1797 m. miesto tikrosios būklės planas (miesto ir apylinkių plano fragmentas)
1797 m. sudarytas ankstyviausias Merkinės tikrosios būklės planas, kurį pasirašė inž. majoras Aničkovas. Gamtinė situacija pavaizduota pakankamai tiksliai su upeliais, miškais, laukais. Pažymėti du keltai - Gardino kelyje per Merkį ir kelyje per Nemuną. Plane užfiksuotas sudėtingas miesteliu pavadintos Merkinės gatvių tinklas, kurį formavo į trapecinę aikštę sueinančios 5 pagrindinės gatvės. Plane pažymėta nemažai pastatų - pilimi vadinta dvaro sodyba, rotušė aikštės viduryje, "Vladislavo IV akmens rūmų griuvėsiai" prie aikštės, "buvęs jėzuitų dabar dominikonų vienuolynas", "Šv.Onos" parapinė bažnyčia, Šv.Kazimiero dominikonų bažnyčia į pietus nuo aikštės su kitais pastatais, " medinė suspuvusi Šv.Petro bažnyčia", sinagoga.
A.Miškinis Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai II knyga 2005
XVIII a. dvaras nebuvo šiaip sau vadinamas pilimi, tai buvo įtvirtinta teritorija, kurioje buvo dviaukščiai rūmai, kiti pastatai turtintis ir fachverko elementus. Į juos vedė tiltas, kuris (greičiausiai šis šveicarų keliautojo įvardintas kaip gražus su skulptūromis) buvo leidžiantis nuo miesto centro link Stangės upelio (šis upelis tiosiogiai tokiu pavadinimu įvardintas net gi lenkiškuose pavadinimuose). Merkinė XVIII a. pab. jau buvo praradusi magdeburgo teisę, ir pamažu nyko jau po XVII a. vid. visiško sunaikinimo ir XVIII a. pr. niokojimo ir taip pat valstybės padalijimo laikotarpiu miestas buvo sugriautas Rusijos kariuomenės. Tokia geografinė situacija miestui atnešė šlovę ir visišką sunaikinimą.
Savivaldybė bando išparduoti savo turtą draugeliams:
Pati Varėnos rajono savivaldybė vos nepasmerkė buvusio karalių rūmų pastato tolimesniam naikinimui. Ar valstybei rūpi istorinis paveldas? Pastatas buvo įvertintas tiesiog graudžiai juokinga suma - 4,2 tūkst. Lt.:
2014-01-28 vykusiame rajono tarybos posėdyje iš darbotvarkės buvo išbrauktas klausimas, kuriuo siekiama privatizuoti vieną seniausių pastatų Merkinėje – Vazų namą.
Sprendimo projekte, kuris buvo pateiktas tarybos posėdžiui, buvo įrašyta: privatizavimo objektas – „pastatas – bendrabutis, bendras plotas – 547,96 kv. m, 2 aukštų, sienos – plytų mūras, objekto balansinė likutinė vertė 4,2 tūkst. Lt.“ Jokios informacijos apie pastato tikrąją vertę nebuvo nurodyta. Kartu įrašytas 37 kv. m ploto garažas, su likutine 5,4 tūkst. Lt verte, atrodo, kur kas vertingesnis objektas.
Man tiesiog gėda, vemt verčia ir visais kitais neigiamais žodžiais galiu įvardinti, koks yra valstybės požiūris į savo šalies paveldą. Atrodo, kad Varėnos rajone sovietmetis dar nesibaigė. Šio pastato vien memorialinė vertė sunkiai apibrėžiama.
Savivaldybė bando išparduoti savo turtą draugeliams:
Pati Varėnos rajono savivaldybė vos nepasmerkė buvusio karalių rūmų pastato tolimesniam naikinimui. Ar valstybei rūpi istorinis paveldas? Pastatas buvo įvertintas tiesiog graudžiai juokinga suma - 4,2 tūkst. Lt.:
Man tiesiog gėda, vemt verčia ir visais kitais neigiamais žodžiais galiu įvardinti, koks yra valstybės požiūris į savo šalies paveldą. Atrodo, kad Varėnos rajone sovietmetis dar nesibaigė. Šio pastato vien memorialinė vertė sunkiai apibrėžiama.
Gal geriau man parduotų Per 10-15 metų gal padaryčiau ką nors, bet ne socdemai. Manau savivaldybė turėtų pastatą perduoti entuziastams, kurie norėtų jį sutvarkyti, atkurti ir pritaikyti visuomeniniams poreikiams, o ne raudonas vėliavas kabint.
Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.
Gal geriau man parduotų Per 10-15 metų gal padaryčiau ką nors, bet ne socdemai. Manau savivaldybė turėtų pastatą perduoti entuziastams, kurie norėtų jį sutvarkyti, atkurti ir pritaikyti visuomeniniams poreikiams, o ne raudonas vėliavas kabint.
