Merkinė, miestelis Varėnos r.

[Depeche]

Dėl šitos neabejoju, matoma medinė "shul" sinagoga (kairėje už namų), kuri sudegė per I pasaulinį karą. Beje tas mūrinis pastatas man vis daugiau įtarimų kelia, jog jis yra dar nuo magdeburginių laikų. Jo bendra išvaizda sunkiai atitinka carinę statybą, nebent tai būtų statyta iki sukilimų - XIX a. I pusė.



Taip pat įdomu, jei ši fotografija daryta 1893 m., tai kada gi pagaliau, tas matomas toli toli pastatas (dviaukštis mūrinis tinkuotas, kuris matomas ir kitose fotografijose) prie aikštės pietvakarinio kampo, pastatytas.



T. y. šis pastatas, kuris kairėje dviaukštis mūrinis.



Ši vieta yra Vilniaus g., šalia pat aikštės žvelgiant į Vilniaus pusę. Dabartinis vaizdas skiriasi, kaip naktis ir diena.

[laimutis]

o kurie? dar yra 20-ų planas iš atminites pieštas:

Atvaizdas

Gerų vaizdų radai. Iki 1915 m. turėtų būti 1, 2, 4, 5, 6, 8 nuotraukos.

[laimutis]

Ta 1893 m. nuotrauka gali būti 1921 metų gaisro kai sudegė daugiau kaip 100 sodybų. http://www.miestai.net/forumas/showp...8&postcount=74

[Depeche]

Cerkvių iki XIX a. pradžios dabartinėje Lietuvos teritorijoje statyta nedaug, statyba labai suintensyvėjo carizmo laikotarpiu - siekta užimti vyraujančią katalikų bažnyčios vietą (po 1864 iki 1897 m. galiojo draudimas statyti katalikų bažnyčias). Kiekviename miestelyje stengtasi pastatyti cerkvę, o didžiausiuose Lietuvos miestuose statydavo net po keletą. Carizmo laikotarpio cerkvės buvo tik simboliniai statiniai, nes Lietuvoje jų statybos nesąlygojo religinė būtinybė (stačiatikių buvo vos keli procentai). Cerkvės buvo statomos neatsižvelgiant į specifines vietos sąlygas ir miestų bei miestelių mastelį, dažnai tiesiog pritaikant Rusijos cerkvių kartotinius projektus. Stengtasi parinkti tokią situaciją, kad susidarytų svarbiausio pastato įvaizdis - centrinės aikštės viduryje, svarbiausių gatvių sankryžose (kad gerai matytųsi iš visų pusių) arba pagrindinės gatvės pradžioje.
Iš knygos: "Nykstantis kultūros paveldas: Lietuvos sinagogų architektūra. Marija Rupeikienė".

Merkinei nepasisekė tai, jog vadovaujantis šia praktika, Merkinėje centrinis objektas rotušė, iki pat XIX a. išlaikiusi XVI a. pab. -XVII a. tūrį buvo nugriauta. jos vietoje išdygo tipinė cerkvė.

Po prie cerkvės pietinio šono (matosi nuotraukoje) priglaustu stogeliu slepiasi rotušės bokšto pamatų ir rūsio liekanos. Rūsyje plytos E. Purlio datuotos XVI a. pab., tarp rotušės griuvenų vyrauja XVI a. pab. - XVII a. pr. plytų liekanos.
Dalis rotušės plytų panaudota cerkvės statybai. Kitos nežinia kur išparduotos.
--------
Kas dėl išparduotų plytų: reikės daryti ekspediciją į Rumbonis, kur kaip žinoma, dalis jėzuitų vienuolyno plytų buvo nugabenta būtent ten.

[Aleksas666]

Cerkvių iki XIX a. pradžios dabartinėje Lietuvos teritorijoje statyta nedaug, statyba labai suintensyvėjo carizmo laikotarpiu - siekta užimti vyraujančią katalikų bažnyčios vietą (po 1864 iki 1897 m. galiojo draudimas statyti katalikų bažnyčias). Kiekviename miestelyje stengtasi pastatyti cerkvę, o didžiausiuose Lietuvos miestuose statydavo net po keletą. Carizmo laikotarpio cerkvės buvo tik simboliniai statiniai, nes Lietuvoje jų statybos nesąlygojo religinė būtinybė (stačiatikių buvo vos keli procentai). Cerkvės buvo statomos neatsižvelgiant į specifines vietos sąlygas ir miestų bei miestelių mastelį, dažnai tiesiog pritaikant Rusijos cerkvių kartotinius projektus. Stengtasi parinkti tokią situaciją, kad susidarytų svarbiausio pastato įvaizdis - centrinės aikštės viduryje, svarbiausių gatvių sankryžose (kad gerai matytųsi iš visų pusių) arba pagrindinės gatvės pradžioje.

Iš knygos: "Nykstantis kultūros paveldas: Lietuvos sinagogų architektūra. Marija Rupeikienė".

