tik dėl to, kad ji kontrastinga, kas yra gerai, nes naujieji laikai turi palikti ženklą miesto veide. Tačiau, juokinga, nė viena privati vila nebuvo pastatyta „Akropolio“ stiliumi ir nė viena privati teritorija nesuformuota taip technogeniškai ir nežmogiškai kaip Karmelitų kvartalas. Privačios erdvės yra verčiamos rojumi, tuo tarpu viešosios... Neišsipildę pažadai, kad viršutinis ‚;Akropolio“ automobilių stovėjimo aikštelės aukštas bus apželdintas ir tarnaus kaip panoraminė aikštelė, o Malūniuko bokštelis bus sutvarkytas visuomeniniam naudojimui, rodo, kad naujieji architektūros objektai tenkina visų pirma privačius komercinius interesus. Tad kokį ženklą miesto veide paliksime? Randą? Ar apskritai kas nors mūsiško išliks, jeigu ateities kartoms mūsų pastatai pasirodys atgrasūs ir neverti dėmesio.
Jeigu norite mano mintis pamatyti su iliustruojančiais pavyzdžiais, pažiūrėkite youtube vaizdelį „Ko reikia, kad neatgytų Kauno senamiestis“ youtube.com/watch?v=om98kAW1NXs. Jame yra lašas ironijos, tačiau, tikiuosi, pagrindinė idėja išsaugota.
Comment