Merkinė, miestelis Varėnos r.

[Depeche]

Kiek žinau prieš pat ištakas į Nemuną, Merkyje buvo keltas, čia buvo senasis kelias į Gardiną. Senojii prieplauka taip pat buvo atrasta įkuriant dabartinę 'prieplauką', o dar toliau paėjus Nemunu (dešiniajame krante) yra senoji pavėsinė, kur dar žmonės pamena styrojusius rąstus iš vandens, kad ten buvusi prieplauka rodo ir cariniai žemėlapiai, o vietiniai iki šiol šią vietą vadina 'keltu'. Taip pat kitoje pusėje Nemuno irgi vienoje vietoje styro išsikišę porą rastų. Minėjau, jog Nemune prie salos buvo rasta XVII a. vytinė. Viską vėliau galėsiu sužymėti žemėlapyje. Ir fotografijose.

Taigi ką radau atl.lt:

Merkinės uostas lokalizuojamas Merkio deltoje, 250 m atkarpoje nuo Merkio-Nemuno santakos. Abejose Merkio priekrantėse ryškios prieplaukos vietos, į upės dugną sukalti masyvūs, apie 35 cm skersmens poliai. Gylis Merkyje 1,5 -3 m. 150 m iki santakos surasta laivų pakrovimo vieta - 15 m ilgio ir 5 m pločio, 2,5 3 m aukščio beveik iki upės vidurio nuo dugno sukrauta iš akmenų prieplauka. Po vandeniu tarp akmenų rasta XVII - XVIII a. žiestos keramikos. 30 m iki santakos yra stambūs akmenys, viename iš jų įkaltas geležinis žiedas prie kurio švartuodavosi laivai. Uostas sietinas su XVII-XVIII a. Merkinės klestėjimo lailtarpiu.

Tačiau ištyrinėta tikrai ne viskas, či akalbama tik apie Merkį, kadangi kaip sakiau yra keletas kitų prieplaukos vietų, kurios dar netyrinėtos, Merkinės visa Nemuno pakrantė daugiau ar mažiau susijusi su laivyba, kurios dabar nė ženklo

Man ne taip seniai kilo idėja (gal būt ir pakankamai brangi), jog Merkinėje galima sukurti Nemuno laivų muziejų.

[Depeche]

Pabandžiau bendrai atkurti Jėzuitų vienuolyno su Šv. Kryžiaus bažnyčią Merkinėje vaizdą, iš nedidelių jo aprašymų, kaip bažnyčia per pus trumpesnė nei parapinė, bebokštė, su mediniu prieangiu, šalia medinė varpinė, skarda dengta, vienuolynas dviaukštis , dengtas skarda, kieme buvęs saulės laikrodis, pagal carinius žemėlapius, tai buvęs vienas konplekasas, kuris sudarė pasagos formą. (Vienuolymas nugriautas XIX a. antroje pusėje). Na tik tiek, tai aišku imaginacinis darbas, bet proporcijas turėtų daug maž atitikti, informacijos nedaug turiu, kol kas, kol jos daugiau neatsirado, numanau, kad taip daug maž ir turėjo atrodyti:

[enigma]

Įdomus rekonstrukcijos variantas.

[Ramūnas kns]

Puikios erdvinės projekcijos, gal po kiek laiko pavyks ir viso miestelio XVIII a.virtualų modelį sukurti. Kad geriau galėtume įsivaizduoti kaip atrodė mūrinis dviejų aukštų, iš dalies tinkuotas, su rūsiais (kurie dar laukia ištyrimo) Jėzuitų vienuolyno ir bažnyčios pastatas įkeliu L.Kvizikevičiaus ir V.Vaitkevičiaus aprašymą.
Pagal 1845 metų planą – tai didžiausias Merkinės pastatas

[Depeche]

Dėkui,jūs man suteikiant daugiau noro dirbti Merkinės didybės ieškojime, šiandien buvau nuvykęs į vieną iš Merkinės upinio uosto dalių (Merkio ir Nemuno santaką), paėjau palei pakrantę, sunku buvo tiksliai ką išžiūrėti Merkyje, vienoje vietoje buvo matyti tik nemažai akmenų, o taip pat aptikau, jau minėtą akmenį su žiedu, prie kurio rišdavosi laivai, net neabejoju jog tokių yra nemažai, galbūt po vandeniu, taigi žiedo fotografija (iki tos vietos gan sunku šiuo metu prieiti, net sunku įsivaizuodti, kad šioje vietoje būta uosto, tilto, kelto ir pan. sunku patikėti matant tas pievas, jog Merkinėje buvo iškraunama dalis krovinių keliaujančių tarp Gardino ir Kauno, čia buvo gaminami laivai, buvusi laivų muitinė, laivų prekių sandėliai ir pan. šiuo metu net ženklus sunku atpažinti).



