Merkinė, miestelis Varėnos r.

[laimutis]

Vytauto Didžiojo portreto kelionė per Lietuvą. Merkinė, 1930 m. rugpjūčio 30 d.
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus archyvo nuotr.



Istorikas apie lietuvių šventes tarpukariu: „Šventimas nebuvo tik valstybės rankose“

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktual...ose-582-909278

[Missoni]

Tytuvėnai 1941 metai. Čia, pasirodo, dar ir cerkvė yra... (iš pastvu.com)

[laimutis]

Tytuvėnai 1941 metai. Čia, pasirodo, dar ir cerkvė yra... (iš pastvu.com)

Čia ne Tytuvėnai o Merkinė. https://www.facebook.com/pg/senosfot...d=363391771975

[Missoni]

Čia ne Tytuvėnai o Merkinė. https://www.facebook.com/pg/senosfot...d=363391771975[/QUOTE]

Na, ar čia Tytuvėnai, ar Merkinė tikriausiai gali pasakyti tik tas, kuris žino kiek II-ro pasaulinio karo pradžioje nukentėjo abiejų miestelių cerkvės. Jos abi pastatytos pagal tipinį projektą, tik Tytuvėnų Dievo Motinos ikonos "Kazanskaja" 1875, o Merkinės Viešpaties Kryžiaus cerkvė 1887 metais. Aš, palyginęs prieškarinius abiejų cerkvių vaizdus, niekaip negaliu sakyti, kad čia Merkinės cerkvė...

[laimutis]

Kur dingo Depeche, jis tikrai pasakys, kad čia Merkinė.

[laimutis]

Sugriauta Merkinė, 1941 m.


https://pastvu.com/p/555411

[Missoni]

Sugriauta Merkinė, 1941 m.

https://pastvu.com/p/555411

Taip, bet... Prie šios nuotraukos parašyta Титувенай. Казанская церковь

[Depeche]

Čia 100% Merkinė

[nepolitikas]

Sugriauta Merkinė, 1941 m.

https://pastvu.com/p/555411

dešiniau matosi nudegusios trobos kaminas/virtuvė labiau būdingas vidurio lietuvai, o ne dzūkijai, esu tokių matęs apie kėdainius.

[laimutis]

dešiniau matosi nudegusios trobos kaminas/virtuvė labiau būdingas vidurio lietuvai, o ne dzūkijai, esu tokių matęs apie kėdainius.

Čia ta pati Merkinės cerkvė ir aplinkui likę griuvėsiai



Daugiau vaizdų rasite čia: https://www.facebook.com/senosfotogr...type=3&theater

[Missoni]

Labai jau "skūpi" informacija apie II-rojo pasaulinio karo pradžią Tytuvėnuose ir Merkinėj. Na, Merkinė laimi, nes tokioj wikiwand.com radau frazę "Per SSRS-Vokietijos karą 1941 m. birželio 22 d. Vokietijos aviacija subombardavo Merkinės centrą. Įtikinot, kad ši cerkvė Merkinėje...

[digital]

Tai čia wikipedijoj.

[laimutis]

Tai čia wikipedijoj.

Tas pats rašoma ir A.Miškinio knygoje Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai II tomas 2 knyga 2005: 1941 m. birželio 22 d. sovietų kariai jau buvo pasitraukę, prieš užimdami Merkinę vokiečiai " smarkai apšaudė", "sviediniai sugriovė daugybę mūro pastatų, sudegino nemaža medinių namų. Iš Merkinės centro beliko krūva griuvėsių", nuo bombardavimų miestelis pavirto griuvėsynų ir gaisravietėmis. 1942 m. įvertinus 1941 m. birželio 22 d. Merkinės nuostolius, paaiškėjo, kad iš 300 sodybų liko 95, o iš bendro apstatyto 300 ha ploto nenukentėjo tik 73 ha.

[Missoni]

Tas pats rašoma ir A.Miškinio knygoje Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai II tomas 2 knyga 2005: 1941 m. birželio 22 d. sovietų kariai jau buvo pasitraukę, prieš užimdami Merkinę vokiečiai " smarkai apšaudė", "sviediniai sugriovė daugybę mūro pastatų, sudegino nemaža medinių namų. Iš Merkinės centro beliko krūva griuvėsių", nuo bombardavimų miestelis pavirto griuvėsynų ir gaisravietėmis. 1942 m. įvertinus 1941 m. birželio 22 d. Merkinės nuostolius, paaiškėjo, kad iš 300 sodybų liko 95, o iš bendro apstatyto 300 ha ploto nenukentėjo tik 73 ha.

