Kėdainiai praeityje

[egisaugis]

Tikrai panašu į M.Daukšos bibliotekos pastatą,namas dar nerestauruotas,ačiu už informaciją.

Dar šiek tiek apie nuotrauką, kurioje užfiksuoti archeologiniai kasinėjimai: 1992 m. rugpjūčio 6 d. Kėdainių garse yra interviu su tyrimams toje vietoje vadovavusiu archeologu A.Juknevičiumi, o remdamasis jų rezultatais A.Miškinis savo knygoje parašė "nustatyta, kad ankstyviausia gyvenvietė "įsikūrė XIV a. pradžioje ant užpelkėjusios žemutinės Nevėžio terasos, toje vietoje, kur dabar kertasi Radvilų ir Skongalio gatvės"."

[laimutis]

Jei kalbėti apie senąjį malūną Radvilų g. 13, tai šiuo adresu įsikūrę UAB "Kėdainių restauratoriai", bet kokiai paskirčiai naudojamas šis raudonų plytų mūro pastatas (toje teritorijoje yra dar keletas pastatų, turinčių būdingų malūnams bruožų, bet jie tinkuoti) sunku pasakyti.

Malūnas Skongalio g. 7 taip pat anksčiau priklausė tai pačiai įmonei, bet minėtuose straipsniuose rašoma, kad jį yra atsiėmę buvę savininkai ir taip pat sunku pasakyti, kokiai paskirčiai jis šiuo metu naudojamas (tiesa jis vis dar atlieka reklaminių skydų, jau keletą metų bjaurojančių jo fotogeniškumą, palaikymo funkciją).

Beje, A.Miškinio knygoje yra nuotrauka su užrašu "Bendras miestelio centro vaizdas su malūnu iš pietryčių pusės. 1917 m. atvirukas", bet aš joje nei vieno iš čia minėtų malūnų nematau.

Esu įdėjęs nuotrauką-"Bendras miestelio centro vaizdas su malūnu iš pietryčių pusės",jokio malūno čia ir negali matytis,ir daugiau yra klaidų A.Miškinio knygoje : stačiatikių senoji cerkvė neteisingai įvardyta,Ozemblovskio graviura neteisingai dotuota,veidrodiniu budu apversta nuotrauka su sinagogomis,įdėta Šv.Juozapo bažnyčios dabartinė nuotrauka o po ja parašyta 1939 m.
Ypač man kyla abejonės dėl A.Miškinio spėjimo,kad Šv.Juozapo bažnyčios bokštai pristatyti XIX a.pirmoje pusėje,o barokiniai šalmai padaryti prieš 1940 m. Pokarinėse bažnyčios nuotraukose bokštai tik su kryžiais,be kupoliuku.
Tad iš kur tada sugalvojo ant bokštų uždėti barokinius šalmus,gal jie sunyko jau XIX a. labai įdomu butu sužinoti,gal kas žino?

[egisaugis]

Ypač man kyla abejonės dėl A.Miškinio spėjimo,kad Šv.Juozapo bažnyčios bokštai pristatyti XIX a.pirmoje pusėje,o barokiniai šalmai padaryti prieš 1940 m. Pokarinėse bažnyčios nuotraukose bokštai tik su kryžiais,be kupoliuku.
Tad iš kur tada sugalvojo ant bokštų uždėti barokinius šalmus,gal jie sunyko jau XIX a. labai įdomu butu sužinoti,gal kas žino?

Šv.Juozapo bažnyčios bokštus be barokinių šalmų galima įžiūrėti ir 1889 metų Kėdainių nuotraukoje, darytoje iš Šv.Jurgio bažnyčios bokšto, ir visose vėlesnėse iki bažnyčios restauracijos po sandėlio joje panaikinimo (seniausia Šv.Juozapo bažnyčios bokštų su barokiniais šalmais nuotrauka, kurią pavyko greituoju rasti, datuojama 1991 metais ir ja iliustruotas A.Jankevičienės straipsnis "XVIII amžiaus žemaičių medinių bažnyčių architektūra", išspausdintas straipsnių rinkinyje "Kultūros paminklai, 3", 1996 metais). Kodėl restauracijos metu bokštai buvo užbaigti būtent tokiais barokiniais šalmais, šiuo metu informacijos neturiu.

[Stepas]

Vaizdinga miesto istorijos iliustracija, spaudžiu dešinę laimučiui. Kelios pastabos tam, ką radau permetęs akimis.

