Merkinė, miestelis Varėnos r.

[laimutis]

Mano nuomonė gana aiški, cerkvės nereikėjo tvarkyti kapitaliai, būtų užtekę kosmetinio remonto. Merkinė turi buvusį karaliaus rūmų pastatą, nors sunkių laikų gerokai pakeistą ir perstatytą, bet turi. Dabar jis stovi visiškai apleistas ir nenaudojamas tikslingai, ten muziejui vieta būtų tiesiog ideali. Cerkvę reikia ruošti nugriovimui, kodėl? kadangi kiek vėliau su rotuše kai ką įpatingo paskelbsiu.

Įdomu Depeche lauksim. O tokių tipinių cerkvių pilna Lietuvoje, ji Merkinės aikštės tikrai nepuošia, visiškas svetimkūnis be to kulto pastatas netinka muziejuj, toks pastatas turi turėti atskiras sales ir patalpas ekspozicijoms ir parodoms.

[mindigeris]

Mano nuomonė gana aiški, cerkvės nereikėjo tvarkyti kapitaliai, būtų užtekę kosmetinio remonto. Merkinė turi buvusį karaliaus rūmų pastatą, nors sunkių laikų gerokai pakeistą ir perstatytą, bet turi. Dabar jis stovi visiškai apleistas ir nenaudojamas tikslingai, ten muziejui vieta būtų tiesiog ideali. Cerkvę reikia ruošti nugriovimui, kodėl? kadangi kiek vėliau su rotuše kai ką įpatingo paskelbsiu.

kažkas ypatingo tai turėtų būt brėžinai kokie nors arba daugiau vaizdų...

[DeSadas]

Gal koki plana radai?

[Depeche]

Tebunie tai būna kurį laiką paslaptis. Beje, retorinis klausimas apie merkinės valdovų rūmus. Kokį galėtume įsivaizduoti pastatą, kuriame savaites, kartais mėnesius praleisdavo Vladislovas Vaza IV ir į kurį nebuvo gėda pasikviesti Venecijos pasiuntinius kartu čia praleisti laiką?

[Ramūnas kns]

[QUOTE=Depeche;716601]Vakarykščiai kadrai iš Merkinės

Cerkvės darbai eina į pabaigą, kvepia savivale. Projekte numatyta nuimti kryžių, jį pakeisti smaile, kalbama, jog kryžių atsisako nuimti darbų vadovas (jis baltarusis), o rajono valdžiai šiaip nusispjauti. Reikalas tas, jog savavališkai keisti projektą, kuris finasuojamas ES pinigais yra nusikaltimas, jeigu savivaldybė priims darbus be nuimto kryžiaus, reikia užkurti jiems pirtį. Gal kas galit duoti patarimų?

Atvaizdas


Jei jau ryžtasi sutvarkyti šią tipinę stačiatikių bažnyčią, tai ir kryžių reik palikti. Žinoma, gaila, kad šios cerkvės atsiradimas yra gėdingai surištas su Rusijos vykdyta nutautinimo ir kolonizacijos politika (žiūr. jos pastatymo datą ir aplinkybes), tačiau yra šioks toks sprendimas. Kadangi cerkvė stovi senosios Merkinės rotušės- miesto simbolio vietoje ir yra išlikę rotušės pamatai, ikonografija, siūlyčiau tiesiog ant cerkvės atkurti buvusios rotušės kontūrus, su langų, durų, bokšto siluetu. Tam panaudojant metalines sijas, kurios tarsi ant popieriaus lapo pieštukas atkartotų rotušės vaizdųjį brėžinį. Šiais moderniosios architektūros laikais tai visiškai atitiktų laikmečio dvasią. Tai pigus ir realus, nes mėgstamas dabartinių architektų stilius. Kaip tie nuotraukoje matomi apsipynę bokštą pastoliai, rotušės gabaritus parodantis siluetas verstų žiūrovą susimastyti. Tokia ažūrinė konstrukcija turėtų gana gerą sąveiką su apleistos cerkvės pastatu, neužgožtų jos apžvelgti, tačiau kartu atskleistų ir buvusios rotušės grožį, jos poveikį aplinkai. Galbūt toks architektūrinis sprendimas atitiktų mūsų dabartinį supratimą apie autentiškuką su šiokiom tokiom pretenzijom į ateitį.

[mindigeris]

Tebunie tai būna kurį laiką paslaptis. Beje, retorinis klausimas apie merkinės valdovų rūmus. Kokį galėtume įsivaizduoti pastatą, kuriame savaites, kartais mėnesius praleisdavo Vladislovas Vaza IV ir į kurį nebuvo gėda pasikviesti Venecijos pasiuntinius kartu čia praleisti laiką?

na faktas, kad aplinka turėjo būti atitinkamo lygio... Kaip tikra rezidencija.