Akivaizdu, kad tokia menka suma atsirado ne šiaip sau, o viskas jau buvo sutarta. Nei tau nei man to pastato nebūtų pavykę nupirkti, kad ir kiek beduotume. Graudžiausia tai, kad pastatas įvertintas mažiau nei šalia stovintis garažas.
Savivaldybė bando išparduoti savo turtą draugeliams:
Pati Varėnos rajono savivaldybė vos nepasmerkė buvusio karalių rūmų pastato tolimesniam naikinimui. Ar valstybei rūpi istorinis paveldas? Pastatas buvo įvertintas tiesiog graudžiai juokinga suma - 4,2 tūkst. Lt.:
Man tiesiog gėda, vemt verčia ir visais kitais neigiamais žodžiais galiu įvardinti, koks yra valstybės požiūris į savo šalies paveldą. Atrodo, kad Varėnos rajone sovietmetis dar nesibaigė. Šio pastato vien memorialinė vertė sunkiai apibrėžiama.
Ko norėt valdžioje sėdi tie patys homo sovietikus, jiems nusispjaut ant Lietuvos kultūros ir paveldo, jų mąstymas nepasikeis, tokie žmonės nepakeičiami. Bet ar atsirastų koks žmogus kuris nupirktų namą ir jį sutvarkytų-restauruotų, kad visiems žmonėms būtų prieinamas, o ne privati valda?
Ko norėt valdžioje sėdi tie patys homo sovietikus, jiems nusispjaut ant Lietuvos kultūros ir paveldo, jų mąstymas nepasikeis, tokie žmonės nepakeičiami. Bet ar atsirastų koks žmogus kuris nupirktų namą ir jį sutvarkytų-restauruotų, kad visiems žmonėms būtų prieinamas, o ne privati valda?
Jau geriau sutvarkytas ir privatus, nei toks kaip dabar ar, kas būtų dar blogiau, socdemų.
Jau geriau sutvarkytas ir privatus, nei toks kaip dabar ar, kas būtų dar blogiau, socdemų.
Pastatas turi būti panaudotas visuomenės poreikiams, be abejonės, tiktų ir muziejaus reikmėms ir kitoms. Aišku savivaldybė pastato iš principo toliau netvarkys, geriau pinigus panaudojant kokiam nors Varėnos kino teatrui. Beje šį pastatą savivaldybė savo dokumentuose įvardijo, kaip BENDRABUTIS.
Pastatas turi būti panaudotas visuomenės poreikiams, be abejonės, tiktų ir muziejaus reikmėms ir kitoms. Aišku savivaldybė pastato iš principo toliau netvarkys, geriau pinigus panaudojant kokiam nors Varėnos kino teatrui. Beje šį pastatą savivaldybė savo dokumentuose įvardijo, kaip BENDRABUTIS.
Neturių ką ir pasakyt Depeche "BENDRABUTIS". Kunigas J.Bakšys ir Merkinėje gyvenęs V.Krėvė-Mickevičius 1921 m. įsteigė vidurinę mokyklą-progimnaziją. Mokyklai perduotas visas šis valsčiaus valdybos pastatas, kuriame ji nuo pat pradžių buvo įsikūrusi (turėjo kelias patalpas). 1924 m. 4 klasių progimnaziją lankė 115 vaikų. 1929 m. Merkinės progimnazija dėl nepakankamo mokinių skaičiaus buvo pertvarkyta į pradinę mokyklą.
Merkinės vaizdas nuo piliakalnio. 1935 m. Fotografas Emilis Šneideris (Šneideraitis)
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus www.limis.lt
1930 m. Merkinėje buvo 312 namų, iš jų 24 mūriniai, 7 dviaukščiai (5 mūriniai). Veikė 145 krautuvės (beveik visos-žydų), 5 aludės, "traktierius", degtinės parduotuvė, viešbutis, 4 kojinių ir viena šaltkalvių dirbtuvė, 2 vilnų karšyklos, 2 lentjūvės. Žydai turėjo 3 sinagogas, biblioteką. A.Miškinis Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai II knyga 2005
2006 m. nuotraukos, šioje vietoje įrengiant Nemuno "prieplauką". Vyko archeologiniai tyrimai, tačiau jokios informacijos bent internete neradau. XIX a. vid. planuose, šioje vietoje kažkas lyg ir pavaizduota. XVIII a. pab. plane galiu palikti, tik klaustuką, neryšku, o Lietuvoje orginalo, lyg ir nėra.
Ramiai ir krikščioniškai mirtį 1648 m. Merkinėje pasitiko valdovas Vladislovas Vaza. Jam pradėjus karščiuoti ir suintensyvėjus akmenligės priepuoliams, gydytojai įspėjo apie artėjančią mirtį. Tada jis įteikė testamentą, atliko išpažintį, priėmė Komuniją ir, jėzuitų vienuolių paruoštas mirčiai, naktį mirė.
Comment