Dabar nuotraukose Kėdainių miesto vaizdai ir pastatai.
C.Davinghoffas,šis fotografas turėjo padaryti daugiau nuotraukų,gal ir miestelio vaizdų,Totlebenai turėjo nuotraukų albumą,tik neaiškus jo likimas.Paskutinis dvaro savininkas Nikolajus Totlebenas 1940 m.pasitraukė į Vokietiją,su kitais daiktais turėjo pasiimti ir rūmų albumą.

Po pirmojo pasaulinio karo minaretas ėmė irti.Apie 1932 m. buvo nugriautas medinis paviljonas su kupolu,o 1944 m. dingo paauksuotas pusmėnulis.

Nikolajus Totlebenas į Vokietiją pasitraukė 1944 m. Nebūtinai albumą turėjo jis - jis turėjo dar 7 seseris...
Po I pasaulinio minaretas dar atrodė puikiai - stovėjo ir mečetė, ir aivanas. Visa tai buvo galutinai nuniokota ir nugriauta sovietmečiu.

O minareto kompleksas buvo tik dekoratyvinis (kas jame tada buvo įsikūrę)? Ar ten buvo veikianti mečetė (Nes iš išorės labai panašų į mažytę mečetę )?

Civiui - tamstos pastangos atsakyti į šį klausimą vertos pagyrų, tačiau nuoširdžiai patariu - niekada nesiremk internetiniu puslapiu skambiu pavadinimu www.musupaveldas.lt ar panašiais į jį - taip išvengsi apsikvailinimo ir kitų žmonių klaidinimo.

bei saulės laikrodis (kuris yra Kėdainių rotušės vidiniame kiemelyje. o dar seniau stovėjo Monkutės Marks muziejuje-galerijoje.
O jeigu ir yra likę pamatai, tai jie užkąsti, nes Miesto parkas sutvarkytas ir visur žolytė auga...

Saulės laikrodis niekada nestovėjo galerijoje, nes tuo metu galerijos dar visai nebuvo. Buvusio Juozapavo palivarko rūmuose ilgą laiką buvo muziejus, jo kiemelyje ir stovėjo laikrodis.
Miesto parkas sutvarkytas tik formaliai. Gavo lėšų, mikliai įsisavino ir dingo.

Kėdainių senamiestis yra autentiškesnis už Vilniaus ir Kauno senamiesčius, pagal jų išlikomo lygį ir autentikos išsaugojimą. Deja, velėsni pramoniniai objektai pavertė Kėdainius pramonės centru.

Kėdainių senamiesčio negalima lyginti nei su Kauno, juo labiau - su Vilniaus senamiesčiais. Jokios autentikos jame seniai nebėra, o apie saugojimą ir kalba neina. Pramoniniai objektai buvo statomi toli nuo senamiesčio, tad įtakos jo raidai neturėjo.

1918 m. vasario 16 d. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę,o netrukus prasidėjus kovoms dėl jos,Kėdainiai nepatyrė nei bolševikų,nei lenkų ar bermontininkų okupacijos.

Namas iki šių dienų mažai pasikeitė,išlaikė senuosius fasadus ir autentišką patalpų išplanavimą,nesenai pastatas buvo atrestauruotas.

Kėdainiai okupacijų nepatyrė, bet mūšiai palei Kėdainius buvo žiaurūs ir juose sprendėsi visos valstybės likimas. Tą liudija ir kitas paveldo objektas - Savanorių kapinių memorialas - pusiau sunaikintas, naikinamas iki šiol, bet dar įspūdingas.
Dėl Arnetų namo - jam niekada nevyko restauracija, tikriausiai turi omenyje renovavimą-rekonstrukciją, tai iki jos užbaigimo irgi labai toli.

[Stepas]

Žiauriai gaila tokio įspūdingo dvaro... Galbūt kada nors ateityje atsiradus dar vienam milijonieriui-entuziastui mieste, šis dvaras bus atstatytas?

Ką turi omenyje "dar vienam"? Kur yra tas pirmasis milijonierius-entuziastas? Savivaldybė iš milijoninio parko tvarkymo projekto neskyrė nei cento buvusios dvarvietės patyrinėjimui, ką jau čia kalbėti apie atstatymą.

