Merkinė, miestelis Varėnos r.

[Depeche]

Youtube video

Gana juokingai pakalbėjo apie valdovų rūmus.

[Čikupakas]

Youtube video

Muzikinis fonas lievas.

[Kavasiakas]

man tai apskritai pasirode, kad info mazoka, bet nustebino to zmogelio uzsidegimas

[Depeche]

man tai apskritai pasirode, kad info mazoka, bet nustebino to zmogelio uzsidegimas

Reikės susukt video su pakankamai informacijos

[Depeche]

Miestelio aikštėje. Šiaurės vakarų dalis. Prieškaris ir dabartis

[laimutis]

Miestelio aikštėje. Šiaurės vakarų dalis. Prieškaris ir dabartis

Atvaizdas

Nykus dabartinis vaizdas. Tas dviejų aukštų mūrinis namas gal dar iš XVII amžiaus statybos. Labai įdomus paliginimai Depeche.

[Depeche]

Nykus dabartinis vaizdas. Tas dviejų aukštų mūrinis namas gal dar iš XVII amžiaus statybos. Labai įdomus paliginimai Depeche.

Na žinant, jog Merkinė I pasaulinį karą beveik nenukentėjo visko gali būti

[Depeche]

Iš karaliaus rūmų pastato į cerkvę, pro carinės stilistikos turėklą, bus daugiau fotogarfijų iš buvusių rūmų vidaus, tačiau vaizdas nenudžiugins

[Depeche]

Taigi pradėkime nuo rūsio. Rūsys gana buvęs didžiulis, tačiau , kaip ir visame pastate kupina kičo, tačiau dabar apie tai jau neverta galvoti, kadangi, tai turėtų būti paveldosaugininkų reikalas.

Rusys turėjęs du švieslangius, vienas iš jų iki šiol naudojamas pagal paskirtį ir matomas iš gatvės, taip pat jį galima įžiurėti ir XIX a. pab. piešiniuose, kaip šiame Juzefo Kraševskio piešinyje:



Tas pats švieslangis dešinėje pastato pusėje dabar:



Švieslangis dešinėje, tai šis matomas nuotraukoje, na o kairėje užmūrytas, išėjęs į aikštės pusę.



Pagal mūrą šį rūsį galėtume sieti su pastato pastatymo laikotarpiu, panašu į renesansą







Vėliau bus daugiau,

[ViR2]

Kaip suprantu, tai dabar yra privati nuosavybe?

[Depeche]

Kaip supratau priklauso kelioms firmoms, žemėtvarkos įstaigai

[Matas258]

Tikiuosi neasfaltuos tos aikštelės kitapus Nemuno.

[mindigeris]

Labai įdomus faktas



1793 m. Gardino seimo nutarimu buvo suformuota Merkinės vaivadija (!), tai buvęs pagrindinis valstybės administracinis vienetas, panašiai, kaip dabar apskritis. Vaivadija šiaurėje ribojosi su Žemaitijos vaivadija, šiaurės rytuose su Trakų vaivadija, rytuose su Vilniaus vaivadija, pietuose su Gardino vaivadija ir vakaruose su Prūsijos karalyste. Vaivadija apėmė didelį plotą nuo Eišiškių iki Kauno ir Prūsijos teritorijos, o administracinis centras buvo aišku Merkinė. Tai buvo didelis postūmis Merkinės atsigavimui, galbūt net išaugimui į didelį miestą, tačiau Lietuvos ir Lenkijos valstybė žlugo jau 1795 m.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Merkin%C4%97s_vaivadija

Man kažkada šitas faktas kažkada irgi pasirodė įdomus. Būtent šis sprendimas parodo, kokia Merkinės reikšmė buvusi ir kaip ji atrodė bendame kontekste.

Miestelio aikštėje. Šiaurės vakarų dalis. Prieškaris ir dabartis

Atvaizdas

Manau, kad ateityje panaudojus ES ir savivaldybės lėšas, realu šį pastatą išpirkti ir padaryti jo rekonstrukciją. Laiko klausimas reik tikėtis...

[mindigeris]

Kalbant apie Valdovų rūmų pastatą, tai faktas, kad čia nėra gerai. Bet apskaitos būklė yra geresnė, nei buvo prieš kurį laiką. Pastatas ilgą laiką tebuvo įtrauktas į kultūros vertybių registrą 1993 m. kodu IV719. 2010-06-11 patikslintos vertingos savynės, teisiškai nustatyta, kas jame vertinga, taip pat įtvirtinta nusotata, kad prieš tvarkybos darbus, turi būt atliekami tyrimai. http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVR...ng=lt&MC=11323 žr. aktą pdf formate. Įdomu, kaip atrodė rūsiai prieš tvarkant. Tvarkyti neoficialiai daug pigiau, bet retu atveju randami geresni sprendimai..

[Depeche]

Manau, kad ateityje panaudojus ES ir savivaldybės lėšas, realu šį pastatą išpirkti ir padaryti jo rekonstrukciją. Laiko klausimas reik tikėtis...

Aš aplamai tikėčiausi Merkinėje parengti regeneracijos projektą, pagal kurį būtu vykdomi ir darbai, tuo pačiu atsivertu galimybė ir atstatymams ir plius nepralįstų tokie projektai, kaip kultūros namai. Dar vienas dalykas, jog reikėtų pritraukti saugomumo lygi, kaip panašiai Trakuose, kadangi per nelyg bedantis požiūris vyrauja čia.

Dėl Karaliaus rūmų įdomu ar yra kokie sudaryti brėžiniai apskaitos metu? Mano išvada, kad tame pastate kas yra padaryta "remonto" metu, galima apibūdinti, kaip "siaubas".