Merkinei nepasisekė tai, jog vadovaujantis šia praktika, Merkinėje centrinis objektas rotušė, iki pat XIX a. išlaikiusi XVI a. pab. -XVII a. tūrį buvo nugriauta. jos vietoje išdygo tipinė cerkvė.

Atvaizdas

Man kažkaip tas kryžiaus nuėmimas kreivai atrodo. Negalime nusileisti iki Baltarusijos lygio ir "savaip interpretuoti statinius", Baltarusiai praktiškai ant visų bažnyčių "užkabino" stačiatikių kryžius, o mes juos keičiame smailėmis. Istorijos neperrašysi, jeigu buvo kryžius tai tegul ir lieka ir mažiau bėdavotis dėl to reikia. Arba jeigu ne, tai pats laikas griauti žaliąjį tiltą, Lukiškių aikštę paversti bulvių lauku, kad tik niekas nematytų, kad Lietuvoje buvo sovietų valdžia.

[Depeche]

Man kažkaip tas kryžiaus nuėmimas kreivai atrodo. Negalime nusileisti iki Baltarusijos lygio ir "savaip interpretuoti statinius", Baltarusiai praktiškai ant visų bažnyčių "užkabino" stačiatikių kryžius, o mes juos keičiame smailėmis. Istorijos neperrašysi, jeigu buvo kryžius tai tegul ir lieka ir mažiau bėdavotis dėl to reikia. Arba jeigu ne, tai pats laikas griauti žaliąjį tiltą, Lukiškių aikštę paversti bulvių lauku, kad tik niekas nematytų, kad Lietuvoje buvo sovietų valdžia.

Nei žaliasis tiltas, nei Lukiškių aikštė nėra centriniai objektai, kurie pilnai formuotų pagrindinį miesto įvaizdį. Kita yra tai, kad Vilnius yra Vilnius, išlikusių objektų, vaizduojančių valstybingumą jame netrūksta, kas pilnai kompensuoja visus tuos žaliuosius tiltus ar stalinizmo architektūrą, net pridėjus churščiovkes. Merkinė yra kitas atvėjis. Dėl pastatų interpretavimo, tai tu kalbi apie Baltarusijos bažnyčias kurios paverstos cerkvėmis, Merkinės cerkvė yra paversta muziejumi, taip, kad pastato paskirtis irgi kai ką sąlygoja. Be to nieks tų stačiatikių iš Merkinės nevarė, ar kitaip susidorojo. Jų skaičius visada buvo nedidelis, kol jie tiesiog išmirė. Kaip paminklas, bendruomenei, kuri istoriškai neturėjo niekad didelės įtakos miesto raidai, cerkvė, kuri dominuoja centre ir miestelyje yra kiek per stambus. Yra išlikusios stačiatikių kapinės, ir tai yra puikus paminklas jiems.

[Depeche]

Taigi dar įdomių naujienų iš Merkinės turiu. Teko šiandien su kraštotyros muziejaus direktoriumi apžiūrėti rotušės varpą. Seniai jį matęs buvau, todėl dabar po tiek darbų su rotuše su didele meile liečiau ir apžiūrėjau varpą Įdomu, tai, kad be vaizduojamo Merkinės herbo, varpą puošia ir Pacų herbas. Greičiausiai tai yra Mykolo Kazimiero Paco funduotas varpas.

Pacų herbas








J. Delamarso darbas

[Zosys]

be vaizduojamo Merkinės herbo, varpą puošia ir Pacų herbas. Greičiausiai tai yra Mykolo Kazimiero Paco funduotas varpas.

Pacų herbas
Atvaizdas

Jo, vadinasi Pacai išties mėgo Nemuno vidurupio regiona, laikė jį savu: Gardinas, Ružana, Merkinė, Jieznas, Prienai, Pažaislis, Kaunas - beveik visos fundacijos ten. Kita vertus būdami galios viršūnėje jie pasiskelbė atsakingais už visos Lietuvos atstatymą XVII a. antroj pusėj

[Zosys]

Beje, varyje Delamarsas labai kruopščiai išliejo Pacų "grafų vainiką" su detaliai nulietomis povų plunksnomis ir jų "akimis". Tikrai labai gražu.

[Depeche]

Pratesiu dar viena įdomia naujiena, jog visai netyčia tipinio XIX a. pab. vaizdo pastatėlio viduje, "išlindo" labai panašūs į barokinius skliautai. Reikėtų detaliau ištyrinėti šį pastatą, viena jo dalis akivaizdžiai naujai statyta, viena dengta šiais skliautais. Gali būti, kad tai kažkokio senojo pastato elementai įkomponuoti į šį pastatą. Gali būti, jog tai dar vienas magdeburginio miesto palikimas.

Beje tai buvusi MGB būstinė, dabar genocido muziejus, kuris iš esmės neveikia.

Taip pastatas atrodo iš išorės, nieko įpatingo.