Na gal kada ir bus atstatytas,jei yra išlikusių brėžinių ir planų,jei to nėra tai tik išorinę pusę galimėtų atstatyti.Kaip rašo A.Miškinis rūmai buvo gan kuklių formų ir išorėje ir viduje,E.Totlebenas buvo gynybinių įtvirtinimų inžinierius,pats prisidėjo prie rūmų projektavimo.
Keisčiausia,kad naciai nesusprogdino miesto bažnyčių,sinagogų ir kareivinių,nes kitų pastatų nepagailėjo.Gal paprasčiausiai nebespėjo,reikėjo trauktis nuo artėjančios sovietų armijos.

Jokių interjero planų beveik nėra, tad čia būtų Valdovų rūmai-2. Miškinis gal painioja Čapskio rūmus, kurie buvo gana kuklūs. Po Totlebeno rekonstrukcijos juos kukliais gana sunku pavadinti.
Naciai nenaikindavo religinių pastatų, net sinagogas labai retai griaudavo. Kėdainių sprogdintojų dalinys tikriausiai suspėjo viską, ką planavo, nes išsprogdino objektus netgi nuošaliausiuose užkampiuose.

Beje, darant nuotraukas panašu buvo apversti negatyvai - tikrovė veidrodiškai atvirkščia.

Čia tikriausiai matau jau pataisytą vaizdą, nes yra taip, kaip reikia.

Kėdainių senamiestis užima apie 92 ha plotą,yra trečiasis respublikoje.Jame išsidėstę apie 350 pastatų,iš kurių virš 70 turi architektūros paminklo statusą.Iki 1990 m. senamiestyje restauruoti vos 7 paminkliniai pastatai.Pirmasis senamiesčio regeneracijos projektas parengtas 1975 m. iki 1990 m. nebuvo atlikta net pusės darbų.Visą pokarį tesėsi senujų medinių namų griovimas,keletas senujų medinių namų nugriauta ir dabar.
Architektūros paminklų naikinimas tebėra gyvas kaip sacialinis reiškinys.Turime gilesnes jų griovimo nei tvarkymo bei saugojimo tradicijas.

Ką reiškia trečias, pagal plotą ar kokius kitus faktorius? Kiek iš tų 350 yra saugomi pagal senamiesčio apsaugos reglamentus? Ačiū D., bent jau minėtas 1975 regeneracijos projektas nepraėjo, kitaip apie senamiestį nebebūtų ko šnekėti. Teisinga pastaba, kad nuo pokario vyksta senamiesčio griovimas, ir matyt drąsiai galima teigti, kad tokiais pat tempais, o gal net ir smarkiau, jis naikinamas ir dabar. Tik dabar tai daroma subtiliau - namas taip perdaromas, kad lieka tiktai tūris, be jokio senamiesčio pėdsako.
Visiška teisybė dėl griovimo tradicijų.

.Ypač centrą subjaurojo iškilęs daugiaaukštis Tarybų rūmų pastatas,jis perskyrė senamiestį ir Janušavos turgaus aikštę į dvi dalis,senamiestyje pradėjo dominuoti naujieji pastatai,.

Reiktų pridurti, kad pastatas pastatytas ant reformatų kapinių, netoli buvusios bažnyčios.

[laimutis]

Ačiu Stepai už patikslinimus,įdomius komentarus,pats surinkau įvairią informaciją,o pasirodo ne viskas ir knygose rašoma tiksliai.
Gal žinote,kur stovėjo senasis paštas?Yra nuotrauka įdėta,bet tokio dabar neteko matyti.

[egisaugis]

Gal žinote,kur stovėjo senasis paštas?Yra nuotrauka įdėta,bet tokio dabar neteko matyti.

Kur stovėjo senasis paštas galima identifikuoti pagal 2010 05 16 11:50 Tavo įdėtą nuotrauką "Didžiosios gatvės vakarų atkarpos su kareivinėmis bendras vaizdas.M.Jofė,1907 m." - šios nuotraukos kairėje matyti balkonas ir įvažiavimo į kiemą vartai, kaip ir 2010 05 16 12:18 Tavo įdėtoje nuotraukoje "Paštas.M.Jofė,1907 m(iš A.Miškinio knygos).", t.y. senasis miesto paštas buvo sklype priešais dabartinį prokuratūros pastatą (kuris taip pat matyti pirmojoje nuotraukoje). Dabar šiame sklype neseniai buvusio "Rimi" prekybos centro pastato dalis. Sovietmečiu čia buvo maisto parduotuvės "Banga" automobilių parkavimosi aikštelė.

