3.Jei iš senesniųjų pastatų, tai dar Palangoje yra nematomas - ignoruojamas buvęs restoranas Basanavičiaus gatvės pradžioj prie Ronžės. Berods 'Banga' vadinosi. Tik vaizdų nerandu.
Dėkui, tikrai įdomu. O kada evangelikų liuteronų bažnyčia buvo atidaryta? Žinau, kad statyti, berods, 2005 buvo pradėję, kažkaip nepastebėjau, kaip ji išdygo.
3.Jei iš senesniųjų pastatų, tai dar Palangoje yra nematomas - ignoruojamas buvęs restoranas Basanavičiaus gatvės pradžioj prie Ronžės. Berods 'Banga' vadinosi. Tik vaizdų nerandu.
Mano nuomone labai prasti architektūrine prasme pastatai
S. Manomaitis. Klaipėdos dramos teatro "naujasis" korpusas. Gaila, nieko tiksliau nežinau nei apie patį pastatą, nei (atvirai pasakius) apie architektą, nei apie pastatymo laiką. Pastatas primena kartoninį namelį iš vieno sovietinio multiplikacinio filmo, tad toks, manyčiau, pakankamai šviesus įvaizdis pasiektas.
Sunku lyginti Lenkiją ir Lietuvą. Ne vien gyventojų gausa ar katalikybės stiprumu ir įtaka. Galima tik pavydėti tokios modernios ir skoningos sakralinės architektūros.
K. ir G. Jurėnai. Dengta turgavietė Šiauliuose. M. Šimelionio viršelio nuotrauka, "Statyba ir architektūra", 9 (353), 1988 m.
Segmentinis frontonas ir simetrijos užuominos man vaidenasi kaip interpretuotos istorizmo nuotaikos šešėlis.
Eugenijaus Miliūno Žilinsko galerijos Kaune pirminiai maketai. Galima paieškoti ir surasti skirtumų su baigtu pastatu.
Be to, vietoje žymiojo Petro Mazūro nuogaliaus "Žmogaus" makete panaudota Juozo Mikėno Vilniaus panerio dama "Pirmosios kregždės".
Nuotraukos ir 198* "Statybos ir architektūros" numerių.
Omnitelio pastatas Kaune Laisvės alėjoj dar tiktų prie pavyzdžių. Bet šiaip jau postmodernizmas, na, labai jau dažnai balansuoja tarp kičo ir meno, ypač su mūsiškom lėšom. Šiaip jau nei estų darbai čia rodyti, nei dažniausiai lenkų nėra tą postmodernią žinią nešantys. O jei čia teigiama, kad estų ir lenkų darbai čia ypač atitinka šią srovę arba šilinskų architektūra ypač postmoderni, tai galiu pasakyt tik tiek, kad arkų ar stambesnių statramsčių naudojimas dar visai nereiškia postmodernizmo. Ar Kauno centrinę biblioteką laikote postmodernia? Nemanau, kad ji tokia dėl kelių retrospektyvių elementų, kuriuos, be abejo, verta traktuoti kitaip. Dar noriu pasakyti, kad štai besiremiant čia uploadintais pavyzdžiais, drąsiai postmodernizmą galima kildinti iš Suomiškojo regionalizmo, kur sąmoningai buvo iškraipoma moderni forma, naudojamos vietinės medžiagos - raudonų plytų mūras, medis fasaduose ir interjere. Tačiau tai būtų apsurdas. Geriausia ką čia mačiau tai Žilinsko galerija ir Šilinskų gydyklos.
Dar dėl Kauno akropolio: tai visiškai postmodernus, tiek architektūriškai, tiek socialiai, kūrinys ir sakyčiau dabar savo menine kokybe iš XXI a. postmodernių pastatų nusileidžia tik Swedbank Vilniuje (na gal dar kažką praleidau).
Tad galima daryti išvadą, kad postmodernizmas visų pirma reiškiasi idėjoje, kuri įgauna formą. Jei pradėsime ieškoti nuo formos (arkų, retrozpektyvizmų tūriuose, stogų formose, paryškintų statramsčių kaip aliuzijų į klasikines kolonas) greičiausiai nieko nerasime. Kita vertus idėjoje glūdintis postmodernizmas, nepakankamai talentingų žmonių rankose, įgyja kičo pavidalą, kas yra daug bjauriau nei čia minėtas Le Corbusier.
Lietuvoje tarpti ekspresyviam postmodernizmui nėra palankios terpės. Neseniai minėjau, kad mūsų šalyje nusistovi įprasta architektūrinė tradicija, kaip kas nors iš jūsų sakytų - foninė architektūra. tačiau nieko čia nėra blogo. dabar gi postmodernizmu vienaip ar kitaip vadinama visa statoma architektūra, tad svarbiausia išlaikyti estetiką tame, ką turime. Hundertwasser, Gehry, Calatrava, Z. Hadid pastatai tiesiog sugriautų bet kurio mūsų miesto genius loci , kaip tai atsitiko Bilbao.
O į postmodernizmą, kokybišką pažiūrėti labai gražu - pavyzdžiui R. Bofill apropriatyvistinė architektūra - super! Tokia tiktų ir Lietuvai, tik kažin ar mūsų visuomenei tai vėl neatrodytų per paprasta, per "foniška"...?
Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras. Jau FB
Omnitelio pastatas Kaune Laisvės alėjoj dar tiktų prie pavyzdžių. Bet šiaip jau postmodernizmas, na, labai jau dažnai balansuoja tarp kičo ir meno, ypač su mūsiškom lėšom. Šiaip jau nei estų darbai čia rodyti, nei dažniausiai lenkų nėra tą postmodernią žinią nešantys. O jei čia teigiama, kad estų ir lenkų darbai čia ypač atitinka šią srovę arba šilinskų architektūra ypač postmoderni, tai galiu pasakyt tik tiek, kad arkų ar stambesnių statramsčių naudojimas dar visai nereiškia postmodernizmo. Ar Kauno centrinę biblioteką laikote postmodernia? Nemanau, kad ji tokia dėl kelių retrospektyvių elementų, kuriuos, be abejo, verta traktuoti kitaip. Dar noriu pasakyti, kad štai besiremiant čia uploadintais pavyzdžiais, drąsiai postmodernizmą galima kildinti iš Suomiškojo regionalizmo, kur sąmoningai buvo iškraipoma moderni forma, naudojamos vietinės medžiagos - raudonų plytų mūras, medis fasaduose ir interjere. Tačiau tai būtų apsurdas. Geriausia ką čia mačiau tai Žilinsko galerija ir Šilinskų gydyklos.
Dar dėl Kauno akropolio: tai visiškai postmodernus, tiek architektūriškai, tiek socialiai, kūrinys ir sakyčiau dabar savo menine kokybe iš XXI a. postmodernių pastatų nusileidžia tik Swedbank Vilniuje (na gal dar kažką praleidau).
Tad galima daryti išvadą, kad postmodernizmas visų pirma reiškiasi idėjoje, kuri įgauna formą. Jei pradėsime ieškoti nuo formos (arkų, retrozpektyvizmų tūriuose, stogų formose, paryškintų statramsčių kaip aliuzijų į klasikines kolonas) greičiausiai nieko nerasime. Kita vertus idėjoje glūdintis postmodernizmas, nepakankamai talentingų žmonių rankose, įgyja kičo pavidalą, kas yra daug bjauriau nei čia minėtas Le Corbusier.
Lietuvoje tarpti ekspresyviam postmodernizmui nėra palankios terpės. Neseniai minėjau, kad mūsų šalyje nusistovi įprasta architektūrinė tradicija, kaip kas nors iš jūsų sakytų - foninė architektūra. tačiau nieko čia nėra blogo. dabar gi postmodernizmu vienaip ar kitaip vadinama visa statoma architektūra, tad svarbiausia išlaikyti estetiką tame, ką turime. Hundertwasser, Gehry, Calatrava, Z. Hadid pastatai tiesiog sugriautų bet kurio mūsų miesto genius loci , kaip tai atsitiko Bilbao.
O į postmodernizmą, kokybišką pažiūrėti labai gražu - pavyzdžiui R. Bofill apropriatyvistinė architektūra - super! Tokia tiktų ir Lietuvai, tik kažin ar mūsų visuomenei tai vėl neatrodytų per paprasta, per "foniška"...?
Šia skiltimi bandau (sau ir kitiems) parodyti, kad lietuvių postmodernioji architektūra nėra tokia jau tokia nuobodi ar nevykusi, nes atradau pakankamai įdomių pavyzdžių, kuriuos, atrodo, užmiršome architektūros istorijos publikacijose atėjus Nepriklausomybei. Tiesiog nelabai turiu laiko viso to, ką turiu savo archyve, parodyti. Esu kiek retrospektyvus, kadangi grynieji vėlyvojo modernizmo pavyzdžiai (stikliniai kubikai) man atrodo per daug nuobodūs akiai, naikinantys įvairovę ir bukinantys vaizduotę. Beje, ir per daug paplitę. Kas ieško įdomesnių architektūrinių sprendimų, tas randa, tik savanaudiškai norėtųsi, kad ieškančių būtų daugiau.
Dėl Kauno viešosios bibliotekos galiu atsakyti, kad šis pastatas "įskaičiuotas" į postmodernizmo sąrašą dėl to, kad fasado puskolonės neva vaizduoja ąžuolų kamienus, taip neva taikytąsi prie gamtinės Mažojo Ąžuolyno aplinkos, o taikytis prie gamtos yra viena iš postmodernizmo programos šakų. Man šis pastatas labai jau tipinės raiškos, tuo labiau vidus su per kelis aukštus einančiu atriumu labai jau grynuoju modernizmu kvepia. Fasado semantika nėra labai jau aiški, nebūčiau žinojęs, jei nebūčiau skaitęs. Pusapvalių formų pilna sovietmečiu statytose ligoninėse, todėl tos "kolonos" atrodo labiau kaip architekto užgaida.
Be to, nuo savęs galiu pridėti, labai jau nelogiškai takeliai Mažajame Ąžuolyne sudėlioti - (nebeveikiantis) fontanas ir pelėdos skulptūra bei pagrindinė ašis orientuoti į Parodos gatvę kuria niekas nevaikšto, o iki stotelės ir Kauko laiptų patogiau nueiti... per žolytę nuliuoksėti. Jaiks... B)
Comment