Kėdainiai praeityje

[laimutis]

Grafo Eduardo Totlebeno XIX a. 2-oje pusėje statyti dvaro rūmai Kėdainiuose. 1906 m.

ebay.de

[laimutis]

Kėdainiai. Mediniai ir mūriniai namai Didžiosios Rinkos aikštėje. XX a. pr. Fotografija iš Joachim Poensingen archyvo.



https://www.facebook.com/visitkedain...type=3&theater

[laimutis]

Kėdainiai. Gedimino (dabar Didžioji) ir Stoties (dabar J.Basanavičiaus) gatvių sankryžoje. 1934 m. B. Mikštavičiaus fotografija



https://meshok.net/

[laimutis]

Pirmasis Pasaulinis karas. Kaizerinės Vokietijos kareiviai Kėdainių Didžiosios Rinkos aikštėje, apie 1916-1918 m.

ebay.de

[laimutis]

Kėdainiai. Didžioji gatvė. XX a. pr. Fotografija iš Joachim Poensingen archyvo.



Pasaulinės turizmo dienos renginys - Foto ekskursija | Facebook

XX a. pr. nuotraukoje gerai matosi, kad rotušės stogas nebuvo toks status kaip dabar, dešinėje pusėje matosi Kėdainių vaito Juozapo Budrevičiaus namas su renesansiniu frontonu kuris nugriuvo per 1914 m. gaisrą ir sovietmečiu atstatytas ne toks koks buvo. Tolumoje Senosios ir Didžiosios gatvių kampe stovėjo renesansinis Šiglio mūrinis namas, statytas XVII a., o dalinai nugriautas po Pirmojo pasaulinio karo, namas pradėtas atkurti 1993 m. (neužbaigtas). Taip ir nesugebėta atstatyti senųjų fasadų ir frontonų kaip nuotraukoje, vietoj to sukurtas nebūtas barokinis frontonas

[laimutis]

Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios kunigų ložė, padaryta XVII a. I pusėje, sunaikinta sovietmečiu.



Knygoje „Žmogus ir paminklai. Architektūros ir dailės vertybių gelbėjimas Lietuvoje“ Romualdas Vytautas Kaminskas rašo: sužinojome, kad Kėdainių reformatų bažnyčioje naikinami meninę vertę turintys ąžuoliniai suolai (prieš karą Amerikos lietuviai už juos siūlė didelę pinigų sumą). Buvo sudaryta komisija, kurioje tai pat dalyvavau. Bažnyčią radome paverstą sporto sale. Puikūs suolai buvo naudojami kurui. Radome tik kelias dar išlikusias tų suolų atramas. Parašėme esamos padėties aktą ir jį nunešėme Lietuvos komunistų partijos Kėdainių rajono komiteto pirmajai sekretorei Jančytei. Ši, pavarčiusi dokumentą, ėmė mus raminti: neverta jaudintis dėl niekam nereikalingų bažnyčios suolų. Grįžome į Vilnių nieko nepešę, bet išsiuntėme laišką sportininkams: vertingų suolų likučius siūlėme perduoti muziejui.

[Obi-Wan Kenobi]

Tiek to kaip ten atstatyta. Kedainiai vienas gal iš 3 rajonų centrų, kurie atrodo bent jau šiek tiek panašūs į Centrinės Europos miestus, su istoriniu centru, rotuše, perimetriniu užstatymu.

[laimutis]

1757 m. rusų karo inžinierių sudarytas Kėdainių dešiniojo kranto dalies tikrosios būklės planas schema - ankstyviausias autentiškas šio pobūdžio dokumentas. Jame gana tiksliai pažymėti Nevėžis ir Smilga, o schematiškai - pagrindinės gatvės, visos 4 aikštės ir prie jų stovinčių pastatų juostos. Išskirti ir įvardyti tik 5 pastatai -cerkvė, dvi evangelikų reformatų, evangelikų liuteronų ir katalikų Šv. Juozapo bažnyčios (kai kurios pažymėtos netiksliai). Dar keliolika pastatų neįvardyta. 1759 m. miestui patvirtintos Magdeburgo teisės. 1765 m. mieste buvo 305 sodybos, iš jų dešiniajame Nevėžio krante 144, kairiajame - 61. Tai tesudarė tik apie 50% visų 1663 m. užfiksuotų sodybų. Informacija iš A. Miškinio knygos Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai, I knyga, 2004.

