Merkinė, miestelis Varėnos r.

[Merechpil]

Gal dar cia nematytos foto

[Merechpil]

[Depeche]

Nusekus upių vandenims, Merkio žiotyse aiškiai atsivėrė buvusio Merkinės upinio uosto (galbūt ir tilto) liekanos. Aiškiai matyti polių liekanos, kurių dalis iki šiol yra po vandeniu. Šioje vietoje ko gero būta stambios prieplaukos, taip pat galimai čia stovėjo puošnus tiltas per Merkį (egzistuoja inventoriniai duomenys) (čia ėjo vienas pagrindinių valstybės kelių), ant nedidelės kalvos buvo įsikūrusi karčiama. Čia stodavo dideli upiniai laivai vytinės, laivyba Nemune, prekyba iki pat Karaliaučiaus taip pat užsiėmė ir Merkinės gyventojai.





Nuo karčemos pylimo

[laimutis]

Vaizdas į Merkinę. XX a. 4 deš.


ebay.com

[AutoLiet]

Užsieniečiams skirta knygelė. Leidėjas "Mintis" 1975 m.

[laimutis]

Merkinės piliakalnis. XX a. 3 deš. – XX a. 4 deš. Fot. Balys Buračas



https://www.limis.lt/paieska/perziur...ype=EKSPONATAS

[Depeche]

Pamažu artėja laikas, kada bus imtasi pastato tvarkymo darbų. Kol kas be detalesnių pastato tyrimų projektas nėra pilnai įmanomas. Kol kas turima istorinė informacija siekia XVIII a. pab. kur pastatas aprašomas tik labai trumpai. J. I. Kraševskis statinį nupiešė XIX a. viduryje, tuomet pastato pagrindiniame fasade dar buvo išlikę senieji architektūriniai elementai. XIX a. pab. pastato būklė buvo kritinė, vėliau jis buvo rekonstruotas, galinė dalis pastato buvo nugriauta, tačiau bendras tūris išlaikytas. Šiuo metu yra žinomas vienas didelis pastato rusys, tačiau pasak gyventojų, toks panašus rūsys yra buvęs ir galinėje pastato dalyje. Bendras pastato įspūdis yra toks, jog kadaise statinys buvo sujungtas iš dviejų atskirų pastatų, kurie galėjo siekti ir XVI a. ar XVII a. pr.

[Carpenter]

Ieškodami Vytauto kapo, neišmanėliai vos nesugriovė Renesanso paminklo

Vykdant archeologines paieškas, reikia vadovautis argumentais bei įrodymais, nes legendos gali padaryti daugiau žalos, nei naudos. Taip teigia archeologas dr. Kęstutis Katalynas ir pasakoja istoriją, nutikusią ieškant Vytauto Didžiojo kapo.

Video reportažas: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/86284/ Žiūrėti nuo 19:30.

„Prieš 16 metų moteris teigė mačiusi viziją, kurioje pasirodė baltas vyras akmeniniame karste. Jos manymu, tai buvo Lietuvos kunigaikštis Vytautas Didysis. Buvo užsakyti archeologiniai tyrinėjimai, kurių metu tyrinėtose vietose nieko ypatinga nepastebėta“, – pasakoja K. Katalynas.

Tačiau, anot archeologo, entuziastų grupelė nenurimo ir iškasė 4 m gylio ir 8 m ilgio tunelį po Merkinės bažnyčia.

Dėl smėlingame grunte iškastos skylės pradėjo dubti bažnyčios grindys, skilti skliautai, o viena gražiausių Renesanso epochos Lietuvos bažnyčių galėjo sugriūti.

Plačiau – LRT KULTŪROS laidoje „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“.

[Depeche]

Monografija "Istorinė Merkinės rotušė"
http://www.kpd.lt/news/2103/158/Mono...es-rotuse.html

Pasirodė leidinys, pardavimo reklamuoti šiame forume negalima, tačiau tai visiškai ne komercinis leidinys. Jeigu norite gauti leidinį tiesiog paštu parašykite man arba tiesiai į Merkinės krašto muziejaus puslapį facebook'e ar e-paštu. Kaina 6.85 eur. Pats knygos pristatymas bus gegužės mėnesį.

[DeSadas]

Sveikinu Depeche su publikacija!

[laimutis]

Sveikinimai Depeche išleidus monografiją.

[Ramūnas kns]

Gal Merkinė nėra išnykęs miestas, jei išliko tokių žmonių kaip Žygimantas Buržinskas.
Didelė pagarba knygos autoriui.

