Tikrai ten ji nesimato, dailininkas pavaizdavo aikštėje išsidėsčiusius namus, ir manau kad tuos pačius kurie matosi 1927 m. nuotraukoje. Manau Zigmantas Gliogeris nebutų praėjęs pro rotušę ir jos nenupiešęs.
O dabartinis vaizdas tikrai nepuošia garbingos praeities miesto kuris kažkada turėjo Magdeburgo teises.
Gal suklaidinau, bet čia mano įdėtame palyginime nėra ta pati vieta kurią nupiešė Glogeris, greitai įdėsiu tą vietą, o dabar dar vienas palyginimas, Merkinės centre apie 1930 ir 2012 m.
Skliautas permūrytas naujai, bet apatinė dalis greičiausiai nepaliesta. Plytų grindinys išlikęs. Pats rūsys glaudžiasi prie cerkvės pietinės dalies. Greičiausiai bokštas galėjęs užimti ir dabartinės cerkvės vidaus plotą.
Plytų grindys ir butelys, kuris greičiausiai paspartina cerkvės remontą (jos remonto darbų tempai yra turbūt daugiau nei lėti)
Paskutinis taisė Depeche; 2012.11.22, 19:28.
Priežastis: nuotrukų sutvarkymas
Laiptų ir aikštelės įrengimas Bakšio g. gale ir Seinų g.
Į pabaigą juda laiptų įrengimas prie piliakalnio, gaila tik tai, jog nepadarė jokio nuvažiavimo dviračiams.
Miestelyje aplamai labai trūksta informacijos ženklų, kurie keliaus su dviračiais, netyčia dabar gali "užsirauti" ant šių laiptų, jeigu nevažiuos per aplinkui.
Paskutinis taisė Depeche; 2012.11.22, 19:34.
Priežastis: nuotraukų dydžio keitimas
Jei čia čerpė, ant kurios parašyta mariampol, ko gero bus ji pagaminta marijampolės plytinėje kurios jau seniai nebera gal like keli pastatai. Suvalkijos krašte tuo periodu buvo nemaža lenkų įtaka, todėl veikiausiai ant čerpės ir užrašytas pavadinimas lenkiškai. Bet čia tik mano nuomonė gal ir iš tikrųjų kitaip yra.
Sudėta trinkelė vietoj buvusių akmenu, jie buvo gana nelygūs, tačiau ar tai geriausias sprendimas abejoju, nors atrodo pakenčiamai.
Reikėtų trumpai priminti šio bažnyčios istoriją, įdomu tai, jog neaišku kada ji tiksliai pastatyta. Manoma, jog pirminė paskirtis buvo taip pat ir gynybinė, panašiai kaip Sinkovičų cerkvė dabartinėje Baltarusijoje. Antžeminėje dalyje, jos sienų storis siekia beveik 2 m ., be to iki 1655 m. naikinimų turėjusi ir gynybinius bokštelius. Aišku tai, jog bažnyčia be abejonės seniausia Pietų Lietuvoje. Neaišku ar mūrinė ar medinė iškilo per 1387 m., tačiau tikrai aišku, jog ko gero pastatyta Vytauto laikais, kadangi turi taip pat jam būdinga pavadinimą - Švč. Mergelės Marijos į dangų ėmimo bažnyčia. 1655 m. Merkinė buvo stipriai nusiaubta ir apgriauta. Po šių neramumų atkurta ir dar prieš juos, bažnyčia M. Paco rūpesčiu rekonstruota, perstatytas frontonas baroko stiliumi ir nutinkuotos sienos, kai kur pakeisti skliautai, galbūt presbiterijoje, taip pat zakrastijoje. Įrengtas altorius, vargonai (neišliko).
Panašios būklės bažnyčia pasiekė mūsų laikus, tačiau ir per tą laikotarpį kentėjo tiek nuo švedų patrankų tiek nuo kitų negandų, tačiau galima pasidžiaugti, jog tai bene vienintelis išlikęs per daug nepakitęs magdeburginio miesto pastatas.
Cerkvė
Remonto darbai vyksta, tačiau juokinga, jog stogo darbai vyksta jau keletą mėnesių
Darželio rekonstrukcija
Šioje teritorijoje rastas XVI a. pab. - XVII a. pr mūras, taip pat kitų senojo miesto elementų
1765 m. Lapkričio 16 d. Merkinės rinkos (turgaus, rotušės) aikštėje "prie stulpo" buvo įvykdytos bausmės dviem Daugų miestietėms Ievai Baronaitei ir jos motinai Kotrynai Baronienei už tai, kad jaunoji pasigimdžiusi kūdikį, jį nužudė ir užkasė, o vyresnioji žinojo ir nepranešė. Dukteriai buvo nukirsta galva, o motinai įkrėsta 100 rykščių.
A. Miškinis. Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai. II tomas. II knyga. P. 138
Comment