Šioje vietoje vandenyje aptikau tą akmenį su žiedu laivams prisišvartuot (kažkada buvusi prieplauka)prie pat kranto, įdomu kiek dar neatrastų dalykų slepia pati Nemuno, Merkio pakrantė ir pačios upės ties Merkine.

[enigma]

Depeche, gerbiu Tave už senosios Merkinės tyrinėjimus, prielaidas ir rekonstrukcijas.

Tokia unikali vieta, kaip Merkinė, nusipelno didesnio dėmesio ir archeologų bei mokslininkų darbo.

Neilinė vieta....

[Valiukas]

Uch. Perskaičiau visus 15 temos puslapių Įspūdingas Depeche atsidavimas! Respekts!

[Depeche]

Kelios tarpukario fotografijos iš knygos "Merkinė" 1970 m.



piliakalnis



Sielininkai Nemune:

[Ramūnas kns]

Apie Merkinę XX a. pradžioje savo atsiminimuose rašė Julius Bloznelis. Įkeliu ištrauka apie Merkio pakrantes.
Kaip suprantu kairysis Merkio krantas su buvusiu Užmerkio palivarku (vėliau Česukais) tai vietiniams gyventojams nepasiekiama teritorija. Turbūt dažnas merkiniškis per visą gyvenimą nepabuvojo kitame Merkio krante.

[laimutis]

Vidurinės mokyklos mokiniai 1923 m. C. G. Lukšio nuotrauka iš A.Miškinio rinkinio



Merkinės miestelyje gyvenęs V.Krėvė-Mickevičius ėmėsi iniciatyvos dar 1921 m. įsteigti vidurinę mokyklą. 1922 m. sausio pradžioje pradėjo veikti 2-oji klasė su 12 mokinių, o 1922-1923 m. mokslo metais buvo 3 klasės, 6 mokytojai ir 118 mokinių; mokyklai perduotas visas valsčiaus valdybos pastatas, kuriame ji nuo pat pradžių buvo įsikūrusi(turėjo kelias patalpas).

[Depeche]

Turbūt dažnas merkiniškis per visą gyvenimą nepabuvojo kitame Merkio krante.

Iš tiesų ten sunku nukakti, iki Česukų reikia važiuoti apie 7 km, nors jie atrodo ranka pasiekiami, kažkada visai neseniai buvau nuvykęs ten su dviračiu, nuvažiavau iki pat Merkio -Nemuno santakos ir net keistas jausmas apemė, jog dabar Merkinę pasiekti reikia važiuoti tiek kilometrų, nors mane skiria tik kokie 10 m vandens Gerai, kad pamačiau diedulį su valtimi žvejojantį, tad paprašiau, kad perkeltų, kėlėmės senojo kelto vietoje, kuomet jis veikė čia prieš porą šimtų metų.

[Depeche]

Miesto riboženkliai



Viskas atrodytų kaip ir aišku, tačiau vienas pagal aprašymus atrodo gan keistas, pačiame beveik miesto centre, galbūt kažkas supainiota, tačiau tuo pačiu ten ir aiškia parašyta, jog einant nuo turgaus aikštės Gardino g. (dabartinė J. Bakšio), už keturių sklypų, dešinėje stovi riboženklis, o už jo vienuolynas. Mėlyna spalva pažymėjau dar vieną riboženklio vietą, tiesa dėl jo niekas neaišku, tačiau jis šaltiniuose yra paminėtas.


Vienintelio riboženklio išlikusio nepaliesto nuo miesto klestėjimo laikų (pastatytas apie XVI a.) griuvėsiai prieš "restauraciją". Iš knygos "Merkinė" 1970 m. Pažymėtas mano plane, šiauriausiame taške.

[Depeche]

Bonus

Štai jums gidas po XVI-XVII-XVIII a. Merkinę, raudonu taškeliu pažymėjau išlikusius objektus.

[Zosys]

labai labai super
aš tokia susigraudinimo proga norėčiau išdėstyti savo vidutiniškai išpūstą kalbelę.

