Merkinė, miestelis Varėnos r.

[mindigeris]

ir...Aišku galima pasvajoti, kaip Merkinė atrodytų su Domininkonų, Jezuitų išlikasiais pastatais ir... aplamai, jei ne vokiečių bobmadravimas... Skolinga Vokietija Lietuvai DAUG už TĄ ŽALĄ.

[Aleksas666]

ir...Aišku galima pasvajoti, kaip Merkinė atrodytų su Domininkonų, Jezuitų išlikasiais pastatais ir... aplamai, jei ne vokiečių bobmadravimas... Skolinga Vokietija Lietuvai DAUG už TĄ ŽALĄ.

Taip taip taip, vokiečiai turbūt kalti dėl visko ir visur. Kalti visi, rusai, lenkai, vokiečiai, švedai, ir net mes patys. Rotušę, pagrindinį miesto pastatą nugriovė, juk ne vokiečiai.

[mindigeris]

Taip taip taip, vokiečiai turbūt kalti dėl visko ir visur. Kalti visi, rusai, lenkai, vokiečiai, švedai, ir net mes patys. Rotušę, pagrindinį miesto pastatą nugriovė, juk ne vokiečiai.

Ne dėl visko ir ne visur. Tu teisus - sovietai dar daugiau. Gali ieškot kabliukų, bet didžiosios valstybės - grubiai pažeisdamos XX a. tarptautinės teisės principus veikė nusikalstamai.

[Ramūnas kns]

Taip taip taip, vokiečiai turbūt kalti dėl visko ir visur. Kalti visi, rusai, lenkai, vokiečiai, švedai, ir net mes patys. Rotušę, pagrindinį miesto pastatą nugriovė, juk ne vokiečiai.

Manau, kad Merkinės rotušė nugriauta vykdant carinės Rusijos strateginius planus. Nuo 1867-1905m. rusifikacija vyko nesismulkinant, plačiu mastu: uždraustos vietinės kalbos, pradėta tipinių projektų cerkvių statyba (geriausiai jei vietoje buvusios katalikų bažnyčios, ar kokio savivaldą menančio pastato), savalaikis baudžiauninkų užsiundymas ant ponų ir kt.
Gerai žinoma agresorių veikla. Tik tiek, kad ir šiandien: kas leidžiama stipriom valstybėm nebūtinai leidžiama silpnom.

Cerkvei akmenis, žinoma, vilko merkiniškiai, galbūt ir rotušę ardė už kokį rusišką rublį, bet ar turėjo jie pasirinkimą.
Panašu, kad Merkinės miestelio sunykimas sietinas su jos geografine padėtimi, kelias tarp centrų Varšuva- Vilnius nusistovėjo per Gardiną. Smėlinga žemė skurde laikė gyventojus, nepadėjo ir girios- jas valdė valdovų patikėtiniai. Po XVIII a. pradžios švedų ir rusų karių „viešėjimo“ Merkinė jau nebeatsigavo. Vėliau miestelio gyvybingumą palaikė prieglobsčio ieškantys žydai.

[Depeche]

Pabandyk pagalvot, kiek galėtų kainuoti toks regenaracijos planas ir darbai pagal tą planą... Mano galva - neįmanoma. Vien tokiems kultūros namams išmontuoti būtų reikėję didelių lėšų. Galiausiai - visas centras - juk jau naujas užstatymas: Nac. parkas, seniūnija, ligoninės, parduotuvės... Vieną kitą pastatą gal per dvidešimtimetį gal ir regeneruosi, bet bendro vaizdo tai nepakeistų... Dėl pastato invent planų - nėra tokių. Bent jau reg. centras nepateikė. Čia reikalingi nuodugnesni tyrimai rimtų specialistų - architektų. Dėl bendro požiūrio - sutinku.