O kodėl čia taip? Ar rusai labai priešinosi, ar Merkinė buvo netoli SSSR- Vokietijos sienos, todėl dėl mados papleškino?

[laimutis]

O kodėl čia taip? Ar rusai labai priešinosi, ar Merkinė buvo netoli SSSR- Vokietijos sienos, todėl dėl mados papleškino?

Nežinau, neparašyta knygoje, bet nebuvo jokio pasipriešinimo, naciai labai greitai Merkinę užėmė, net daugelis komunistų nespėjo pasitraukti, 24 komunistai pravažiuojančių vokiečių buvo sušaudyti, kiti daboklėse susodinti.

[Depeche]

Ponai, jeigu pasakiau, kad čia Merkinė, tai nėra net ko toliau ginčytis. Merkinę galiausiai pribaigė 1944 liepos subombordavimas. Po 1941 m. dar buvo likę ir centre keletas sveikų pastatų. Kas dėl architektūros: pamirškit tuos svaigalus apie "dzūkišką" architektūrą ten kur tų dzūkų buvo nedidelė mažuma. Kai kurie mediniai pastatai čia stovėjo nuo XIX a. vid., vienas mūrinis (be Vazos) galėjo siekti ir XVIII a., kiti mūriniai XIX a. II pusė. bendra miestelio architektūra buvo susiplakusi, galima buvo aptikti ir Panemunės ir Užnemunės miestelių bruožų. Centrinėje dalyje buvo būdingos aukštos tvoros, medinės bromos, kai kurios tvoros buvo aklinai užkaltos. To niekaip nesuvoktų dabartinis Nac. parko architektas kišdamas kaimo architektūrą į miestelio urbanistiką. Merkinėje, sename magdeburginiame mieste iš vis keista kalbėti apie kažkokią tradicinę lokalią architektūrą, kuomet miesto gyventojų buvo ir lietuvių ir rusėnų, žydų, lenkų, vokiečių. Dalis gyventojų laivyba pasiekdavo ir Karaliaučių. (tą rašo miesto aktai). Miesto dvaro inventoriuje XVIII a. pab., pavyzdžiui, beveik visi ūkiniai pastatai turėjo fachverko elementų, dvaro pastatams miesto teritorijoje (austerija, kafenhauzas) plytas gamino vokietis meistras, galbūt ir dirbo statybose.

[digital]

Merkinėje atidengtas paminklas didžiajam kunigaikščiui V. Vazai

istorinėje lietuvos sostinėje merkinėje atidengtas paminklas lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir lenkijos karaliui vladislovui iv vazai.
Kaip skelbia „lietuvos žinios“, bronzinį karaliaus biustą bus galima pamatyti užsukus į merkinės krašto muziejų, esantį centrinėje miestelio aikštėje, kurioje jis ir mirė prieš 370 metų, gegužės 20-ąją.
Paminklui aukojo pavieniai žmonės ir įmonės, jį sukūrė skulptorius dalius drėgva, iniciatyvą iškėlė muziejininkas iš merkinės Žygimantas buržinskas.
Šalia karaliaus biusto merkinės krašto muziejuje eksponuojamas ir unikalus autentiškas eksponatas – karaliaus lovos, kurioje jis mirė, baldakimo dalis. Ją lietuvos nacionalinis muziejus paskolino mėnesiui.
Kaip atidengiant paminklą priminė muziejaus direktorius istorikas mindaugas Černiauskas, būtent su vladislovu vaza siejamas abiejų tautų respublikos aukso amžius. Po jo mirties prasidėjo karas su rusija, neatpažįstamai buvo nusiaubta ir merkinė.

[R.D.]

Depeche, sveikinu įgyvendinus seną tikslą.

[Depeche]

Kol kas tėra sukurtas pats paminklas, bet lauksime ir kitų prisidėjimo įrengiant skverą. Žinoma pati skvero vietą nėra pats idealiausias variantas, kadangi pats skveras yra tarsi išmuštas dantis aikštės perimetre, tačiau kol kas kito varianto nelabai ir yra.

[Depeche]

Merkinės žydų liaudies banko ir J. Slocniko laikrodžių krautuvės pastatas stovėjo dabartiniame miestelio aikštės ir Kauno g. kampe, kur iki šiol stovi vienas siaubingiausių Merkinės sovietinių pastatų. Pastatas buvo pastatytas XX a. III dešimtmečio pradžioje, atlaikęs vokiečių 1941 m. bombardavimą, neišlaikė sovietų grįžimo 1944 m. Po šiuo pastatu būta ir labai seno renesansinio rūsio (XVI a.), tačiau rūsys buvo išgriautas statant dabartinį miestelio auglį.