Viduje tai mane labai nustebino

[Zosys]

Tokiam ištryptam lauke kaip Merkinė sunku tikėtis dar atrasti ką nors "gyva" (jei neskaitysim pamatų, tūnančių po velėna tarsi triufeliai, kurie reikalauja atkaklių paieškų su gera uosle ). Bet šiuo atveju išties "išdygo" kažkas "gyvo". Forumo formatas leidžia paspėlioti, asmeniškai man ta niša dvelkia XVIII a. (turbūt neskaitant paskutinio jo ketvirčio). Joje lyg ir pažįstama to savotiško provincinio baroko forma (supaprastintai barokinis-segmentinis nišos kontūras, skliauto pėdos/sienos sandūros horizontalios fasetės irgi greičiau barokinės). Gaila, beveik nieko neišmanau mūro-konstrukcijų istorijoje, bet skliautai iš pažiūros irgi ankstyvesni už klasicistinius (skliauto vidinė dalis, vadinamas"gomūrys", gan išlakus, nelabai klasicistinis).

[Depeche]

Reikėtų numušti tinką ir patikrinti plytų formatą. Tų skliautų yra ne vienas toje pastato dalyje, dengia visą tos dalies tūrį, tik nenufotografavau pilnai visko.

[Aleksas666]

Nei žaliasis tiltas, nei Lukiškių aikštė nėra centriniai objektai, kurie pilnai formuotų pagrindinį miesto įvaizdį. Kita yra tai, kad Vilnius yra Vilnius, išlikusių objektų, vaizduojančių valstybingumą jame netrūksta, kas pilnai kompensuoja visus tuos žaliuosius tiltus ar stalinizmo architektūrą, net pridėjus churščiovkes. Merkinė yra kitas atvėjis. Dėl pastatų interpretavimo, tai tu kalbi apie Baltarusijos bažnyčias kurios paverstos cerkvėmis, Merkinės cerkvė yra paversta muziejumi, taip, kad pastato paskirtis irgi kai ką sąlygoja. Be to nieks tų stačiatikių iš Merkinės nevarė, ar kitaip susidorojo. Jų skaičius visada buvo nedidelis, kol jie tiesiog išmirė. Kaip paminklas, bendruomenei, kuri istoriškai neturėjo niekad didelės įtakos miesto raidai, cerkvė, kuri dominuoja centre ir miestelyje yra kiek per stambus. Yra išlikusios stačiatikių kapinės, ir tai yra puikus paminklas jiems.

Esmė ne tame, kad nėra stačiatikių, ar keičiama statinio paskirtis, ar kiti aspektai. Aš kalbu apie autentiškumą. Ar nuo to, kad ten tas kryžius bus nukentės valstybingumas. Manau palikti kryžių būtų brandus požiūris į paveldą ir jo autentiškumą.

[DeSadas]

Esme manau reikejo iskart atstatyti rotuse. Rusiai yra, dalis sienu taip pat.

[Depeche]

Esmė ne tame, kad nėra stačiatikių, ar keičiama statinio paskirtis, ar kiti aspektai. Aš kalbu apie autentiškumą. Ar nuo to, kad ten tas kryžius bus nukentės valstybingumas. Manau palikti kryžių būtų brandus požiūris į paveldą ir jo autentiškumą.

Paveldas ir jo suvokimas taip pat yra politinis dalykas. Ar tai yra brandu ar ne, turbūt kiekvienas turi savo nuomonę. Kokioj Lenkijoje ta cerkvė būtų jau seniai nuversta, be didesnių diskusijų. Geriausias variantas būtų tą cerkvę nukelti bėgiais į kitą vietą, taip ją išsaugant, nors toks dalykas kainuotų nemažus pinigus. Pavyzdys tokio nukelimo Varšuvoje (bažnyčia kokius 5 kartus masyvesnė nei Merkinės cerkvė):

[Depeche]

Esme manau reikejo iskart atstatyti rotuse. Rusiai yra, dalis sienu taip pat.

Brėžiniai taip pat, analogijų pilna. Pati Merkinės rotušė europiniu mastu buvo tipinis statinys, tačiau Lietuvoje tokios struktūros XIX a. pab. išlikusi buvo vienintelė.

[Aleksas666]

Paveldas ir jo suvokimas taip pat yra politinis dalykas. Ar tai yra brandu ar ne, turbūt kiekvienas turi savo nuomonę. Kokioj Lenkijoje ta cerkvė būtų jau seniai nuversta, be didesnių diskusijų.

Jeigu būtų nuspręsta atstatyti rotušę, aš nepykčiau, kad ir griautų tą cerkvę, bet kol tai nedaroma, reikėtų nepolitizuoti ir pripažinti, jog ten buvo cerkvė ir palikti autentišką išvaizdą.

[Depeche]

Dar nerodžiau kaip atrodo buvęs vaikų darželis dabar.

[Depeche]

Keli vaizdai iš Merkinės

[Merechpil]

gaila zinoma rotuseles musu...... labai noreciau isvysti jos planus, Depeshe, kada bus galima isvysti tavo darba??? laukiu nesulaukiu