[Depeche]

Ačiū. Knygą laikau kaip pirmąjį etapą. Dabar laukia darbas su Vazos namu, o vėliau - tikslas atstatyti rotušę. Ateinantį pusmetį dirbsiu su jėzuitų vienuolyno, dominikonų bažnyčios ir dvarvietės rekonstrukcijomis. Kuo toliau tuo labiau rotušės atkūrimas tampa realus.

[Depeche]

Rotušė ir Vazos namas

[evaldinas]

Man, kaip dzūkui ir puikiai išmanančiam tuos kraštus, įdomu, kiek realu viską atstatyti? Ar šnekama šia tema aukštesniu lygiu pačiame miestelyje?

[Depeche]

Man, kaip dzūkui ir puikiai išmanančiam tuos kraštus, įdomu, kiek realu viską atstatyti? Ar šnekama šia tema aukštesniu lygiu pačiame miestelyje?

Dėl Vazos namo, kaip tik šiuo metu sprendžiama. Jis ko gero atiteks (ar jau atiteko) nacionalinio parko direkcijai ir su visu tuo atsiveria kelias projektų teikimams, tad jeigu pavyks su Vazos namu, tad jau teks raitotis rankoves ir su rotuše. Pirma idėja yra įkurti atstatymo fondą. Iš esmės tai nebūtų be galo brangus projektas, kadangi tai nėra be galo masyvus pastatas, kaip kokie valdovų rūmai ar dar kiti stambūs objektai. Galų gale turim latvių pavyzdį su Bauske.

[Depeche]

Šiek tiek įdomybių iš jėzuitų vienuolyno teritorijos:

Kas stovėjo:
Jėzuitų vienuolyno netinkuoti rūmai.
Dviaukštis su galerija svirnas, viršuje laikrodis, beje dviaukštis toks pats svirnas stovėjo ir dvaro teritorijoje.
Kitas svirnas
Klojimas
Samdinio pastatas
Į vienuolyno teritoriją buvo patenkama pro mūrinius vartus statytus XVIII a., pats vienuolyno kompleksas iškilo XVII a. II pusėje M. K. Paco lėšomis.
Medinis mokyklos pastatas, kitoje gatvės pusėje mūrinė mokykla + mūrinis salės pastatas
(pasak gyventojų kasant gatvėje kanalizaciją, buvo atkastas pasak jų "tunelis" po gatve). Realiai galbūt tai turi kiek racijos kadangi jų nurodyta tunelio vieta yra kaip tik tarp tų buvusios mokyklos pastatų) Primenu, kad egzistuoja vienuolyno ir mūrinio mokyklos pastato brėžiniai. Vienuolyno planą galite pamatyti knygoje. Vienuolyno ir teritorijos rekonstrukcija bus paruošta artimiausiu metu.

[AutoLiet]

Iš knygelės „Lithuania today“. Leidykla „Mintis“ 1975 m.

[Depeche]

Ši vieta pakankamai nustebino.
Kiek netikėtas atradimas, kaip kurmiarausis išlindo.

Šiandien pakalbinus vietinius gyvenančius buvusio jėzuitų vienuolyno ir mokyklos teritorijoje, aptiktas netikėtas objektas. Jonas Karlonas (g. 1930 m.) J. Bakšio g. buvusios mokyklos teritorijoje parodė esančius pamatus, kurie pasak jo "dar senais laikais" buvo žymiai aukštesni, dar matėsi visa siena, taip pat nurodė, kad čia yra rūsys. Po apžiūrėjimo ir matavimų (ilgis 10 m, plotis 8 m, sienos storis 1 m) aiškėja, jog tai buvusios jėzuitų mokyklos atskiro buvusio mūrinio pastato - salės pamatai. Pastato matmenys atitinka XIX a. pr. inventoriaus matavimus. Tame pačiame inventoriuje norodyta esant rūsį. Apie šį mūro pastatą rašoma taip pat ir 1775 m. vienuolyno pastatų inventoriuje. Matomos paviršiuje plytos be abejonės gali siekti XVIII a. Pasak J. Karlono šalia esančiame jo kieme beveik visoje daržo teritorijoje apie 30 cm gylyje yra gražus grindinys, o sovietmečiu tiesiant kanalizaciją šalia pat J. Bakšio gatvės, jam pačiam teko atkasti stambius pamatus bent keliose vietose. Kaip jis pats sakė: "teko kastis po jais pačiais, nes griauti tokio stambumo mūrą buvo tiesiog per daug darbo". Ko gero, po žeme iki šiol slepiasi ir pačios mokyklos pamatai.

[laimutis]

Merkinės šauliai. XX a. 3-4 deš.


delcampe.net