LT miesteliai. Sustojęs laikas

[Romas]

Aukštadvaris, Trakų r.

Neseniai Aukštadvario nuotraukų buvo įdėjęs Metropolis - žr. šios temos 9 psl. 162 pranešimą
Atrodo, kad Aukštadvario nuotraukų yra ir kitose temose, bet man nepavyko rasti.

Foto 2007 05
Verknės tvenkinys


Kelias į Onuškį šiemet bus baigtas rekonstruoti


Nors Aukštadvaryje buvom kiek vėliau nei Onuškyje, bet turgus buvo žymiai didesnis






Pastatai turgaus aikštės pietinėje dalyje

[spirit]

Dar viena akmeninė aikštė yra Kamajuose, Rokiškio rajone. Jei bus galimybė, tai būtinai nufotografuosiu kadanors, nes tenka pro ten važiuot į kaimą

[Romas]

Aukštadvaris, Trakų r.

Foto 2007 05

Pagrindinė gatvė nuo Prienų pusės.
Kelininkai kiek pakeitė (mano galva, sudarkė) urbanistinio paminklo vaizdą.



Akivaizdu, kad nauji miestelio eksponatai ženkliai papildė langų kolekciją temoje Langų keitimas Lietuvoje





Prie parduotuvių nemenkas judėjimas




Palyginimui ta pati vieta 2003 06 mėn.

[Romas]

Aukštadvaris, Trakų r.

Centrinė sankryža.
Keliai: A-16 / E-28 į Vilnių - 57 km, į Prienus - 50 km, plentas 220 į Semeliškes ir kelias kol kas b/n - į Onuškį








Vienuolyno bažnyčios vartai


Vaizdai nuo technikumo laiptų
į centrinę sankryžą


į miestelio bažnyčios pusę

[Romas]

Aukštadvaris, Trakų r.

Pasivaikščiojimas pagrindine gatve iki bažnyčios

Pradžiai - 4 metų senumo nuotrauka.
Foto 2003 06


Toliau - foto 2007 05
Nuotraukose matyti ne tik pasikeitę langai bet ir nauji šaligatviai bei bordiūrai

Foto 2007 03

Pagaliau pataisytas kryžius.


Gręžiamės atgal

[Romas]

Semeliškės, Trakų r. (dab. Elektrėnų sav.)

Miestelis įsikūręs prie plentų į Trakus, Aukštadvarį, Vievį.
Gyvena apie 550-600 gyventojų.

Urbanistikos paminklas.
Apatinėje dalyje įsikūrusi bažnyčia ir malūnas, o viršutinėje - būtent miestelis - parduotuvės, mokykla ir cerkvė.


Apatinė miestelio dalis

Šie seni namai nuo Aukštadvario pusės atrodo labai gražiai. Gaila nesustojau.


Katalikų bažnyčia (1783).
Apie 1902 m. buvo prauštas mūrinės bažnyčios projektas, bet caro valdžia neleido statyti.


Vaizdas link malūno


Gatvelė


Malūno teritorija dabar aptverta.

[Romas]

Semeliškės

Semeliškes iš esmės sudaro nuo Trakų ateinanti viena gatvė, nuo kalno nusileidžianti link bažnyčios. Tik miestelio aikštėje atsišakoja kelias link Vievio ir Elektrėnų.











Centrinė sankryža
Tie seni žydiški namai nuskeltais kampais savotiškai žavūs


Gręžiamės atgal
Pasirodo, Semeliškių unikalumas tame, kad skirtingai nuo kitų Rytų Lietuvos miestelių, namai stovi ne galu, o šonu į pagrindinę gatvę








Tarpukaryje statyta mokykla.
Tokios nelabai atsimenu pačiame miestelio centre




Semeliškėse buvo didžiausia stačiatikių kolonija. Jų čia daug atsikėlė po 1863 m. sukilimo. Cerkvė statyta apie 1892 m.

Dar liko cerkvių nuotraukų
Kada nors reikės sukurti temą apie Lietuvos cerkves.
Juk jų yra ne tik Vilniuje (apie jas temą yra sukūręs Vytauc)

[Giedra70]

Romai,
kaip visada tavo reportažai veja savatgaliais iš namų. Ačiū.