[laimutis]

Kur stovėjo senasis paštas galima identifikuoti pagal 2010 05 16 11:50 Tavo įdėtą nuotrauką "Didžiosios gatvės vakarų atkarpos su kareivinėmis bendras vaizdas.M.Jofė,1907 m." - šios nuotraukos kairėje matyti balkonas ir įvažiavimo į kiemą vartai, kaip ir 2010 05 16 12:18 Tavo įdėtoje nuotraukoje "Paštas.M.Jofė,1907 m(iš A.Miškinio knygos).", t.y. senasis miesto paštas buvo sklype priešais dabartinį prokuratūros pastatą (kuris taip pat matyti pirmojoje nuotraukoje). Dabar šiame sklype neseniai buvusio "Rimi" prekybos centro pastato dalis. Sovietmečiu čia buvo maisto parduotuvės "Banga" automobilių parkavimosi aikštelė.

Dėkui,tikrai iš balkono ir vartelių galima spresti,kad tai tas pats pastatas.Įdomu,kada jį nugriovė,turbūt pokario metais,tada negailėjo ir mūrinių pastatų.

[Soldat]

Šiandien apie Kėdainių senamiestį, kaip po tvarkingiausia ir autentiškiausia, įmanoma apgauti tik naivius lenkų turistus. Apskritai ne vien senamiesčio vaizdas suniokotas, atgavus Nepriklausomybę.
Prieš savivaldybę esanti centrinė miesto aikštė atiduota mašinoms, kurių išsikrausčius Rimi pačių mažai beliko. Gali pasirodyti kaip nostalgija Tarybiniams laikams, bet man žymiai gražiau buvo gėlynai, suoliukai, negu dabar purvinas tepaluotas grindinys. Žmogui liko tik pakraštėliu pereiti, nes aikštėje gali nutrenkti koks BMW saules bepaišydamas. Dar pridėjus šalia esantį Statoilą, gaunasi bendras šudo vaizdas iš miesto veido, kurį pirmą pamato įvažiavę žmonės.

Kalbant apie senamiestį išvis graudu. Apstatytas tarybiniais monstrais, tokiais pat tempais niokojamas ir dabar. Naujausi pavyzdys (atleiskit, neturiu foto dabar) butų kompleksas Senojoje aikštėje ( čia apie tos vietos kasinėjimus "Senoji gatvė 18", taip pat, nuo galo 7,8 foto, http://www.kedainiumuziejus.lt/Pub/d...age=ResearchLT). Rūsys - pirmojo (išskyrus bažnyčią) mūrinio namo Kėdainiuose, pagal pirmą planą turėjęs būti atviras visuomenei, bet dabar palaidotas po tragiškos išvaizdos statiniu, tapo "naujakurio" padvalu. Statinys - mano nuomone visiškai netinkantis visais gabaritais svetimkūnis, iš keturių fasadų tipų, ale atkartojantis buvusius keturis namelius, nors atrodo vertas tik "Senukų" reklamos. Kodėl, turint nuotraukas kaip tie nameliai atrodė, nebuvo galima suprojektuoti kažko kuklesnio, atitinkančio senamiesčio dvasią. Be to aikštėje yra padarytas kranelis vandeniui ir iki jo atvesti tinklai, tačiau vanduo nuo aikštės rekonstrukcijos niekada netekėjo. Tikriausiai jį pajungti reikia vėl konkurso už kokius 10000lt.

Čia galima kalbėti ir kalbėti, ir neiškalbėsi visų Kėdainių bėdų, toks jau mūsų būdas pastaruosius dvidešimt metų. Buvau Arnetų name, kai ką tik buvo išsikraustę ten gyvenę žmonės. Autentikos buvo žymiai daugiau, nei dabar kai prisilietė mūsų restauratoriai ir vėl už penkiaženklias - šešiaženklias sumas, o darbų galo ir taip nesimato. Mano nuomonę - į tą namą įleisčiau atgal gyventi šeimas, kad lakstytų po kiemą vaikai ir virtu gyvenimas. Senamiestis bus tada gyvas, kada jame virs gyvenimas, o ne muziejais su miegančiom prižiūrėtojom.

[laimutis]

Šiandien apie Kėdainių senamiestį, kaip po tvarkingiausia ir autentiškiausia, įmanoma apgauti tik naivius lenkų turistus. Apskritai ne vien senamiesčio vaizdas suniokotas, atgavus Nepriklausomybę.
Prieš savivaldybę esanti centrinė miesto aikštė atiduota mašinoms, kurių išsikrausčius Rimi pačių mažai beliko. Gali pasirodyti kaip nostalgija Tarybiniams laikams, bet man žymiai gražiau buvo gėlynai, suoliukai, negu dabar purvinas tepaluotas grindinys. Žmogui liko tik pakraštėliu pereiti, nes aikštėje gali nutrenkti koks BMW saules bepaišydamas. Dar pridėjus šalia esantį Statoilą, gaunasi bendras šudo vaizdas iš miesto veido, kurį pirmą pamato įvažiavę žmonės.

