Kudirkos Naumiestis, Šakių r.

[laimutis]

Vladislavovas prieš karą. Romos katalikų bažnyčia. 1914 m.


ebay.de

[laimutis]

Naumiestis, Šakių apskr. Apie 1920 -1925 m. Leidėjas A.Baltrušaičio Knygynas Naumiestis. 1935 m. siųstas atvirlaiškis


ebay.com

[laimutis]

Karo Rytuose vaizdas. Vladislavovo cerkvė 1915 m. Leidėjas Fritz Krauskopf, I. Pr. u. Ostseebad Cranz


ebay.de

[laimutis]

Pasienio upė ir vaizdas į Rusiją. 1940 - 1941 m.


ebay.de

[laimutis]

Vladislavovas (Suvalkų gubernija). Pasienis. XIX a. pabaigos atvirukas



Širvinta - Rusijos muitinė Vladislavove. XX a. pradžios atvirukas



Lietuviškos spaudos draudimas 1864–1904 metais. Lietuvos nacionalinis muziejus, 2004

[laimutis]

Karo Rytuose vaizdas - Vieniša apsauga nuo Rusijos 1915 m. Atviruko leidėjas Fritz Krauskopf, Königsberg i Pr.


ebay.de

[laimutis]

Vladislavovas (Kudirkos Naumiestis), vaizdas iš Širvintos miesto, apie 1910 - 1915 m.

www.bildarchiv-ostpreussen.de

[laimutis]

Vladislavovas - Naumiestis. Turgaus aikštė, apie 1910 -1913 m.


ebay.de

[laimutis]

http://kvr.kpd.lt/#/

[laimutis]

Vladislavovas - Naumiestis. Apie 1916 m.


ebay.de

Kas čia per žodis Sakrova?

[Beniux]

Tai žodis "Sąkrova", parašytas šiek tiek lenkišku stiliumi, t.y. su ą raide šaknyje. Sankrova reiškė krautuvę.

[laimutis]

Tai žodis "Sąkrova", parašytas šiek tiek lenkišku stiliumi, t.y. su ą raide šaknyje. Sankrova reiškė krautuvę.

Aišku, kraštas sulenkėjęs buvo, na bet lietuviškas užrašas gerai atrodo Vokietijos okupacijos metais.

[AutoLiet]

Žurnalas „Švyturys“ 1970 m.

[laimutis]

Vladislavovo stačiatikių cerkvė. Apie 1915-1917 m.



http://www.chram.com.pl/cerkwie-2/

[laimutis]

Kudirkos Naumiestis: praeitis ir dabartis, Monografija, Vilnius:2015, 783p.



„Šios knygos idėją suponavo keletas dalykų: Kudirkos Naumiestis yra pasienio miestas (ties juo eina viena seniausių Europos tarpvalstybinių sienų), todėl čia reiškėsi įvairios tautos ir kultūros, bet iki šiol pernelyg mažai dėmesio skirta miesto kaip tam tikros bendruomenės gyvenimui; dalis istorinių faktų, asmenybių, kultūros reiškinių ankstesniuose leidiniuose yra nutylėta; esama nemažo pluošto naumiestiečių atsiminimų, kurie skaitytojams sunkiai prieinami, nes yra tapę bibliografinėmis retenybėmis, kiti iš jų yra likę kaip rankraščiai, saugomi valstybiniuose arba privačiuose archyvuose; be to, yra tokių miesto gyvenimo, jo kultūros reiškinių, kurie nė viename leidinyje neaptarti. Kita vertus, sukaupta didžiulė ikonografinė medžiaga, kuri taip pat verta publikacijos. Todėl didžiausias dėmesys knygoje skirtas žinomiems XIX-XX amžių istorijos ir kultūros reiškiniams“ –

Knygos sudarytojai: dr.prof. Giedrė Čepaitienė ir Romas Treideris

http://www.sakiai.rvb.lt/lt/naujieno...sius-leidinius

[laimutis]

Naumiesčio turgaus aikštė. Name dešinėje gyveno Vincas Kudirka. 1915 m. O.Fiuleborno spaustuvė, Tilžė. R.Treiderio fotorinkinys



Kudirkos Naumiestis: praeitis ir dabartis, Monografija, Vilnius:2015, 783p.

[laimutis]

Kudirkos Naumiesčio (Vladislavovo) planas. 1808 m.



1561 m. Kudirkos Naumiesčio vietoje buvo Duliebaičių kaimas, vėliau gyvenvietė pavadinta Naumiesčiu. Praslinkus 82 metams nuo kaimo pirmojo paminėjimo, karalienė Cecilija Renata 1643 m. Naumiesčiui suteikė Magdeburgo teises ir pavadino jį Vladislavovu. 1643 m. Naumiestis suplanuotas pagal stačiakampę modulinę sistemą. Gyvenamajai statybai buvo paskirtas vieno valako (9X11 rėžių) žemės plotas. Visa miesto teritorija sudalyta į stačiakampius kvartalus, o centre išmatuota didžiulė kvadratinė (3X3 rėžių, 141X141 m) aikštė. Iš keturių aikštės kampų išvesta po dvi statmenas gatves. 1644 m. pastatyta medinė bažnyčia, viduryje aikštės - rotušė. Tais pat metais įsteigtas karmelitų vienuolynas.

Lietuvos architektūros istorija. I tomas 1987.

[laimutis]

1913 m. pasienis. Širvintos upė jau aptverta spygliuotų vielų tvora. Tolumoje gerai matyti antrasis muitinės pastatas, skirtas gyventi pareigūnams ir sargybai. R.Treiderio fotorinkinys



Kudirkos Naumiestis: praeitis ir dabartis, Monografija, Vilnius:2015, 783p.

[laimutis]

Kudirkos Naumiestis: praeitis ir dabartis, Monografija, Vilnius:2015, 783p.

[laimutis]

Sovietų karių kapinės prie Vinco Kudirkos paminklo. 1945 m. Fot. nežinomas



Paskutiniai 1944-ųjų pasienio mūšiai Suvalkijoje Kudirkos Naumiesčiui ir jo gyventojams turėjo skaudžių pasekmių. Sovietmečiu buvo skelbiama, kad miestą besitraukdami sudegino žiaurieji vokiečiai, tačiau žmonių atmintis ir istoriniai dokumentai byloja ką kitą.
Sovietmečiu buvo nutylima, kaip barbariškai buvo naikinamas miestas. Po sovietų lėktuvų antskrydžio liepsnose paskendo beveik visi centro ir daugumos šalutinių gatvių namai. Lėktuvai skrido žemai ir mėtė fosforines bombas. Mieste tada jau nebebuvo nei vokiečių dalinių, nei įtvirtinimų, nei priešlėktuvinės gynybos. Vokiečių daliniai ir jų štabai buvo dislokuoti toliau nuo miesto. Tiršti gaisro dūmų kamuoliai tapo tartum priedanga vėliavai iškelti. Pasilikę Kudirkos Naumiestyje žmonės sakė, kad mieste aršių mūšių nebuvo. Pasirodę sovietų kareiviai plėšikavo, kiti bandė nusitempti merginas.

Kudirkos Naumiestis: praeitis ir dabartis, Monografija, Vilnius:2015, 783p.