Kėdainiai praeityje

[laimutis]

Vilniaus aikštė tarpukaryje,šiaurės vakarinis pakraštys,šioje nuotraukoje senieji pastatai praradę renesanso ir baroko stiliaus bruožus, dėl 1914 m. ir 1916 m. miesto centrą nusiaubusių gaisrų.



Lietuvos Respublikos Prezidento sutiktuvės Vilniaus aikštėje 1929 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Prezidentas atvyko į 2-ojo artilerijos pulko 10-mečio iškilmes.



Pasmilgio, Senosios rinkos ir Kreivosios gatvės panorama nuo senojo Radvilų dvaro kalvos.Priekyje Stoties gatvė,nuo jos vinguriuoja Kreivoji gatvė vedanti į Senają rinką.Dešinėje didžiuliai kareivinių sandėliai,kairėje Smilgos upelis.



Dešiniojo Nevėžio kranto miesto dalies vaizdas.Apie 1930-1935 m.



Didžiosios(Vilniaus) rinkos aikštės pietryčių kampas.1930-1935 m.



Kėdainių apskrities valdybos pastatas buvo įsikuręs ten kur dabar – M.Daukšos viešoji biblioteka,šiuose namuose iki pokario buvo įsikūręs kraštotyros muziejus,įkurtas 1922 m.

Potvynis Didžiojoje rinkoje,aikštės pietryčių kampas, XX a. pirmoje pusėje



Kėdainių centrinė miesto dalis dažnai nukentėdavo nuo patvynusio Nevėžio,budavo apsemiama Didžioji rinkos aikštė ir visa Nevėžio krantinė.

[laimutis]

Žydų Liaudies bankas Kėdainiuose, Lukšio g. 2 (dab. Senoji) 1930 m.



Dabar šis namas pradėtas restauruoti, bet darbai sustojo, langai išpaišyti piešiniais. M.Jofės nuotraukose matosi namas su trimis renesansiniais frontonais, po 1914, 1916 m. gaisrų namas neatpažįstamai rekonstruotas, sunaikintas renesansinis fasadas.

Žydų, Sinagogų aikštė (dabartinė Senoji rinka). 1930 m.



Tai seniausia miesto turgaus aikštė atsiradusi XV a. 2 pusėje, iki XVII a. ji buvo didelė pailgos stačiakampio formos, 1590 m. suteikus Kėdainiams savivaldą joje pastatyta pirmoji rotušė. XVII a. 1 pusėje aikštė sumažinta, mieste be Senosios buvo dar 5 turgaus aikštės ir prekyvietės. XVII a. II pusėje visi kvartalai aplink Senąją rinką priklausė žydams.
Šioje nuotraukoje sinagogos ir skerdėjo namas, jame pjaudavo paukščius ir gyvulius košeriniam maistui paruošti. Skerdėjo namas nugriautas 1942 m. nacių.

Sinagogų komplekso kiemas, vaizdas pro vartus į Sinagogų aikštę.



Šioje nuotraukoje už vartų aikštėje matosi dviejų ir vieno aukšto namai. XVI a. pabaigoje aikštė buvo didesnė ir čia stovėjęs mūrinis pastatas buvo aikštės viduryje.Po 2-ojo pasaulinio karo šie kaip nevertingi namai buvo nugriauti. 1991 m. čia buvo atkastas gotikinio mūro kvadratinis rūsys. Spėjama, kad čia buvo įsikūrusi pirmoji Kėdainių rotušė, stovėjusi iki naujosios rotušės pastatymo.

Kėdainių apskrities, miesto, policijos ir gaisrininkų vadovai Sinagogų aikštėje (dabartinė Senoji rinka) tarpukariu



Žydų jaunimo organizacijos Hašomer hacair nariai žygiuoja Senąja gatve, vaizdas nuo Didžiosios gatvės į Senosios rinkos aikštę. Dešinėje buvę škoto Jurgio Beneto namai.



Vaizdas į kairįjį Nevėžio krantą (dabartinių J.Žemaitės ir P.Lukšio gatvių rajone). Agurkų laukai Juozapavoje. XIX a. žydai Kėdainiuose pradėjo auginti agurkus ir pomidorus, todėl iki šiol miestas laikomas Lietuvos agurkų sostine.

