ir ka gi veikia didysis senienu medziotojas K.N nejau dar tikites ka nors vertingo surasti. gi naumiestieciai pasizymi kaip griovejai ir naikintojai. as kaip cia gyvenantis visa gyvenima galiu pasakyt ,kad labai dauk komentaru ir teiginiu neteisingi.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Kudirkos Naumiestis, Šakių r.
Collapse
X
-
Parašė Beniux Rodyti pranešimąDar apie "rūpinimąsi" istorine atmintimi miestelyje:
Sunaikinto miesto praeičiai valdžia abejinga
Šalia Kudirkos Naumiesčio, kitame Šešupės krante, dabar priklausančiame Kaliningrado sričiai, prieš pusę amžiaus būta nemažo Širvintos miesto. Tačiau apie jį teprimena vien senos nuotraukos, saugomos privataus namo rūsyje.
Kudirkos Naumiestyje yra muziejus, kurio eksponatai pasakoja apie Širvintos miestą, ištrintą iš žemėlapių, bet ne žmonių atminties. Senovinius prūsiškus daiktus, atvirukus ir nuotraukas surinkę Irena ir Antanas Spranaičiai jau ne vienus metus varsto valdininkų duris, prašydami surasti patalpas surinktai ekspozicijai. Tačiau visi bandymai kol kas - bevaisiai.
Prieš du dešimtmečius Spranaičių namuose atsirado pirmieji muziejaus eksponatai, o pirmoji nedidelė įvairių daiktų bei nuotraukų paroda buvo surengta 1996 metais. Ją surengti sutuoktinius paskatino tuomet į šį kraštą pradėję važinėti iš Karaliaučiaus krašto kilę Vokietijos piliečiai. Po jos buvę Širvintos miesto gyventojai Kudirkos Naumiestį ėmė lankyti vis dažniau. Jie dovanojo įvairių daiktų, nuotraukų, dokumentų, pačių braižytų gimtųjų vietovių žemėlapių, užrašytų prisiminimų.
Kai prieš keletą metų Kudirkos Naumiestyje buvo kuriamas Vinco Kudirkos muziejus, Spranaičiai dar tikėjosi, kad jame vietos atsiras ir jų surinktoms istorinėms vertybėms, liudijančioms apie Širvintos miestą. Tačiau geri norai taip ir liko vien norai.
„Apsisprendėme muziejuje Širvintos miesto istorijos nerodyti, nes ne tam jis skirtas. Suprantu tuos žmones, bet neverta V.Kudirkos muziejaus paversti paprasčiausiu kraštotyros muziejumi. Savivaldybė galėtų tam muziejui surasti kitas patalpas", - LŽ kalbėjo Nacionalinio muziejaus, kuriam priklauso ir V.Kudirkos muziejus, direktorė Birutė Kulnytė.
Šakių rajono vadovai įsitikinę, kad Širvintos miesto eksponatams geriausia vieta - V.Kudirkos muziejuje. "Jam didelių patalpų neprireiks, užtektų 15-20 kvadratinių metrų. Tuomet nereikėtų papildomų išlaidų patalpoms pritaikyti bei išlaikyti ir darbuotojams, nes V.Kudirkos muziejuje yra laisvų patalpų", - aiškino Šakių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algimantas Damijonaitis.
Kol valdininkai ginčijasi, kas turėtų rūpintis iniciatyvių gyventojų sukauptais istorijos turtais, eksponatai lankytojams prieinami tik šiltuoju metų laiku. Mat jie sukrauti Spranaičių gyvenamojo namo rūsyje, šalia katilinės. "Žiemą ant jų sėda dulkės, todėl rudenį visus eksponatus surankioju, sudėlioju į dėžes, o pavasarį - vėl dedu į lentynas", - pasakojo I.Spranaitienė. Anot moters, kartą jau buvo surastos savivaldybei priklausančios patalpos jos muziejui, tačiau jose buvo įrengtas socialinis būstas. Daugiau entuziastams savivaldybė nesiūlo nieko, tik patiems nuomotis patalpas. Tačiau Spranaičiai iš pensijų to daryti neketina, o iš lankytojų jie neima nė cento.
toliau - http://www.suduvosgidas.lt/index.php...9&new_id=68191
Reikia miesteliui dar vieno Vinco Kudirkos
Comment
-
Atrodo, kad Kudirkos Naumiestyje nėra nė vieno žmogelio, mokančio naudotis kompiuteriu.
Taip ir neatsiranda vietinio, kuris nurodytų to Širvinto miestelio muziejaus ar stačiatikių koplyčios adresų. Net mūsų valstybės himno kūrėjo kapo turi ieškoti miestelyje klausinėjant praeivių.
Paniurnėti jie moka.Parašė marazmas Rodyti pranešimąir ka gi veikia didysis senienu medziotojas K.N nejau dar tikites ka nors vertingo surasti. gi naumiestieciai pasizymi kaip griovejai ir naikintojai. as kaip cia gyvenantis visa gyvenima galiu pasakyt ,kad labai dauk komentaru ir teiginiu neteisingi.