[laimutis]

Kėdainiai. Didžiosios rinkos aikštė, 1919-1922 m. Matosi evangelikų reformatų bažnyčios varpinė, rotušė ir škotų pirklių namas, sudegę 1915 m. vasaros pradžioje. Pereinant vokiečių frontui, sudegė 21 miesto sodyba (namai). © Kėdainių Krašto muziejaus nuotr.



Greta Kėdainių miesto rotušės šliejasi renesansinių formų dviejų aukštų mūrinis prekybinės paskirties namas, statytas greičiausiai tarp 1604 ir 1624 metų. Pirmiausia namas priklausė Stanislovui Laurinkevičiui su broliais, vėliau XVII a. pab. -XVIII a. I pus. škotams pirkliams. 1765 m. Kėdainių inventoriuje joks pastatas, priklausantis škotų pirkliams, nebeminimas. Pagal 1765 m. inventoriaus duomenis pastate įsikūrė reformatų bažnyčios ligoninė-prieglauda. Pritaikant anksčiau škotų brolijai priklausiusį pastatą ligoninės poreikiams iš pietvakarių pusės prie senojo pastato buvo pristatytas priestatas kuris uždengtas bendru pusvalminiu stogu. 1915 m. gaisro metu pastatas su rotuše sudegė. Po I-ojo pasaulinio karo nugriautos XVIII a. pristatytos sienos, padarytas medinis trikampis frontonas. Namas restauruotas 1974 m. https://kvr.kpd.lt/

Pagal 1765 m. inventoriaus duomenis pastate įsikūrė reformatų bažnyčios ligoninė-prieglauda. Pritaikant anksčiau škotų brolijai priklausiusį pastatą ligoninės poreikiams iš pietvakarių pusės prie senojo pastato buvo pristatytas priestatas kuris uždengtas bendru pusvalminiu stogu. Kėdainių centrinės dalies vaizdas. XX a. pr. Nuotrauka iš Joachim Poensgen archyvo.



Užfiksuotas vaizdas po 1914 m. balandžio 20 d. ir 1915 m. centrą nusiaubusių gaisrų. Šioje nuotraukoje prie rotušės buvęs Škotų pirklių namas didesnis (fasadas buvo 8 sąramų, dabar tik 5) nei dabar, turėjo kitokį frontoną ir vienaaukštę mūrinę krautuvę priestatą. Po 1915 m. gaisro rotušė ir kiti pastatai perstatyti, nugriauta didelė dalis Škotų namo ir krautuvė, vietoj jų pastatytos menkesnės krautuvės iš medžio.
Rotušė atstatyta su žemu stogu, aplinkiniai namai prarado renesanso ir baroko stilių, visiškai sugriuvo Stiklių namas su renesansiniu frontonu. Aikštės architektūra labai suprastėjo. Didžioji rinkos aikštė Kėdainiuose, pastatai sudegė 1915 m. vasaros pradžioje. 1916 m. gruodį siųstas atvirukas



Berods archeologas A. Juknevičius „paleido į gyvenimą“ teiginį, kad XVII a. viduryje Didžiosios Rinkos aikštės vakariniame pakraštyje, greta miesto rotušės stovinčiame renesansinių formų dviejų aukštų mūriniame name veikė škotų tabako krautuvė. Pasak jo, tai buvo pirmoji specializuota tabako krautuvė Kėdainiuose ir viena pirmųjų Lietuvoje. 1653 m. kunigaikštis Jonušas Radvila laiške miesto seniūnui Laurynui Kochanskiui piktinosi škotais, kurie nesutiko, kad jų krautuvės siena glaustųsi prie statomos rotušės sienos ir būtų mūrijama už bendras jų ir magistrato lėšas. Pasipiktinimą kunigaikštis argumentavo senu papročiu: kaimynai besijungiančias sienas statydavo už bendras lėšas, o škotai panoro būti gudresni – nenorėdami papildomų išlaidų, vengė prisidėti prie rotušės statybos. A. Juknevičius daro išvadą, kad šis paminėjimas liudija, kad Kėdainių neaplenkė nuo XVI a. pabaigos Europoje plitusi rūkymo mada. Neaišku, ar ją čia atnešė būtent škotai, tačiau šios krautuvės paminėjimas liudija juos prie to prisidėjus. Tačiau įdėmiau perskaičius nurodytą šaltinį – labai piktą 1653 m. lapkričio 22 d. Kėdainių savininko Jonušo Radvilos laišką, matyti, kad jame apie tabako krautuvę nerašoma. Jame J. II Radvila kėdainiečiams škotams, plačiai prekiavusiems tabaku, tik prikiša, kad jiems tik tabakas terūpi ir žada su jais susidoroti, jeigu toliau priešinsis jo valiai. 186 pus. J.04~2021~1655475111546.pdf (lituanistikadb.lt)