[laimutis]

2–ojo artilerijos pulko kariai žygiuoja Gedimino (dabar Didžioji) gatve, 1934m. rugsėjo 9 d.



Gedimino (Didžioji) gatvė.Vaizdas į rytų pusę.Apie 1935 m. J.Skrinsko nuotrauka



Gedimino gatvės vaizdas nuo cerkvės į rytus.1935 m.



V. Paloneso vaistinė(dabar Uspaschiko namas) ir D. Ronderio laikrodžių dirbtuvė(namas neišliko) Didžiojoje gatvėje tarpukaryje



Didžiosios rinkos pietryčių dalis.1935 m. (iš Miškinio knygos)

[laimutis]

Evangelikų reformatų bažnyčia Radvilų gatvėje 1935 m.(http://www.bagnowka.com/)



Evangelikų reformatų bažnyčia prieš 2-ajį pasaulinį karą gerai prižiūrėta.Buvo išlikęs renesansinis interjeras,gražiai prižiūrimas Radvilų mauzoliejus.Buvo išlikę vienintėliai respublikoje grynojo renesanso baldų komplektai,padaryti iš juodojo ąžuolo,pagražinti pjaustiniais,kuriuos darė iš Italijos kviesti meistrai.Po 2-ojo pasaulinio karo sunaikintas neįkainojamos vertės Radvilų sostas,vargonai,suolai,kunigo ložė,bažnyčios Dievo stalas,išlikusi sakykla smarkiai apnaikinta.

Reformatų bažnyčios vidus tarpukario laikotarpiu



Reformatų bažnyčios sakykla, nuniokota sovietmečiu



Reformatų bažnyčios globėjų kunigaikščių Radvilų sostas, sunaikintas sovietmečiu



Reformatų bažnyčios kunigų ložė, sunaikinta sovietmečiu

[laimutis]

Šv. Andriejaus cerkvė stačiatikių kapinėse tarpukaryje



Šv. Andriejaus cerkvės viduje

[laimutis]

1936 m. miesto scheminis planas su plento trasa



1936 m. suprojektuoti ir pradėti tiesti Kauno-Šiaulių (per Kėdainius) ir Kauno-Panevežio plentai.

1937 m. " mūro rajono " projektas



1937 m. parengtas ir patvirtintas Kėdainių " mūro rajono projektas " tamsiai nuspalvinta spalva teritorijoje leista statyti tik mūrinius pastatus.

Planai iš A.Miškinio knygos Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai I knyga

[laimutis]

Toliau miesto vaizdai iš Kėdainių krašto muziejaus

Josvainių gatvės vaizdas nuo Didžiosios gatvės į Knypavos aikštę tarpukariu



Eucharistinio kongreso dalyvių procesija Vilniaus aikštėje 1937 m.



Gaisrininkų rikiuotė rytinėje Vilniaus aikštės pusėje,namas už gaisrininkų neišlikęs



Moksleivių pasirodymas Vilniaus aikštėje (dabartinė Didžioji rinka) tarpukaryje



Vilniaus aikštės vaizdas nuo tilto

[laimutis]

Lietuvos ūkio banko skyrius, įsikūręs buvusiame škoto J. Beneto name Gedimino(Didžioji) gatvėje



J. Benetas buvo magistrato narys,jis namą pastatė XVII a. viduryje. Pirmas namo aukštas autentiškas, mūrytas XVII a. Antras namo aukštas rekonstruotas XIX a.

Gedimino gatvė ties gimnazija



Kėdainių gimazija Gedimino gatvėje



2–ojo artilerijos pulko kareivinių kiemas buvusio karmelitų vienuolyno teritorijoje



2–ojo artilerijos pulko kariai prie pabūklų dabartinės Šviesiosios gimnazijos kieme


Buvę žydų kareivių maldos namai, netoli Šv. Jurgio bažnyčios, Šėtos gatvėje. Foto V.Šileikos 1938m.