Štai kaip "išsamiai" su miesto lankytinomis vietomis supažindina seniūnijos puslapis: http://www.sakiai.lt/77
"Tautiškos giesmės – Lietuvos Respublikos himno sukūrimo 100-jų metinių proga 1998m. gruodžio 5d. iškilmingai buvo atidarytas dr. Vinco Kudirkos muziejus. Tai pirmas muziejus nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje.Be aukščiau minėtų muziejaus ir kitų lankytinų vietų , miesto svečiams reikia aplankyti 1781 m. pradėtą ir tik 1870m . pabaigtą statyti Šv. Kryžiaus Atradimo vardu konsekruotą mūrinę dviejų bokštų bažnyčią bei 2003m pašventintą Keturnaujienos - Suodžių Dieviškojo Gailestingumo koplyčią . Pakeliui į miesto kapines, kuriose yra palaidotas dr. Vincas Kudirka ir kiti žymūs šio krašto žmonės, galima aplankyti savamokslio menininko Prano Sederevičiaus sodybą , kurioje pilna jo sukurtų darbų"
Nenurodytos nei gatvės, nei namų numeriai, nepateikta jokia miestelio schema. Stebina iš dangaus nukabintas teiginys, kad iki 1999 m. Lietuvoje nebuvo atidarytas nė vienas naujas muziejus. Na, Afrikos juodukai jų daugiau suskaičiuotų. O ir tas muziejus veikė "rusų laikais", tik teturėjo ekspozicijos statusą. Mokinukai jau geresnes ir informatyvesnes svetaines paruošia.
Skyrelis "Turistui" - visiškai plikas.
Visiškas dzin savo miestui. Pravažiuojantys pro kažkada klestėjusį miestelį žmonės jo neapliuobs. Telieka apeliuoti tik į vietinių supratingumą. Ar net provokuoti. Kartais tai padeda.Paskutinis taisė Beniux; 2010.03.10, 11:26.
Comment
-
Parašė marazmas Rodyti pranešimąir ka gi veikia didysis senienu medziotojas K.N nejau dar tikites ka nors vertingo surasti. gi naumiestieciai pasizymi kaip griovejai ir naikintojai. as kaip cia gyvenantis visa gyvenima galiu pasakyt ,kad labai dauk komentaru ir teiginiu neteisingi.
Comment
-
Parašė nepolitikas Rodyti pranešimąsiūlau sugriauti neteisingus komentarus ir teiginius, ir nedaryti gėdos kraštui iš kurio kilusi norminė lietuvių kalba, rašykite lietuviškai...
Pasistengsiu neteisingus komentarus griauti lietuviškom raidėm.
Comment
-
Kudirkos Naumiestyje šiandien nedaug išliko prieškarinio miesto vaizdų,daugelis sugriautų pastatų po karo išardyti arba neatpažįstamai perstatyti,koks buvo gražus miestas dabar galime pamatyti tik išlikusiose senose fotografijose.
Papildau šią temą keliomis prieškarinėmis nuotraukomis.
Vinco Kudirkos paminklas miesto aikštėje
Miesto aikštė
Sinagogos.Architektūra primena Rytprusių miestų pastatus.
Nuotraukos iš :www6.yadvashem.org
Comment
-
Evangelikų liuteronų bažnyčia,iki 1944 m.
1843 m.įsteigta ev.liuteronų parapija(su 1100 narių),Prusų gatvėje 1845 pastatyti jų maldos namai,panaudojant medžiagas ir dalis iš Širvintos sen.bažnyčios.1-ojo pasaul. karo pradžioje rusai suniokojo ev.liuteronų bažnyčią,ištremė į Rusijos gilumą daug parapijiečių.1940 pr. buvo apie 2000 ev.liuteronų.2-ojo pasaulinio karo metu ir sov.okupacijos metais ev.liuteronų bažnyčia suniokota,paversta sandėliu,sporto sale,perstayta į kultūros rūmus.
Comment
-
Parašė laimutis Rodyti pranešimą
Comment
-
Pasakojo močiutė kaip ~1936-37 metais gyveno Kudirkos naumiestyje ir kaip eidavo į Vokietiją apsipirkti, šiaip pasižmonėti. Vienam žmogui leisdavo įsinešti 2 markes, įsinešti prekių irgi nebūdavo galima daug, bet labai smarkiai nieks nekontroliuodavo, nes tiek vienos tiek kitos pusės pasieniečiai būdavo pažįstami su žmonėmis. Ir šiaip žmonės ir tada išradingi būdavo, slėpdavo viską kaip kur įmanoma ir nešdavosi. O ir ta Širvinta tokia, kad perbrist galima, tad labai nemažai žmonių pabėgo į Vokietiją būtent perbridę upę, prieš ateinant sovietinei kariuomenei. Deja, mano seneliai nepasinaudojo tokia galimybe ir buvo ištremti į Sibirą..
Comment
-
Parašė laimutis Rodyti pranešimą
Antroje nuotraukoje matomas irgi toje pačioje vietoje 1939 m. pastatytas gelžbetoninis tiltas per Šešupę.
Comment
-
Parašė Beniux Rodyti pranešimąAntroje nuotraukoje matomas irgi toje pačioje vietoje 1939 m. pastatytas gelžbetoninis tiltas per Šešupę.
Comment
-
Tilto gatvės šiaurinė atkarpa.Vaizdas į šiaurę. XIX-XX a. riba
Turbūt viena seniausių miesto fotografijų.Pirmas namas po kairei ir šiandien tebėra.
Buvusio vienuolyno,vėliau klebonijos,vaizdas Bažnyčios gatvėje.1924 m.
1805 m. Prūsijos valdžia uždarė karmelitų vienuolyną.Senasis korpusas po 1807 m. rekonstruotas į kleboniją.Įdomu ar pastatas išliko?
Lietuvos ir Vokietijos pasienio ties Kudirkos Naumiesčiu ir Širvinta panorama,vaizdas iki 1940 m.
Nuotraukos iš A.Miškinio knygos Užnemunės miestai ir miesteliai-Savastis 1999 m.
Comment
Comment