[laimutis]

Kėdainiai. Didžioji gatvė. XX a. 3 deš. Kairėje du vienaaukščiai mūriniai namai statyti XVII-XIX a. Dešinysis namas su trikampiu frontonu priklausė Kėdainių burmistrui (XVII a. 5-6 deš.) ir Kėdainių gimnazijos rektoriui Steponui Jaugeliui-Telegai (apie 1600-1668 m.) vienam iš lietuviškų XVII a. giesmių kūrėjų ir vertėjų. Abu namai sunaikinti sovietmečiu. Kėdainių krašto muziejaus nuotr.



Sovietmečio pabaigoje istorinių namų vietoje pastatytas elektros aparatūros gamyklai priklausantis pastatas. Fot. Agnė Gendrėnienė | 2012-01-26

[laimutis]

Kėdainiuose Senosios ir Didžiosios gatvių kampe stovėjo renesansinis Šiglio-Sztigley dviejų aukštų L formos dviejų korpusų mūrinis namas, išmūrytas XVII a. I pusėje. 1993 m. archeologinių tyrimų metu rūsio skliauto skiedinyje surastas sidabrinis Elbingo miesto grašis su iškalta 1629 m. data. Sklypo savininko veikla ir likimas nežinomi. Namas su lenkišku užrašu "Szygla szota" pavaizduotas 1661 m. centrinės Kėdainių dalies abrise. Sklypo savininku 1663 m. buvo magistrato teismo tarėjas škotas Jonas Davidsonas. Nuo XVIII a. vidurio sklypas priklausė reformatų bendruomenei. Namas XIX a. II pusėje rekonstruotas, užmūrytas įvažiavimas į kiemą, pirmame aukšte per visą pastatą įrengtos krautuvės. Tarpukaryje po Pirmojo pasaulinio karo nugriautas šiaurinis korpusas prie Didžiosios gatvės, nenugriauto rytinio korpuso dalis rekonstruota, fasadui suteiktas tam laikotarpiui būdingas modernus stilius. Krautuvių savininkai iki Antrojo pasaulinio karo buvo žydai. Namas pradėtas atkurti ir rekonstruoti 1993 m. Po šiai dienai namas stovi apleistas, nesugebėta atstatyti senųjų fasadų ir frontonų pagal išlikusią ikonografinę medžiagą, vietoj to buvo išmūrytas nebūdingų barokinių formų frontonas. Jos XVII-XX a. pradžioje buvo renesansinės, trikampio pavidalo. Škotų palikimas Kėdainiuose - Algirdas Juknevičius, 2015.

Facebook



„Škotų palikimas Kėdainiuose“. Autorius: Algirdas Juknevičius, 2015.

Namo vaizdas XX a. pr. Fotografija iš privačio Joachim Poensingen archyvo.



Tarpukaryje po Pirmojo pasaulinio karo nugriautas šiaurinis korpusas prie Didžiosios gatvės, nenugriauto rytinio korpuso dalis rekonstruota, fasadui suteiktas tam laikotarpiui būdingas modernus stilius.

[egisaugis]

Kėdainiai. Didžioji gatvė. XX a. 3 deš. Kairėje du vienaaukščiai mūriniai namai statyti XVII-XIX a. Dešinysis namas su trikampiu frontonu priklausė Kėdainių burmistrui (XVII a. 5-6 deš.) ir Kėdainių gimnazijos rektoriui Steponui Jaugeliui-Telegai (apie 1600-1668 m.) vienam iš lietuviškų XVII a. giesmių kūrėjų ir vertėjų. Abu namai sunaikinti sovietmečiu. Kėdainių krašto muziejaus nuotr.

Peržiūra - LIMIS

1956 m.

[laimutis]

Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia, 1915-1916 m.

ebay.de

[laimutis]

Grafo Eduardo Totlebeno dvaro rūmai Kėdainiuose. 1905 m.