[mindigeris]

[QUOTE=Ramūnas kns;716820]

Vakarykščiai kadrai iš Merkinės

Cerkvės darbai eina į pabaigą, kvepia savivale. Projekte numatyta nuimti kryžių, jį pakeisti smaile, kalbama, jog kryžių atsisako nuimti darbų vadovas (jis baltarusis), o rajono valdžiai šiaip nusispjauti. Reikalas tas, jog savavališkai keisti projektą, kuris finasuojamas ES pinigais yra nusikaltimas, jeigu savivaldybė priims darbus be nuimto kryžiaus, reikia užkurti jiems pirtį. Gal kas galit duoti patarimų?

Atvaizdas


Jei jau ryžtasi sutvarkyti šią tipinę stačiatikių bažnyčią, tai ir kryžių reik palikti. Žinoma, gaila, kad šios cerkvės atsiradimas yra gėdingai surištas su Rusijos vykdyta nutautinimo ir kolonizacijos politika (žiūr. jos pastatymo datą ir aplinkybes), tačiau yra šioks toks sprendimas. Kadangi cerkvė stovi senosios Merkinės rotušės- miesto simbolio vietoje ir yra išlikę rotušės pamatai, ikonografija, siūlyčiau tiesiog ant cerkvės atkurti buvusios rotušės kontūrus, su langų, durų, bokšto siluetu. Tam panaudojant metalines sijas, kurios tarsi ant popieriaus lapo pieštukas atkartotų rotušės vaizdųjį brėžinį. Šiais moderniosios architektūros laikais tai visiškai atitiktų laikmečio dvasią. Tai pigus ir realus, nes mėgstamas dabartinių architektų stilius. Kaip tie nuotraukoje matomi apsipynę bokštą pastoliai, rotušės gabaritus parodantis siluetas verstų žiūrovą susimastyti. Tokia ažūrinė konstrukcija turėtų gana gerą sąveiką su apleistos cerkvės pastatu, neužgožtų jo apžvelgti, tačiau kartu atskleistų ir buvusios rotušės grožį, jos poveikį aplinkai. Galbūt toks architektūrinis sprendimas atitiktų mūsų dabartinį supratimą apie autentiškuką su šiokiom tokiom pretenzijom į ateitį.

Nelabai įsivaizduoju tokio sprendimo...

[Depeche]

Nelabai įsivaizduoju tokio sprendimo...

Sutinku, žmonėms tai būtu per nelyg sunkiai suprantama

[DeSadas]

Kiek suprantu is buvusiu valdovu rumu nebe daug kas islike, nes buvo perstatyta?

[laimutis]

Kiek suprantu is buvusiu valdovu rumu nebe daug kas islike, nes buvo perstatyta?

Visos sienos išlikusios, nuėmus tinką atsivertų senosios langų ir durų angos, kiti elementai pagal kurias galima būtų jį restauruoti. Vilniuje ir Kaune daugybė pavyzdžių kur restauruota daugybė gotikinių ir renesansinių namų. Merkinės Valdovų namams pakankamai ikonografinės medžiagos.

Namas kuriame mirė Vladislovas Vaza. XIX a. piešinys



Namas kuriame mirė Vladislovas Vaza. XX a. pradžios nuotrauka

[Depeche]

Galiu nuliūdinti, bet panašu, jog iš rūmų galėtume atrasti tik keletą sienų, įmanoma, jog jas galima aptikti aikštės pusėje, šiaip reikėtų atlikti ir archeologinius tyrimus, nenustebčiau jei kur po žeme mėtytųsi ir smiltainio puošybos elementų

[Depeche]

Lenkai tikrai myli istoriją ir paveldą. Mieste, net gi kuris nebuvo karūnos, ar tarpukario Lenkijoje atkurtas miesto rotušės bokštas - miesto pasididžiavimo simbolis, beje Lenkijoje planuojama atkurti arba jau atkurta ne viena miesto rotušė. Merkinėje, pradžioje jeigu net gi būtų sunku finansiškai atkurti visą rotušę, būtų galima iš pradžių atkurti bokštą. Beje šis Strzelino miesto rotušės bokštas analogiškas Merkinės rotušei. Daugiau fotografijų iš atkūrimo čia: http://mazowieckie.fotopolska.eu/202019,foto.html

[Depeche]

Merkinė - svarbiausias gynybos taškas prieš kryžiuočius vakaruose tarp Kauno ir Gardino. Nepaprastai svarbi strateginė vieta buvo neatsiejama nuo valstybės raidos, ramiu laikotarpiu miestas augo ir klestėjo, tik prasidėjus karams, Merkinės neaplenkė nė viena kariuomenė, kuri niokojo valstybę. Kryžiuočiai Merkinę puolė nuolatos, kadangi ji buvo pakeliui į valstybės branduolį. Iš Merkinės organizuoti žygiai į Prūsijos žemes. Po Žalgirio mūšio suklestėjusi, gavusi įvairias privilegijas dar iki 1569 m. Magdeburgo teisės patvirtinimo, tačiau didžiulius nuostolius patyrusi 1655 m. ir Šiaurės karo metu miestas taip ir nebeatsigavo, nors dar žlungant Abiejų Tautų Respublikai ji nebuvo užmiršta, pastangos atkurti ją buvo iki pat 1795 m. XIX a. pr. caras taip pat buvo gavęs prašymų atkurti miesto savivaldą, tačiau natūralu, juos atmetė.