[MindaugasD]

Suvalkų krašte netoli sienos su Lietuva gyvena iš Varšuvos persikėlęs lenkas Marcin su šeima, kuris entuziastingai fiksuoja Dzūkijos ir Suvalkijos vaizdus. Apsilankykite jo iliustruotą blogą: http://marcinimatylda.blox.pl/html . Jame rasite daug vietinių gyventojų ir pastatų nuotraukų. Tikrai verta dėmesio.

www.musupaveldas.lt

[Valiukas]

Sintautai. 2007.07.21

Sintautai - mažas miestelis netoli Šakių. Jei ką domina - viską galima rasti čia: www.sintautai.lt

Keli vaizdai iš praėjusios vasaros:

1. Sintautų herbas:


2. Kultūros rūmai (?). Nu ten kavinė - baras, diskotekos vyksta ir pan.


3. Bažnyčia


4.


5. Ant bažnyčios tvoros


6. Iš arčiau


7.


8. Ir iš vidaus:


9.


Tai tiek

[Romas]

Ačiū už papildymą, Zixeli ir Valiukai

Gal kas nors turi sugriautos Sintautų bažnyčios nuotraukų - ji po karo atstatyta tik 1993 ar 1994 m.

[Romas]

Balbieriškis, Prienų r.

Miestelis, kurio pavadinimas jau įgavo bendrinį pobūdį.

Miestelis yra šalia Alytaus-Prienų plento, linijinio plano.
Sovietmečiu gavo miesto tipo gyvenvietės teises. Turbūt dėl spirito varyklos. Kitokios pramonės nėra. Yra žemės ūkio mokykla.
Balbieriškyje gyvena apie 1200 žmonių (1989 m. buvo 1400).


Pasidairykime po miestelį. Foto 2007 12
Trikampė miestelio aikštė. Bažnyčia statyta apie 1874 m.


Namai šalia bažnyčios


Pagrindinė gatvė, kuria įvažiuojam į miestelį




Apleistas pastatas


Žvilgsnis atgal




Daugiau Balbieriškio nuotraukų - temoje Balbieriškis, Prienų r.

[Romas]

LT miesteliai. Sustojęs laikas

Kapčiamiestis įsikūręs pietiniame Lietuvos pakraštyje, netoli Baltarusijos ir Lenkijos sienų.
Per miestelį teka Baltoji Ančia ir Niedus, yra keli ežerai. Miškuose yra labai daug grybų.
Iš miestelio eina 4 plentai: į Leipalingį - Merkinę, Sapackinę - Gardiną, Berznyką - Seinus ir į Veisiejus.



Br. Kviklys "Mūsų Lietuvoje" mini, kad XVIII a. - XX a. pr. Kapčiamiestyje buvo geležies kalimo dirbtuvė, iš balų rūdos gaminusi geležį, vėliau perdirbusi geležies atliekas. Turbinas suko vanduo.
Caro laikais Kapčiamiestyje vyko dideli turgūs.
1920 - 1923 m. miestelis buvo atsidūręs neutralioje zonoje.
1941 m., prasidėjus karui, sudegė miestelis ir bažnyčia. Bažnyčia atstatyta tik 1956 m.
Sovietmečiu jokios pramonės neatsirado.
Miestelis buvo pasienio zonoje, kur lankymasis buvo ribotas. Apylinkių gamta liko mažiau paliesta nei kitur.

Lyginant su kitais pasienio miesteliais (Liubavu ar Vištyčiu), kur atsiradus sienai su Lenkija gyventojų skaičius sumažėjo net 4 kartus, Kapčiamiestis beveik nesumažėjo:
1883 m. - 925 gyv.,
1923 m. - 835 gyv.,
2005 m. - 727 gyv.