Rengiant regeneracinį planą, turėtų būti įvertinti visi veiksniai. Esantys statiniai, kaip "Straujos" parduotuvė, ligoninė ar NP direkcija statyta jau bent kiek atsižvelgiant į miestelio planą ir urbanistiką. Visi statiniai, tokie, kaip kultūros namai, buvusi kavinė (kur esu idėjęs palyginančius kadrus), dabartinė "cento" parduotuvė, seniūnija yra visiškai beverčiai pastatai.
Vienas nesąmoningiausių per 20 m. Merkinėje įvykdytų projektų yra kultūros namų rekonstrukcija, kurie iš esmės yra jau per dideli ir ten sukišti dideli pinigai, to pastato nugriovimas ir mažesnio pastatymas, galbūt vykdant regeneraciją, būtų buvęs finansiškai gal kiek ir kainavęs didesnes lėšas, tačiau su daug didesne perspektyva. Blogesniu atvėju bent fasadinė dalis turėjo būti pakeista. Gana neblogas pavyzdys yra darželio rekonstrukcija.
Buvusi kavinė, apie kurią buvau užsiminęs, tai yra vienas iš tokių pastatų, kurį nugriauti nekiltų didelių problemų ir už ES lėšas būtų galima atstatyti puikius pastatus, sujungiant į vieną tūrį bibliotekai. Visi tie prieškariniai pastatai, bent jau užėmė kavinės vietą nėra kažkokie "valdovų rūmai", o tipiniai prieškario miestelio statiniai.

Esmė ta, kad lėšos nėra pats svarbiausias dalykas, o reikia proto turėti. Vienas liūdniausių pavyzdžių yra karaliaus rūmai, užlaužus tas firmas dėl tokių nesamonių būtų galima išspausti daug daugiau nei yra dabar. Su bažnyčia juda panašūs reikalai,tik besitęsiančios teplionės. Paveldosauginė situacija Lietuvoje yra katastrofiškame lygyje. Juokingiausia yra tai, kad Merkinė yra Nacionalinio parko centras.

Plius man atrodo , kad ne Vokietija Merkinei padarė tą didžiulę žalą, o vienas iš pavyzdžių, kaip V. Kniubas, skaitant apie 1970 m. archeologines ataskaitas, jo leidimu buvo sunaikinti svarbūs kultūriniai sluoksniai ir vykdytas urbanizacinis chaosas, kuris iki šiol stipriai jaučiasi. Sovietinis laikotarpis padarė bene tokią pat žalą šiam miesteliui, kaip ir pats II pasaulinis karas. Dar.. rodos kažko, aplink Merkinę ne tik vokiškos aviacinės bombos mėtosi..

P.S

Dėkui ,Ramūnai, už kadrą

[mindigeris]

Nu blemba depešai... - nebūtų vokiečiai (taip bent jau atsiminimuose rašo, kad būtent vokiečiai) subambinę Merkinės, tai didelė tikimybėm kad būtų išlikę visi tavo minimi tarpukariniai pastatai. Kai subombino, tai ir statė paskui pokariu pagal sovietinę kultūrą ir supratimą. Čia jau kitas klausimas.

O kad ir dabar sprendimus klišus daro, tie, kas derina tai faktas. Pvz aikštė - grindinys - negalėjo jie bent lopelio palitk grindinio? Visą aikštę būtinai asfaktu išvaryt reikėjo... Ten kur mašinos stovi, galėjo palik grindinį. Arba kur padarė kelią link piliakalnio - kojas išsisukiot galima nuo tokios kokybės. O darbus priėmė.

[Depeche]

Nu blemba depešai... - nebūtų vokiečiai (taip bent jau atsiminimuose rašo, kad būtent vokiečiai) subambinę Merkinės, tai didelė tikimybėm kad būtų išlikę visi tavo minimi tarpukariniai pastatai. Kai subombino, tai ir statė paskui pokariu pagal sovietinę kultūrą ir supratimą. Čia jau kitas klausimas.

Galėčiau pasakyti, kad dar tas sovietinis supratimas niekur nedingo. Ypač provincijoje. Nors darbų kokybė po truputėli gerėja.

[Kavasiakas]

Nu blemba depešai... - nebūtų vokiečiai (taip bent jau atsiminimuose rašo, kad būtent vokiečiai) subambinę Merkinės, tai didelė tikimybėm kad būtų išlikę visi tavo minimi tarpukariniai pastatai. Kai subombino, tai ir statė paskui pokariu pagal sovietinę kultūrą ir supratimą. Čia jau kitas klausimas.

Subombardavimas dar ne viskas, paziurek kaip Vokieciu gatve, ar zydu kvartalas Vilniuj po karo atrode, viskas ok, sienos duagumos pastatu yra nors ir subombarduota, bet ruskiai pist ir sulygino viska su zeme

[Depeche]

Subombardavimas dar ne viskas, paziurek kaip Vokieciu gatve, ar zydu kvartalas Vilniuj po karo atrode, viskas ok, sienos duagumos pastatu yra nors ir subombarduota, bet ruskiai pist ir sulygino viska su zeme

Na iš dalies Kavasiakas teisus, pokarinėse nuotraukose matyti pastatų griuvėsiai, kurie vėliau sulyginti su žeme ir Merkinėje.