Ramūno pacituotas S. Moravskis, prirašydamas prie Merkinės "šlovės" tuos nelemtuosius "libijietiškus smėlynus", sakytum piktavališkai užkalbėjo mūsų Merkinę. Išties, visa Merkinės šlovė prasmego tarsi į smėlį, ir (maža to) dar gi "libijietišką" - nelyginant kokia Kartagina Tripolitanijoje. Ir čia labai svarbus Deepche'o darbas, nes faktiškai mes ir turime reikalą ne su kuo kitu, bet su Kartagina, savąja Kartagina. Per du pasaulinius karus išnyko nemažai miestų (nuo tokių didelių kaip Karaliaučius iki mažučių kaip Lazdynėliai ant Šešupės), prieš tai Napoleonas sudegino Maskvą, dar prieš jį Ludvikas-Saulė bombardomis sugriovė visą Briuselį; viduramžiais miestai sudegdavo ar net nuskęsdavo (kaip kad garsusis Danvičas), bet ir po šiandien prieš akis mes turime kievieno iš jų vaizdus. Netgi krikščioniškasis Konstantinopolis paliko savo atvaizdą manuskriptų iliuminacijose, nors buvo nušluotas nuo žemės paviršiaus dar 1452 m. Tik Kartagina ir Baltijos Vineta išnyko tarsi niekad nebuvę .

Girdėjau, kad ne per seniausiai buvo pieštos senųjų Kėdainių rekonstrukcijos, galbūt kada nors kas nors pasirūpins ir Biržais, bet mes turime ne vieną graviūrą, užfiksavusią ir pirmąjį ir antrąjį iš jų. Tuo tarpu Merkinės tarsi nebūta. Netgi istorikai "Būtovės slėpiniuose" kalbėdami apie LDK lietuviško miesto fenomeną po Kėdainių nerado pokalbio objekto (Merkinės iš vis nepaminėjo), nors pradėt turėjo (be Kauno/Vilniaus) kaip tik nuo juos: chronologiniu požiūriu teisėmis ir dydžiu ėjusia pirma Kėdainių. Labai svarbu tęsti, kad bent istorikai prieš akis turėtų tikresnį, o ne tik įsivaizduojamą Merkinės vaizdą

ačiū Depechem, ačiū už dėmesį

[Ramūnas kns]

Iš tiesų Merkinė nepelnytai užmirštas miestas. Gaila, kad mūsų nedidelėje šalyje neatsiranda nei žmogiškų nei finansinių resursų miesto istorijos atkūrimui. Nors šis miestas „paskendęs“ laiko tėkmėje, kažkokią aurą jis turi, kažkas sunkiai nusakoma jame dar likę. Įdomu, kad apie Merkinę išlikę daug istorijos faktų, o geografinis išsidėstymas yra beveik identiškas Kaunui. Abiejų miestų (ne gyvenviečių) pradžia visiškai vienoda. Tai leidžia sugretinimo būdu, bent teoriškai, atkurti šių miestų praeitį.
O Depeche – šaunuolis, palaiko Merkinės temą. Kai kuriais darbais pranoksta forumo formatą.



1930 metų nuotraukoje, antrame plane, matosi tarpukaryje buvusi malūno užtvanka, kurios dėka nuslinko dalis Merkinės piliakalnio.

[enigma]

Bonus

Štai jums gidas po XVI-XVII-XVIII a. Merkinę, raudonu taškeliu pažymėjau išlikusius objektus.

Atvaizdas


Atvaizdas

Ačiū už tokį išsamų gidą.

[Depeche]

[mindigeris]

http://sauirne.blogspot.com/2011/11/...s-aldonos.html

keletas fotkių iš Aldonos Žilinskienės archyvo... Kur mašina - 1957 m. Gegužės pirmos dienos demonstracija 1940 m.Taip kitoje foto pusėj užrašyta...

[nepolitikas]

Atvaizdas


Atvaizdas


Atvaizdas


Atvaizdas

labai tinka prie "zosio" monologo apie paskendusią merkinę.
tik bokštai bekyšo

[Depeche]

http://sauirne.blogspot.com/2011/11/...s-aldonos.html

keletas fotkių iš Aldonos Žilinskienės archyvo... Kur mašina - 1957 m. Gegužės pirmos dienos demonstracija 1940 m.Taip kitoje foto pusėj užrašyta...

Labai įdomu, dėl paskutinėje nuotraukoje esančio pastato man irgi neaišku, bet jis yra, greičiausiai, susijęs su žydų mokyklos teritorija, galbūt sinagoga, kadnagi jų Merkinėje buvo 3, tas pats pastatas matyti ir 1915 m. fotografijoje, kuomet degė didžioji Merkinės sinagoga (medinė). Ačiū už informacija, beje pas pačius vietinius merkiniškius tikiu, kad yra dar daugiau įdomios informacijos.

Tas pats pastatas kairėje 1915 m.