Kalbant apie senamiestį išvis graudu. Apstatytas tarybiniais monstrais, tokiais pat tempais niokojamas ir dabar. Naujausi pavyzdys (atleiskit, neturiu foto dabar) butų kompleksas Senojoje aikštėje ( čia apie tos vietos kasinėjimus "Senoji gatvė 18", taip pat, nuo galo 7,8 foto, http://www.kedainiumuziejus.lt/Pub/d...age=ResearchLT). Rūsys - pirmojo (išskyrus bažnyčią) mūrinio namo Kėdainiuose, pagal pirmą planą turėjęs būti atviras visuomenei, bet dabar palaidotas po tragiškos išvaizdos statiniu, tapo "naujakurio" padvalu. Statinys - mano nuomone visiškai netinkantis visais gabaritais svetimkūnis, iš keturių fasadų tipų, ale atkartojantis buvusius keturis namelius, nors atrodo vertas tik "Senukų" reklamos. Kodėl, turint nuotraukas kaip tie nameliai atrodė, nebuvo galima suprojektuoti kažko kuklesnio, atitinkančio senamiesčio dvasią. Be to aikštėje yra padarytas kranelis vandeniui ir iki jo atvesti tinklai, tačiau vanduo nuo aikštės rekonstrukcijos niekada netekėjo. Tikriausiai jį pajungti reikia vėl konkurso už kokius 10000lt.

Čia galima kalbėti ir kalbėti, ir neiškalbėsi visų Kėdainių bėdų, toks jau mūsų būdas pastaruosius dvidešimt metų. Buvau Arnetų name, kai ką tik buvo išsikraustę ten gyvenę žmonės. Autentikos buvo žymiai daugiau, nei dabar kai prisilietė mūsų restauratoriai ir vėl už penkiaženklias - šešiaženklias sumas, o darbų galo ir taip nesimato. Mano nuomonę - į tą namą įleisčiau atgal gyventi šeimas, kad lakstytų po kiemą vaikai ir virtu gyvenimas. Senamiestis bus tada gyvas, kada jame virs gyvenimas, o ne muziejais su miegančiom prižiūrėtojom.

Teko pabuvoti senamiestyje,apžiurėti esančius pastatus.Daugelis senujų namų modernizuoti,sudarkyta senoji architektūra,nauji pastatai panašėja į Klaipėdos senamiesčio stiklanamius.
Jokios autentikos senamiestyje senai nebėra,daugelis namų jau XX a. 1 pusėje po gaisrų perstatyti,sovietmečiu daugelis pastatų restauruoti neatsižvelgiant į ikonografinę medžiagą,dar išlikę mediniai namai pasmerkti patys sunykti.Manau čia visų Lietuvos senamiesčių broblema...

[laimutis]

Šv.Juozapo bažnyčia su varpine,1941 m.



http://www.bagnowka.com/

[Stepas]

Čia galima kalbėti ir kalbėti, ir neiškalbėsi visų Kėdainių bėdų, toks jau mūsų būdas pastaruosius dvidešimt metų. Buvau Arnetų name, kai ką tik buvo išsikraustę ten gyvenę žmonės. Autentikos buvo žymiai daugiau, nei dabar kai prisilietė mūsų restauratoriai ir vėl už penkiaženklias - šešiaženklias sumas, o darbų galo ir taip nesimato. Mano nuomonę - į tą namą įleisčiau atgal gyventi šeimas, kad lakstytų po kiemą vaikai ir virtu gyvenimas. Senamiestis bus tada gyvas, kada jame virs gyvenimas, o ne muziejais su miegančiom prižiūrėtojom.

Su visu tuo ir kitais dalykais galima sutikt ir prirašyt dar daugiau, tik niekaip neįkertu, prie ko čia Arnetų namas ir miegančios muziejaus prižiūrėtojos, kur jos ten miega, nelabai aišku.. O šiaip tai jo, Kėdainių senamiestis katastrofiškai nyksta.