[laimutis]

Kėdainių dvaro ir Nevėžio slėnio panorama



Aukštesnioji kultūrtechnikų mokykla, nuo 1927 m. veikusi grafo E. Totlebeno dvaro rūmuose



Bendrovės „Pienocentras“ Kėdainių pieninė(buvusi kalvė) miesto parke



Aukštesnioji kultūrtechnikų mokykla.,3-4 dešimtmetis

[laimutis]

Lietuvos banko Kėdainių skyriaus pastatas Gedimino gatvėje



Lietuvos banko Kėdainių skyriaus operacijų salė



Bankas pastatytas 1932 m. pagal architekto M.Songailos projektą.Bankas 1944 m. susprogdintas nacių.Pastatas stovėjo Gedimino gatvės atkarpoje tarp Josvainių ir Stoties gatvių.

Naujoji Kėdainių gimnazija tarpukaryje



Pastatyta šalia dvaro parko 1937 m. pagal architekto F.Bielinskio projektą ir pripažinta geriausiu mokymo įstaigos pastatu Lietuvoje. Mokykla 1944 m. susprogdinta nacių.

Naujoji Kėdainių apskrities ligoninė, 1944 m. susprogdinta nacių.



Žemės ūkio kooperatyvo „Dirva“ pastatas Gedimino gatvėje, 1944 m. susprogdintas nacių.

[laimutis]

Žemės ūkio kooperatyvo „Dirva“ sandėlis prie geležinkelio stoties



Geležinkelio stotis tarpukariu



1944 m. liepos pabaigoje naciai susprogdino geležinkelio stotį.

Medinis tiltas per Nevėžį nuo kairiojo kranto tarpukariu



Kėdainių vokiečiai liuteronai, 1940 m. nusifotografavę prie liuteronų bažnyčios prieš repatrijuojant į Vokietiją.



Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui liuteronų bendruomenės nariai dauguma jų buvo vokiečiai repatrijavo į Vokietiją. 1944 m. liepos pabaigoje, artėjant sovietų - nacių frontui, pasitraukė paskutinieji tikintieji ir pastorius Paulius Titelbachas.

[irisine_Wysnia]

Pusės foto nemačiau ir vis kiekvienoj foto bandau atgaminti, kur dabar stovis šis pastatas ir kaip atrodo (jeigu yra išlikęs). Šaunuolis Taip ir toliau

[laimutis]

1940 m. vasarą Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą,Kėdainių plėtra sustojo.1941 m. birželio pabaigoje mieste jau šeimininkavo vokiečių kariuomenė.1941 m. rugpjūčio 28 d. naciai ir jų talkininkai lietuviai sunaikino Kėdainių žydų bendruomene.Artėjant sovietinei armijai,naciai traukdamiesi 1944 m.susprogdino geležinkelio stotį, naująją gimnaziją, parke stovėjusius dvaro rūmus, “Dirvos” kooperatyvo pastatą, banką, apskrities ligoninę ir visus tiltus.

Kėdainių dvaro rūmų, susprogdintų nacių Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, griuvėsiai.



Kėdainių dvaro rūmų griuvėsiai ir saulės laikrodis.

[Monteq]

1940 m. vasarą Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą,Kėdainių plėtra sustojo.1941 m. birželio pabaigoje mieste jau šeimininkavo vokiečių kariuomenė.1941 m. rugpjūčio 28 d. naciai ir jų talkininkai lietuviai sunaikino Kėdainių žydų bendruomene.Artėjant sovietinei armijai,naciai traukdamiesi 1944 m.susprogdino geležinkelio stotį, naująją gimnaziją, parke stovėjusius dvaro rūmus, “Dirvos” kooperatyvo pastatą, banką, apskrities ligoninę ir visus tiltus.

Kėdainių dvaro rūmų, susprogdintų nacių Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, griuvėsiai.

Atvaizdas


Kėdainių dvaro rūmų griuvėsiai ir saulės laikrodis.

Atvaizdas

Žiauriai gaila tokio įspūdingo dvaro... Galbūt kada nors ateityje atsiradus dar vienam milijonieriui-entuziastui mieste, šis dvaras bus atstatytas?

[laimutis]

Žiauriai gaila tokio įspūdingo dvaro... Galbūt kada nors ateityje atsiradus dar vienam milijonieriui-entuziastui mieste, šis dvaras bus atstatytas?

