1941 m. birželio 25 d. Kražiuose jau šeimininkavo naciai, tuomet sovietų artilerija pradėjo apšaudyti miestelį ir padegė. Sudegė 90% miestelio pastatų, iš jų medinė bažnyčia, mokykla, elektrinė, malūnas, tiltas, abi sinagogos, apdegė parapinė (buvusi benediktinių) bažnyčia. Likusius be pastogės žydus naciai vėliau sušaudė, kartu su vietiniais komunistais.
Šaltinis: A.Miškinio knyga VAKARŲ LIETUVOS MIESTAI IR MIESTELIAI. I knyga-2004 m.
Kražių kolegija - vienas tų objektų, kurie nesulaukia iki šiol pakankamo dėmesio. Vis dėl to, tai vienas svarbiausių istorinių objektų visoje Žemaitijoje. Pačiame dabartiniame muziejuje, kaip pastebėjau, net patys muziejaus darbuotojai nelabai suvokė pačios kolegijos buvusio užstatymo masto ir pastatų išdėstymo. Apie Radvilų pilį neteko taip pat matyti, kokios nors išsamesnės informacijos. Visą ką esu matęs, tai yra XIX a. Kolegijos paveikslas Nacionaliniame muziejuje, kolegijos bažnyčios brėžiniai kolegijos muziejuje ir Vlado Žulkaus straipsnyje ("Nauji duomenys apie Kražių pilį ir kolegiją". Architektūros paminklai 11. 1988.) skelbiamas 1747 m. kolegijos planas. Visai neseniai internete netyčia aptikau jog egzistuoja dar keli nematyti kolegijos XVII a. I pusės projektai (apie juos jau minėjo laimutis), nėra aišku ar jie buvo pilnai išpildyti, tačiau įdomiausia, kad juose tamsesne spalva nurodytas Radvilų pilies mūras, taip pat viename jų parodyta ir pilies situacija.
1823 m. buvusios Jėzuitų bažnyčios planas-projektas
1621 m. gegužės 25 d. padėtas kertinis bažnyčios akmuo. 1649 m. bažnyčia dar buvo statoma. 1656 m. švedai apiplėšė ir nusiaubė kolegijos pastatus ir bažnyčią. Bažnyčios statyba atnaujinta 1660 m. Statybos tesėsi iki 1689 m. bet taip ir nebuvo pastatytas antrasis bokštas bei nepastatyta jungtis su kolegija ir vienuolynu.
Labai įdomi bažnyčios architektūra su gotikos ir renesanso bruožais, tuo metu Lietuvoje jau buvo įsigalėjęs barokas.
Kražių Jėzuitų bažnyčios, gimnazijos apmatavimo brėžiniai, sudaryti Karolio Podčašinskio iniciatyva. 1827-1828 m.
Ištrauka iš V.Levandausko monografijos Architektas KAROLIS PODČAŠINSKIS
Vizituodamas Lietuvos mokyklas K.Podčašinskis domėjosi senuoju mūsų krašto architektūros palikimu. Antai kunigas Liudvikas Jucevičius "Žemaičiu žemės prisiminimuose", išleistuose 1842 m. aprašo, kaip profesorius domėjęsis senąja Kražių jėzuitų šventove: "Ta pilaitę vėliau Karolis Chodkevičius liepė perdirbti į kolegijos bažnyčią (...), bent jau tokios nuomonės yra profesorius Podčašinskis, kuris, būdamas mokyklų vizitatoriumi, 1826 metais, kai mokiausi ten gimnazijoje, lankė Kražius ir, apžiūrėjęs tuščią buvusią jėzuitų šventovę, kalbėjo apie bažnyčios architektūrą, įsakmiai rodančią, kad ji esanti perdirbta iš pilies". Vėliau Podčašinskis organizavo Kražių bažnyčios ir gimnazijos architektūrinius apmatavimus.
Buvusio jėzuitų komplekso vaizdas nuo parapinės bažnyčios. Menkarskio graviūra pagal 1840 m. V.Misevičiaus piešinį
1843 -1844 m. jėzuitų bažnyčia buvo griaunama, o 1844 m. likusią jos dalį kartu su gimnazijos pastatais už 2500 rb nupirko A. Pšeciševskis, plytas panaudojęs tvartams statyti. Plytomis iš griaunamos bažnyčios apsirūpino ir parapinės bažnyčios klebonas kun. Vincentas Butovičius, gavęs leidimą statyti iš jų varpinę vietoje ilgą laiką šventoriuje stovėjusios stulpinės.
1773 m. panaikinus Jėzuitų ordiną, didžioji dalis vienuolių išsikėlė; kolegiją paėmė Edukacinė komisija ir pertvarkė į apygardos mokyklą. Likusi be šeimininko, bažnyčia buvo nenaudojama, Edukacinė komisija pastatu beveik nesirūpino. 1783 m. bažnyčios stogas jau buvo prakiuręs. Kolegijos pastatams labai pakenkė 1802 m. kovo 12 d. potvynis.1817 m. gimnazijos pastatai pradėti tvarkyti.
1835 m. Jėzuitų bažnyčia suskilo, 1836 m. nugriuvo jos frontonas, leista nuardyti stogą. 1836 m. gautas leidimas bažnyčia nugriauti, tai padaryta iki 1844 m.
Kražių benediktinių vienuolyno korpusas, 1893-1894 m.
Vienuolių korpusas buvo pakeitęs pradinę XVIII a. vidurio formą. Prie nedidelio vienaukščio mūrinio pastato su 8 celėmis vėliau pristačius bent 2 kartus didesnį medinį tūrį, korpusas įgavo L raidės formą. Prie buvusių celių prijungta dar 11, už jų išsidėstė kitos patalpos. Bažnyčia su vienuolynu buvo sujungta medine galerija. Vienuolynas nugriautas XIX a. pabaigoje.
A.Miškinis Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai I knyga
Comment