Anot Algimanto Miškinio, litografijoje pavaizduota arka galėjo būti vienintelis senųjų valdovų rūmų architektūros fragmentas

Šis pasakymas yra netiesa, toji arka tiesiog išgriuvęs langas, o senųjų rūmų puošybos elementai buvę iš aikštės pusės, kur matyti senojo karnizo liekanos ir portalo ar įvažiavimo portalo liekanos, taip pat pagal karnizą galima aiškiai įžvelgti pastato aukštį. Daugelis keliautojų painiojo tai, jog manė, jog karaliaus namas yra tik tie griuvėsiai be to matomo kito naujai užstatyto pastatėlio ant karliaus pastato liekanų. Pastato tūris buvęs bene toks kaip dabar, tik mažesnis aukščiu, skyrėsi tik kiemo pusėje. Tai buvęs kampinis pastatas, ėjęs palei aikštės ir dabartinę Bakšio g. linijas, kaip ir dabar.

[mindigeris]

Pabandyk pagalvot, kiek galėtų kainuoti toks regenaracijos planas ir darbai pagal tą planą... Mano galva - neįmanoma. Vien tokiems kultūros namams išmontuoti būtų reikėję didelių lėšų. Galiausiai - visas centras - juk jau naujas užstatymas: Nac. parkas, seniūnija, ligoninės, parduotuvės... Vieną kitą pastatą gal per dvidešimtimetį gal ir regeneruosi, bet bendro vaizdo tai nepakeistų... Dėl pastato invent planų - nėra tokių. Bent jau reg. centras nepateikė. Čia reikalingi nuodugnesni tyrimai rimtų specialistų - architektų. Dėl bendro požiūrio - sutinku.

Aš aplamai tikėčiausi Merkinėje parengti regeneracijos projektą, pagal kurį būtu vykdomi ir darbai, tuo pačiu atsivertu galimybė ir atstatymams ir plius nepralįstų tokie projektai, kaip kultūros namai. Dar vienas dalykas, jog reikėtų pritraukti saugomumo lygi, kaip panašiai Trakuose, kadangi per nelyg bedantis požiūris vyrauja čia.

Dėl Karaliaus rūmų įdomu ar yra kokie sudaryti brėžiniai apskaitos metu? Mano išvada, kad tame pastate kas yra padaryta, galima apibūdinti, kaip "siaubas".



Šis pasakymas yra netiesa, toji arka tiesiog išgriuvęs langas, o senųjų rūmų puošybos elementai buvę iš aikštės pusės, kur matyti senojo karnizo liekanos ir portalo ar įvažiavimo liekanos.

[mindigeris]

ir...Aišku galima pasvajoti, kaip Merkinė atrodytų su Domininkonų, Jezuitų išlikasiais pastatais ir... aplamai, jei ne vokiečių bobmadravimas... Skolinga Vokietija Lietuvai DAUG už TĄ ŽALĄ.

[Aleksas666]

ir...Aišku galima pasvajoti, kaip Merkinė atrodytų su Domininkonų, Jezuitų išlikasiais pastatais ir... aplamai, jei ne vokiečių bobmadravimas... Skolinga Vokietija Lietuvai DAUG už TĄ ŽALĄ.

Taip taip taip, vokiečiai turbūt kalti dėl visko ir visur. Kalti visi, rusai, lenkai, vokiečiai, švedai, ir net mes patys. Rotušę, pagrindinį miesto pastatą nugriovė, juk ne vokiečiai.

[mindigeris]

Taip taip taip, vokiečiai turbūt kalti dėl visko ir visur. Kalti visi, rusai, lenkai, vokiečiai, švedai, ir net mes patys. Rotušę, pagrindinį miesto pastatą nugriovė, juk ne vokiečiai.

Ne dėl visko ir ne visur. Tu teisus - sovietai dar daugiau. Gali ieškot kabliukų, bet didžiosios valstybės - grubiai pažeisdamos XX a. tarptautinės teisės principus veikė nusikalstamai.

[Ramūnas kns]

Taip taip taip, vokiečiai turbūt kalti dėl visko ir visur. Kalti visi, rusai, lenkai, vokiečiai, švedai, ir net mes patys. Rotušę, pagrindinį miesto pastatą nugriovė, juk ne vokiečiai.

Manau, kad Merkinės rotušė nugriauta vykdant carinės Rusijos strateginius planus. Nuo 1867-1905m. rusifikacija vyko nesismulkinant, plačiu mastu: uždraustos vietinės kalbos, pradėta tipinių projektų cerkvių statyba (geriausiai jei vietoje buvusios katalikų bažnyčios, ar kokio savivaldą menančio pastato), savalaikis baudžiauninkų užsiundymas ant ponų ir kt.
Gerai žinoma agresorių veikla. Tik tiek, kad ir šiandien: kas leidžiama stipriom valstybėm nebūtinai leidžiama silpnom.

Cerkvei akmenis, žinoma, vilko merkiniškiai, galbūt ir rotušę ardė už kokį rusišką rublį, bet ar turėjo jie pasirinkimą.
Panašu, kad Merkinės miestelio sunykimas sietinas su jos geografine padėtimi, kelias tarp centrų Varšuva- Vilnius nusistovėjo per Gardiną. Smėlinga žemė skurde laikė gyventojus, nepadėjo ir girios- jas valdė valdovų patikėtiniai. Po XVIII a. pradžios švedų ir rusų karių „viešėjimo“ Merkinė jau nebeatsigavo. Vėliau miestelio gyvybingumą palaikė prieglobsčio ieškantys žydai.