Na gal kada ir bus atstatytas,jei yra išlikusių brėžinių ir planų,jei to nėra tai tik išorinę pusę galimėtų atstatyti.Kaip rašo A.Miškinis rūmai buvo gan kuklių formų ir išorėje ir viduje,E.Totlebenas buvo gynybinių įtvirtinimų inžinierius,pats prisidėjo prie rūmų projektavimo.
Keisčiausia,kad naciai nesusprogdino miesto bažnyčių,sinagogų ir kareivinių,nes kitų pastatų nepagailėjo.Gal paprasčiausiai nebespėjo,reikėjo trauktis nuo artėjančios sovietų armijos.

[laimutis]

Per antrąją sovietų okupaciją prasidėjo kultūros paminklų naikinimas,ir senujų pastatų griovimas,pastatai pradėti naudoti ne pagal paskirtį.

Šv.Jurgio bažnyčia ir kairioji Nevėžio krantinė su senaisiais namais,apie 1950 m.



Vienintelė pokario metais nepaversta sandėliu ir neišniekinta Kėdainių katalikų bažnyčia.Šalia bažnyčios buvo Kauno ir Šėtos turgeliai-prekyvietės,apstatytos mediniais namais.Septintajame dešimtmetyje pastačius naują tiltą per Nevėžį ir platinant rytinę krantinę,šie turgeliai buvo likviduoti.

Evangelikų liuteronų bažnyčia,apie 1950 m.



Pokariu liuteronų bažnyčia buvo nacionalizuota,viduje sunaikintas altorius,sakykla,suolai,vargonai,kiti dailės paminklai.Po to bažnyčia paversta žalių odų sūdymo cechu,todėl druskos apnaikino unikalias bažnyčios freskas,kurių net ir dabar restauruojant neimanoma be priežiuros palikti,vis išlenda druska.Nuotraukoje bažnyčios kairėje pusėje matosi mūrinis vieno aukšto pastatas buvusi evengelikų liuteronų mokykla ir špitolė,dešinėje pusėje mūrinis pastatas buvusi karo ligoninė,vėliau pastatai buvo nugriauti.

Basanavičiaus gatvė,geležinkelio viadukas,apie 1950 m.



Senoji autobusų stotis,Basanavičiaus gatvėje,apie 1950 m.



Iškilusi netoli evangelikų liuteronų bažnyčios,savo gabaritais nesiderino su senaja architektura.

Nuotraukos iš Kėdainių muziejaus,jas radau tinklapyje : http://www.knypava.lt/

[egisaugis]

Beje, darant Šv.Jurgio bažnyčios ir kairiosios Nevėžio krantinės su senaisiais namais, evangelikų liuteronų bažnyčios bei senosios autobusų stoties nuotraukas panašu buvo apversti negatyvai - tikrovė veidrodiškai atvirkščia.

[laimutis]

Beje, darant Šv.Jurgio bažnyčios ir kairiosios Nevėžio krantinės su senaisiais namais, evangelikų liuteronų bažnyčios bei senosios autobusų stoties nuotraukas panašu buvo apversti negatyvai - tikrovė veidrodiškai atvirkščia.

Teisingai,kaip neatkreipiau į tai,šitą dalyką reiks ištaisyti,ačiu labai už patikslinimą.Įdomu kam tokias nuotraukas tada deda.

[egisaugis]

gal kada ir bus atstatytas,jei yra išlikusių brėžinių ir planų

Kėdainių dvaro rūmų brėžinių yra išlikusių - teko juos matyti berods Kėdainių krašto muziejaus senosiose patalpose vykusioje parodoje.

[laimutis]

Kėdainių dvaro rūmų brėžinių yra išlikusių - teko juos matyti berods Kėdainių krašto muziejaus senosiose patalpose vykusioje parodoje.

Tikrai įdomu,kai buvau muziejuje tokių dalykų nebuvo rodoma,iš viso galėtų įdomesnes ekspozicijas padaryti.Na gal dar teks Kėdainiuose apsilankyti,nuotraukų ir brežinių muziejus turi labai daug,tik jų neeksponuoja salėse.