Įdomus filmukas. Vienas pastebėjimas, mediniai žydų namai labai prastai atrodo, sienos nedažytos, pasvirusios, stogai kai kurie sugriuvę, dvelkia skurdu ir apsileidimu. 1929 m. pakeisti statybos įstatai, pagal kuriuos buvo leista griauti blogos būklės bei vaizdo pastatus. Iki 1939 m. buvo nugriauta jų tūkstančiai, dėl to pagerėjo daugelio miestų ir miestelių vaizdas.
nežinia ar pagal namo stovį įmanoma savininko tautybę nustatyti, bet tas įgriuvęs stogas pačiam aikštės vidury nekaip atrodė; turbūt turėjo šiek tiek laiko po 1PK praeiti kad visi ant kojų atsistotų;
galėtų prie sinagogų tą namuką su saulės laikrodžiu atstatyti ir užbaigti ansamblį.
Aplink Senąją rinką ir aplinkinėse gatvėse gyveno vien žydų tautybės gyventojai. Tie patys namai ir vėliau nebuvo geros būklės ir išvaizdos, po karo namai buvo šluojami nuo žemės paviršiaus nes nebe atitiko gyvenimo sąlygų, o remontuoti ir saugoti nebuvo noro ir lėšų. Pažiūrėjus į kitų Lietuvos miestų ir miestelių žydų medinius namus neatrodo kad jie būtų remontuojami ir tvarkomi. Kas tai apsileidimas ar skurdas?
Nuorodos: Varniai https://www.facebook.com/media/set/?...6776975&type=3
Kražiai https://www.facebook.com/media/set/?...2.221806776975
musėt ir tas ir anas, nors vėlgi negi tik žydai netvarkė, o nežydai tvarkė, priklauso nuo soc. padėties, Vilniuj senamiesty ir mūriniuose namuose bardakas buvo. aš kiek įsivaizdavau tai medinių namų kapitaliai ir netvarkydavo, gyvendavo kol nugyvendavo, bet gal ir ne..
Pažiūrėjus į Mažosios Lietuvos medinius namus nesimato kad jie buvo nugyvenami ir netvarkomi, čia gal mūsų apsileidimas ir skurdas yra. Bet lietuvių ūkininkų sodybos, namai kaimuose ir miesteliuose prieškarių tvarka pasižymėjo.
Pastebėjau, kad Kėdainių rotušė yra atkurta kiek keistokai. Šioje prieš I pasaulinį karą darytoje nuotraukoje matyti rotušė, kuri buvo išlaikiusi daugelį senųjų bruožų, aukštas gražus stogas, kuris turėtų kaip tik atitikti pastato proporciją, stogai pavyzdžiui XVII a. (ne bažnyčioms) paprastai buvo daromi pusę pastato pločio. Štai dabartinės rotušės stogas yra, kaip matyti, kiek per aukštas ir visiškai tiesiu nuolydžiu. Be to prieš pirmą pasaulinį karą pastato langai (skirstymas) taip pat nebuvo panašūs į carinį laikotarpį, dabar jie kitokie. Beje ir pačiam pastatui trūksta dvasios.
Pastebėjau, kad Kėdainių rotušė yra atkurta kiek keistokai. Šioje prieš I pasaulinį karą darytoje nuotraukoje matyti rotušė, kuri buvo išlaikiusi daugelį senųjų bruožų, aukštas gražus stogas, kuris turėtų kaip tik atitikti pastato proporciją, stogai pavyzdžiui XVII a. (ne bažnyčioms) paprastai buvo daromi pusę pastato pločio. Štai dabartinės rotušės stogas yra, kaip matyti, kiek per aukštas ir visiškai tiesiu nuolydžiu. Be to prieš pirmą pasaulinį karą pastato langai (skirstymas) taip pat nebuvo panašūs į carinį laikotarpį, dabar jie kitokie. Beje ir pačiam pastatui trūksta dvasios.
Depeche Kėdainių senamiestyje ne vien rotušė atstatyta ne pagal ikonografiją. Šalimais stovintys du namai (vienas su frontonu) visiškai atstatyti iš "lempos" nors yra XX a. pr. nuotrauka. Didžioji žydų sinagoga su skardiniu stogu ir stoglangiais, kai turėtų būti čerpinis stogas. Tokių pvz; galima surasti nemažai, tokie vaizdai senamiestį daro nepatrauklų ir naujovišką.
Comment