Kėdainių dvaras nuo 1811 m. priklausė Stanislovui Čapskiui, vėliau - jo sūnui Marijonui Čapskiui, kuris už dalyvavimą 1863 m. sukilime, buvo ištremtas į Sibirą, o jo valdas 1869 m. carinė valdžia padovanojo vokiečių kilmės generolui Eduardui Totlebenui. Nuo 1920 m. rūmuose buvo įkurta lietuvių karių ligoninė, nuo 1923 m. veikė Mokytojų seminarija, o nuo 1927 m. aukštesnioji Kultūrtechnikų mokykla. Dvaro rūmai buvo susprogdinti 1944 m. liepos 30 d. besitraukiančios vokiečių kariuomenės. Pagrindinis Kėdainių dvaro rūmų fasadas ir bokštas | Eksponatai ir vertybės | Limis

Vaizdas nuo Totlebeno Kėdainių dvaro rūmų į pirmąjį parko fontaną ir kairįjį Dotnuvėlės tvenkinio krantą. XX a. pr. Stephen von der Launitz albumas



Knyga ,,Kėdainių dvaras. Sustabdytos akimirkos" | Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras (kedainiutvic.lt)

[DeSadas]

Del situ dvaro rumu tai gaila.

[DeSadas]

Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia, 1915-1916 m.

ebay.de

bokstu ir centrinio kupolo atstatymas yra pagrindinis uzdavinys Kedainiu merijai.

[laimutis]

Arklių turgus Jonušavos rinkoje. XX a. 3-iasis dešimtm., Stepheno fon der Launitzo albumas



Kėdainių dvaro sodyba, kaip ir visas Kėdainių kraštas, visada buvo glaudžiai susieta su žirgininkyste. Kėdainiuose vykdavo garsiausi arklių turgūs centrinėje Lietuvoje, Jonušavos rinka kurį laiką buvo vadinama Arklių rinka, gatvė, jungusi Didžiąją ir Knypavos rinkas - Arklių gatve. Vaidas Banys „Kėdainių dvaras: sustabdytos akimirkos“, [Klaipėda] : Druka, 2021, 95 p.

[laimutis]

Vilainių dvaro gyvenamoji sodyba, kurioje iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos gyveno Totlebenų šeima. XX a. 3-4 dešimtm. Stepheno fon der Launitzo albumas



1919 m. Kėdainių dvarą Lietuvos valstybė nusavino. Eduardo Totlebeno paskutiniais gyvenimo metais siekis padaryti savo mylimą valdą majoratine tapo niekinis Lietuvos valstybėje. 1922 m. Nikolajui Totlebenui buvo grąžinta dalis valdų, pirktų už savo pinigus. Jam buvo paliktas Vilainių palivarkas pavyzdiniam ūkiui, kur Nikolajus su žmona Olga gyveno iki 1944 metų.
Informacija iš: Vaidas Banys „Kėdainių dvaras: sustabdytos akimirkos“, [Klaipėda] : Druka, 2021, 95 p.

[laimutis]

Grafienė su jaunesnėmis dukromis iš Sankt Peterburgo atvažiuodavo į Kėdainius pavasarį ir pasilikdavo čia iki rudens. Vasaroti ir papramogauti didžiuliuose rūmuose atvykdavo tai pat ir jau ištekėjusios dukros su šeimomis ir draugais. Pasak čia dažnai viešėjusios Rusijos ministro pirmininko P. Stolypino dukters Marijos Bok, rūmuose „visada buvo daug žmonių, triukšminga ir labai linksma, šimte Totlebenų namų kambarių visą vasarą virė jaunas ir linksmas gyvenimas". Apie šias linksmybes dvaro kumečiai tai pat porino pikantiškų būtų ir nebūtų istorijų. S. Tijūnaitis užrašė pasakojimų, neva ponai linksmų „wszywkų (tikriausiai turėtos omenyje slėpynės) šiltais vasaros vakarais" metu kai kada surengdavo „spacerus po parką Adomo ir Ievos kostiumuose" ir „greitai parvarydavo į palocių..." Apie parke vykusias šventes tik iš už tvoros jas galėję stebėti kumečiai pasakojo: „Na, bet tais vakarais būdavo gražumo, gražumo! Grodavo muzika, žibėdavo visokiausi žiburiai. Ponios, ponai, panelės, ponaičiai tik čežėdavo, tik juokaudavo, tik dainuodavo, o tos figūros, kaip gyvos, kitos-visai nuogos, rodos, norėdavo šokti nuo savo pastovų ir bėgti kartu su ponais spaceruoti. Tai buvo gražu ir linksma ponams gyventi..." Informacija iš: Vaidas Banys „Kėdainių dvaras: sustabdytos akimirkos“, [Klaipėda] : Druka, 2021, 95 p.

[laimutis]

Kėdainių Totlebenų dvaro rūmų sodybos vartai. XIX a. pab.-XX a. pr. Joachimo Poensgeno albumas



Vaidas Banys „Kėdainių dvaras: sustabdytos akimirkos“, [Klaipėda] : Druka, 2021, 95 p.