1924 metais Klaipėdos krašte kaip niekad reikėjo sustiprinti tautiškumą ir nors rimto karinio pavojaus nebuvo, į pamarį buvo nusiųsta dalis Trečiojo pėstininkų pulko. Nors nei kareivinių, nei tinkamesnių patalpų nebuvo surasta kareivukai rado prieglobstį apleistuose barakuose, daržinėje. Nuotraukoje kariai nufotografuoti prie naujojo modernaus Rusnės tilto.
Die schöne Synagoge von Ruß stand am Atmath-Ufer in der Nähe der Petersbruecke. Der Baustil war neugotisch-orientalisierend. Es gibt kaum Bilddokumente, weil in der Nazi-Zeit alles, was mit dem Judentum zu tun hatte, vernichtet wurde. Die Synagoge gibt es nicht mehr. 1939 wurde sie, wie auch die Synagoge in Schmalleningken, von den Nationalsozialisten zerstört. http://wiki-de.genealogy.net/Ru%C3%9F
Šiandien Rusnės bendruomenės sueigoje vėl buvo iškelta hipotezė dėl buvusios sinagogos vietos. Kęstutis Demereckas bendruomenę įtikinėjo, kad išlikęs baltasis pastatas yra rekonstruota sinagoga. Žemėlapyje nurodyta ne tas pastatas, o esantis žemiau, ilgas, galu stovintis į Atmatos upę.
Šiandien Rusnės bendruomenės sueigoje vėl buvo iškelta hipotezė dėl buvusios sinagogos vietos. Kęstutis Demereckas bendruomenę įtikinėjo, kad išlikęs baltasis pastatas yra rekonstruota sinagoga. Žemėlapyje nurodyta ne tas pastatas, o esantis žemiau, ilgas, galu stovintis į Atmatos upę.
Ačiū už atviruką.
Rusnės tiltas anksčiau stovėjo kitoje vietoje
Iš kurios vietos čia fotografuota - nuo dešiniojo (Lietuvos) kranto ar nuo kitos (Vokietijos) pusės?
Ačiū už atviruką.
Rusnės tiltas anksčiau stovėjo kitoje vietoje
Iš kurios vietos čia fotografuota - nuo dešiniojo (Lietuvos) kranto ar nuo kitos (Vokietijos) pusės?
Skirvytėlė. 1949 m. prie radialinio Rusnės miestelio buvo prijungta periferinė gatvė, besitęsianti rytų-vakarų kryptimi. Tada ji vadinta Skirvytėlės, o nuo 1953 m. – Žvejų g. Tai vienintelis Nemuno deltos regioninio parko kaimas – respublikinės reikšmės architektūros paminklas, kurį sudaro 20 sodybų. Šiame kaime gyventojai įsikūrė XVI a. pab. Jis galutinai susiformavo po baudžiavos panaikinimo parceliuojamose dvarų žemėse. Žvejai apsigyvendavo Pakalnės ir Vorusnės miškingose pakrantėse atskirais vienkiemiais, kurie ilgainiui sudarė grupes, o supylus apsauginį pylimą juos sujungė bendra gatvė. Atstumas tarp atskirų sodybų nevienodas. Pastatų dydis ir jų gausumas priklausė nuo žvejų turtingumo. Naujų pastatų atsiradimas susijęs su 1888 m. potvyniu, Rusnėje sunaikinusių apie 70 pastatų. Buvęs Skirvytėlės kaimas, nusitęsęs Pakalnės ir Vorusnės slėniu, nežymiai praturtina banguotą vietovaizdį. Be žvejybos ir žemdirbystės, vietos gyventojai vertėsi nendrių pjovimu ir pardavimu. Visos kaimo trobos medinės, dauguma statytos XIX a. antroje pusėje. Daugelyje sklypų yra gyvenamasis namas, tvartas ir daržinė. Pastatai išdėstyti aplink stačiakampės ir trapecijos formos kiemą. Namų išplanavimas ir architektūra išliko be didesnių pakitimų.
Vaizdas nuo tilto per Vorusnę. Jaukiau nei Mingėje.
Comment