[Soldat]

Turėjau galvoje tai, kad Arnetų name pagal planą turėtų būti koks tai centras (jei išviso greitu laiku kažkas bus), į kurį ateis tikriausiai po porą lankytojų per dieną, nors neįsivaizduoju kuo dabar juos galima ten nustebinti. O kažkokiems reprezentaciniams dalykams senamiestį vietų ir taip daug. Todėl, aš siūlyčiau ten įleisti šeimas laukiančias socialinio būsto, tegu gyvena ir kuria naują istoriją, o ne įkurdina miegančius biudžetininkus, kurie greičiausiai ir papasakot apie pastato istoriją deramai neįstengs.

[Stepas]

Iš vienos pusės lyg ir beveik teisybė, ką rašai. Kėdainių savivaldybės mumijos gali numarinti bet kokį projektą. Beveik visi su paveldu susiję projektai, kurių tik buvo imtąsi, padaryti atbulomis rankomis ar, kaip sakoma, ne rankomis, o su užpakaliu.
Dėl reprezentacinių vietų - taip, tų erdvių kultūrinei veiklai yra sočiai. Bet vietų, dominančių turistus, yra mažai. Ir klysti dėl lankytojų nustebinimo, matyt buvai senai ir tikrai pataikei ant kokio miegančio biudžetininko. Įleidus ten socialistus, turistus net Radvilų gatve gali tapt rizikinga pravest, apie ekskursijas nebekalbėsim. Kita vertus, savivaldybė tame name daug teisių neturi - jis priklauso reformatams.
Dėl socbūstų - Kėdainių valdžia, jei turėtų noro, galėtų nebrangiai įsigyt ne vieną senesnį namą, jį palopyt ir ileist šeimas. Taip būt nušauti keli zuikiai vienu metu - ir autentika išsaugota su gyvybe, kaip sakai, ir šeimos gyventu normaliau, nei Bangladeše Šėtos g.
Bet čia utopija, niekas niekada Kėdainiuose rimtų darbų nesiims.

[Civis]

Apie grafų Totlebenų laikų Kėdainių dvarą skaitykite Kėdainių krašto istorijoje – Totlebenų šeimos pėdsakai

[laimutis]

Vestuvės Didžiojoje gatvėje, tarpukario nuotrauka



Niekaip neatpažįstu kuri čia gatvės vieta.

Dainų šventė kariuomenės stadione prie Smilgos upelio, tarpukario nuotrauka


Čia turbut dabar gyvenamasis Smilgos namų mikrorajonas.

Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčios vidus tarpukariu



Pamaldos lietuvių kalba šioje bažnyčioje pradėtos tik 1929 m., tačiau lenkiški užrašai išliko. Lenkų kalba Kėdainiuose pradėjo plisti nuo XVIII a. vidurio, įsigalėjus katalikų bažnyčiai, ir iki pat II - ojo pasaulinio karo išliko lenkakalbė sala vidurio Lietuvoje.

[egisaugis]

Vestuvės Didžiojoje gatvėje, tarpukario nuotrauka

Niekaip neatpažįstu kuri čia gatvės vieta.

Kažkada klausei apie senąji Kėdainių pašto pastatą - vestuvių nuotraukoje matyti tas pats balkonas ir įvažiavimo į kiemą vartai, t.y. nufotografuotų pastatų vietoje dabar yra miesto centre buvusios "Rimi" pastatas.

[laimutis]

Kažkada klausei apie senąji Kėdainių pašto pastatą - vestuvių nuotraukoje matyti tas pats balkonas ir įvažiavimo į kiemą vartai, t.y. nufotografuotų pastatų vietoje dabar yra miesto centre buvusios "Rimi" pastatas.

Ačiu, dabar jau isivaizduoju kaip ta vieta atrodo.

[egisaugis]

Dainų šventė kariuomenės stadione prie Smilgos upelio, tarpukario nuotrauka

Čia turbut dabar gyvenamasis Smilgos namų mikrorajonas.

Panašu, kad kariuomenės stadionas buvo teritorijoje, kuri šiuo metu yra tarp Tilto gatvės pylimo ir Smilgos upelio, o vietoj nuotraukoje matomų pastatų šiuo metu stovi Žemaitės mikrorajono daugiaaukščiai. Gali būti, kad kažkuris iš matomų pastatų pokariu buvo paverstas miesto ligonine, vadinama "Juozapuvka", o tolumoje matyti geležinkelio pylimas.

[laimutis]

Vaizdas į miestą iš šiaurės vakarų pusės, tarpukario nuotrauka


http://www.lnb.lt/