Merkinės piliakalnis keliais rakursais





Gynybinis griovys iš mažiausiai gamtos apsaugotos pusės, šis piliakalnis krantinio tipo. Dėja piliakalnis labai sunaikintas Stangės upelio plovimų, paskutinis didelis jo nuslinkimas į upę buvo tarpukaryje dėl malūno užtvankos vandens, kuris skalavo piliakalnį.
Vaizdas nuo papilio



Aplink papilį ir ant jo. Papilys Merkinės raidos branduolys, tik po Žalgirio mūšio miestas pradėjo kurtis kitoje Stangės pusėje, užleisdamas šią vietą valdovo vietininko dvarui, pilis ir po pergalės prieš kryžiuočius išlaikė reprezentacinę funkciją, kol XV a. pab. visai sunyko, tada miestelio centre ir buvo pastatyti valdovo rūmai į kuriuos iš pilies ir persikelė Merkinėje besilankantys valdovai.



Tasai geltonas namukas, tai vieta kur XVIII a. minimi dviaukščiai rūmai, ko gero barokinės architektūros. Beje net gi ir XVIII a. dvaras buvo vadintas pilimi,ko gero dėl aukštos jį juosiusios tvoros, teritorijoje buvęs ir bravoras, arklidės ir t.t.



Nuo buvusio kapinyno į papilį (kaip ir minėjau vėliau dvarą)


Dėja papilyje archeologiniai tyrimai detaliau neatlikti (kaip ir visoje Merkinėje), piliakalnis tyrinėtas sovietmečiu, tačiau irgi gana nekokybiškai

Vaizdas tarp papilio ir piliakalnio



Miesto rotušės vieta, apie ją daugiau reikės luktelkt

[DeSadas]

Na tai kada bus tie duomenys apie rotuse?

ps. aciu uz pavasarejancia Merkine.

[Depeche]

Teks palaukėt ko gero iki gegužės mėnesio

[Čikupakas]

Depeche reikia duot medalį už šitą temą.

[Depeche]

Pelekiškių plytinė

XIX a. - XX a. pr. Merkinės miestelio viena iš pagrindinių plytų tiekėjų. Detalesnės šios plytinės istorijos nežinau, fotografijoje matosi jos plytinė nebuvo jau tokia ir maža.



Taigi pažiūrėkim kaip ši vieta atrodo dabar



Panašu, jog senojo kelio nuo Merkinės vietą pasiglemžė šaltinis dabar tapęs visu upeliu



Molio kasimo vieta



Nuotraukoje matomų stambių pastatų vietoje likęs kažkoks betono gabalas. Iš nekokybiškos fotografijos sunku nuspręsti kur buvo džiovykla, krosnis ir pan.



Šlaite perdegusių plytų dalys. Beje čia jau teko susitikti ir žaltį.



Pati plytinė buvo ant kalvos





Gaila kad beveik neliko nė ženklo buvusių statinių



Tai tiek.

[laimutis]

Depeche esi šio krašto žinovas.
Krūmokšniais jau visiškai apaugo plytinės degėsiai irgi griuvėsiai ant kalnioko Pelekiškės kaime, kur, esant ramiam orui, iš rytų gali išgirst Merkinės varpą, iš vakarų kartais girdėt, kaip kas nors susibara Subartonių pusėj, o vidiniai balsai sako, jog čia būta ne šiaip plytinės. Pasak istorijos šaltinių, plytinę apie 1930 m. pastatė Merkinės klebonas Juknevičius irgi mokytojas Žilinskas, nesgi molis čia buvo gražus, taip ir traukė Ievą irgi Adomą tobuliau nulipdyti, bet bažnyčios iždui beigi mokslui tuomet kita ko reikėjo, o čia, Pelekiškėj, vietinis amatininkas jau turėjo plytinę su arkliniu presu ir perdien net tūkstantį plytų „pavarydavo“, tačiau tai buvo tik paprasčiausios plytos – tik tiek.

http://eia.libis.lt:8080/archyvas/vi...is&st_id=13741

[Kavasiakas]

Na, tikiuosi šitų dar nebuvo:
XIX pabaiga - XX pradžia, carinis žemėlapis. Česukų kaime pažymėta bažnyčia, dabar ten nieko nėra :/

Visas: (labai didelis tai ilgai kraus)
https://dl.dropboxusercontent.com/u/.../Foto/14-3.jpg

1940:

kompe mėtėsi.

[Depeche]

Niekada nieko nesu girdėjęs, jog Česukuose būtų buvusi bažnyčia