Beje šiomis dienomis Balandžio 17-25 d. prieš 311 m. Merkinėje šeimininkavo Švedijos kariuomenė, o valdovų rūmuose buvo apsistojęs Švedijos karalius Karolis XII (Karl XII).
Šiek tiek apie uostą iš knygos (Материалы для географии и статистики России, собранные офицерами Генерального штаба. Виленская губерния 1861)
Nemuno upėje yra 14 prieplaukų iš kurių tik 2 kiek svarbesnės: Nikolaeve ir Merkinėje;...
Kaip spėjama M. K. Paco lėšomis statyta mūrinė Šv. Petro bažnyčia. Mykolas Kazimieras Pacas (1624 - 1682), Lietuvos didysis etmonas, Vilniaus vaivada ir Merkinės seniūnas įnešė nepaprastą indelį į Merkinės atkūrimą po 1655 m. karo. Jo pastangomis atstatyta parapinė bažnyčia, patvirtinta fundacija dominikonų vienuolyno atkūrimui, taip pat M. K. Pacas į Merkinę pasikvietė Jėzuitus, savo lėšomis pastatė jiems vienuolyną ir Šv. Kryžiaus bažnyčią. Dėja per XIX a. visa tai tiesiog išnyko.
Taurakalnis, dabar šioje vietoje nebenaudojamos stačiatikių kapinės, šalia buvusios bažnyčios, dar viena savotiška paralelė su Vilniumi. Vienas aukščiausių taškų Merkinėje, kaip spėjama, senosios šventvietės vieta.
Būtent kur šis geltonas pastatas, kaip spėju, yra buvusios keturių bokštelių dominikonų bažnyčios vieta, tolėliau prie aikštės buvęs ir pats dominikonų vienuolynas, ko gero turėjęs renesansinių bruožų, kaip ir pati bažnyčia.
Dėl šitos neabejoju, matoma medinė "shul" sinagoga (kairėje už namų), kuri sudegė per I pasaulinį karą. Beje tas mūrinis pastatas man vis daugiau įtarimų kelia, jog jis yra dar nuo magdeburginių laikų. Jo bendra išvaizda sunkiai atitinka carinę statybą, nebent tai būtų statyta iki sukilimų - XIX a. I pusė.
Taip pat įdomu, jei ši fotografija daryta 1893 m., tai kada gi pagaliau, tas matomas toli toli pastatas (dviaukštis mūrinis tinkuotas, kuris matomas ir kitose fotografijose) prie aikštės pietvakarinio kampo, pastatytas.
T. y. šis pastatas, kuris kairėje dviaukštis mūrinis.
Ši vieta yra Vilniaus g., šalia pat aikštės žvelgiant į Vilniaus pusę. Dabartinis vaizdas skiriasi, kaip naktis ir diena.
Comment