[Depeche]

Įdomi žinutė apie rotušę:

1660 m. kilus konfliktui tarp turgaus mokesčių (akcizo) nuomininkų ir karaliaus, kapitonas Jonas Urbanovskis mini ir kai kurių cechų (deja, cechai neįvardyti) vyresniuosius, dalyvavusius apgriautoje rotušėje vykusiame magistrato posėdyje. Magistrate, išgirdus, kad LDK kariuomenė išvadavo Vilnių, buvo nutarta leisti turguje rinkti akcizą. Tuo tarpu kapitonas J. Urbanovskis pagrasino mušiąs lazda kiekvieną, drįsusį rinkti mokesčius.

Algirdas Baliulis. Merkinės amatininkų cechai XVII a. Lituanistica. 2010. T. 56. Nr. 1–4(79–82), p. 19–27

Vadinasi po 1655 m. naikinimų rotušė nebuvo sunaikinta smarkiai, kitaip pastate niekaip nebūtų galėję vykti magistrato posėdžiai.
----------------------------------------------------------------------------

dar:
XVII a. Merkinėje būta šių amatininkų cechų:

- batsiuvių cechas
- odadirbių cechas
- siuvėjų cechas
- pirklių cechas
- skerdėjų cechas

Įdomu tai, kad Merkinėje galėję lankytis ir škotų pirkliai.
Palyginus su to meto Kėdainių miestu, ten būta 6 cechų, Merkinėje 5.

[Depeche]

Iš Merkinės kriminalinio gyvenimo istorijos:

1619 m. buvo įvykdyta mirties bausmė arkliavagiui J. Kazlauskui pakariant. Vedamas iš rotušės, sustojęs priešais rotušę miniai žmonių šaukė, kad tegu pakaria ir Grigerį, nes tas didesnis piktadarys ir miestui padaręs daugiau žalos, prikalbėjęs jį vogti, ir jis vogęs tik nuo Kalėdų.

Iš: Algirdas Baliulis. Merkinės magistrato veikla XVI a. pabaigoje ir XVI I pusėje.

[mindigeris]

gers vaizds nuskanavau keletą įdomesnių lapų iš knygos "Dainavos partizanai", sudarytojas B. Kašelionis

[mindigeris]

Merkinės senamiesčio kultūrinio sluoksnio fiksacijos ataskaita. 1973
http://www.lad.lt/data/com_ladreports/376/1-13.pdf

Vandentiekio trasos į vaikų darželį Merkinės senamiestyjearcheologinės priežiūros ir fiksacijos darbų ataskaita. 1977
http://www.lad.lt/data/com_ladreports/485/1-16.pdf

Lietuvos archeologų draugija. Archeologijos biblioteka
http://www.lad.lt/index.php?option=c...h=Ie%C5%A1koti

kam įdomu...

[Depeche]

Dėkui už informaciją. Šias ataskaitas kažkada teko skaityti, gana kompromituojanti madžiagą apie V. Kniubą.

[Ramūnas kns]

1933.06.24."Dienos žodis"

[Depeche]

Išrašas iš Prancūzijos imperatoriaus Napaleono Bonaparto įsakymo dėl rąstinių tiltų statybos Alytuje, Gardine ir Merkinėje. Nuorašas. 1812-07-12 LVIA, f. 1532, ap.1, b.1, l.35.



archyvai.lt

[Depeche]

Merkinės rotušės varpas, vienintelis Lietuvoje išlikęs miesto rotušės varpas su pačio miesto simbolika. Pagamintas prancūzo J. Delamarso 1670 m. Vilniuje. Jo šone lotyniškai užrašyta "Po visą žemę pasklis jo garsas".



Beje, nesinori reklamuotis, bet jei ką domina, valdau puslapį apie Merkinę ir Facebook'e

[Kavasiakas]

Šaunu varpas yra, o rotušės ne.

[Depeche]

Kerdžius su trimitu.
Merkinė 1936 m.
B. Buračo fotografija

[Depeche]

Pagal nežinia kokius baltarusių duomenis, Merkinėje nurodoma buvus kalvinistų mokyklą