Žymesni žmonės, susiję su šiuo miesteliu:
čia 1831 m. žuvo ir palaidota vien žymiųjų sukilėlių Emilia Plater (Emilija Pliaterytė), gimė kompozitorius Česlovas Sasnauskas, dailininkas Mečys Bulaka

[Romas]

LT miesteliai. Sustojęs laikas

Pagrindinė miestelio gatvė






Bažnyčia neišsiskiria ypatinga architektūra
Reikia tik stebėtis, kad žmonės pokariu sugebėjo atstatyti bažnyčią

[Romas]

LT miesteliai. Sustojęs laikas

Prie bažnyčios yra nedidelė aikštė


Kuklus paminklas Emilijai Pliaterytei


Senasis kelias į Leipalingį.
Dabar pagrindinis įvažiavimas į miestelį yra pietinėje miesto dalyje


Kultūros namai (dab. laisvalaikio salė)




Nuo sovietmečio pasikeitė tik tai, kad atsirado stendas ir turgelis


Beveik kiekvieno Lietuvos miestelio būtinas atributas - skudurynas


Didelis apylinkių žemėlapis


Miestelis ilgai buvo visiškas užkampis. 2007 m. pradžioje Kauknoryje (už 11 km) atidarytas turistinis Lietuvos-Lenkijos sienos perėjimo punktas. Nuo 2007.12.21 d. nebeliko pasienio kontrolės Šengeno zonos viduje (tačiau reikia nepamiršti pasiimti visų dokumentų - pasieniečiai gali tikrinti).

Kaip atrodo kelias į Lenkiją - temoje LT-PL pasienio infrastruktūra (3 psl.)

Kadangi Kapčiamiestis yra prie artimiausio kelio iš Vilniaus į Lenkiją, čia turėtų pagausėti tranzitinis eismas; gal atsigaus ir pasienio prekyba.

[Romas]

Įdomus tinklapis
http://www.miesteliai.lt/miestai.html#g

Tiesa, ten nėra daugelio didesnių miestelių, o paminėti kaimai (gal kokio kolūkio gyvenvietė), kuriems gana toli ir iki bažnytkaimio - Antanašė, Kukutėliai, Šeiniūnai ar Jonalaukis, tačiau yra dvaras ar koks įdomesnis objektas.

Beje, tame tinklapyje yra ir Vilniaus aprašymas, nors šis "miestelis" ir taip nesikundžia informacijos apie jį trūkumu.

[Romas]

Lukšiai, Šakių r.

Lukšiai - nemažas miestelis prie Kauno - Šakių plento, tik 8 km nuo rajono centro

Miestelis išaugo sovietmečiu - 1923 m. buvo 412 gyventojų, 1959 m. - 590, 1979-2001 m. - apie 1650 gyventojų.
Netoli miestelio yra garsus Zyplių dvaras

Pradžiai įdedu 1998 08 mėn. skaidrę


Foto 2008 04




Šalia kelio įrengiamas parkelis, kuris turbūt taps vietine įžymybe

[Romas]

Liubavas, Kalvarijos sav.

Liubavo miestelis turbūt labiausiai iš visų Lietuvos miestelių nukentėjo nuo istorijos negandų. Net Vikipedija beveik nieko apie jį nerašo

1791 m. Liubavas buvo gavęs net miesto teises. To meto herbas:

Daugiau apie miestelio praeitį galima paskaityti: http://www.kalvarija.lt/index.php?fu...p&langparam=LT

1897 m. miestelyje gyveno 964 gyventojai (valsčiuje - apie 5000 gyventojų)
Per I pasaulinį karą sugriauta bažnyčia. Po karo atsirado siena (demarkacinė linija). Gyventojų labai sumažėjo - 1923 m. Liubave gyveno tik 593 gyventojai
Per II pasaulinį karą vėl sugriauta bažnyčia
Sovietmečiu čia buvo pasienio zona.
Visą laiką Liubavas priklausė Marijampolės apskričiai ir rajonui. Dabar jis priklauso Kalvarijos savivaldybei. Dabar tai mažas miestelis prie pat Lietuvos - Lenkijos sienos, jame gyvena tik apie 300 gyventojų.

Šiuo metu asfaltuojamas kelias link Via Baltikos (tėra mažaiu nei 10 km nuo Kalvarijos pasienio punkto).
Ateityje bus nutiesti pasienio keliai:
- į Vižainis per Kreivėnus)
- į Suvalkus per Rūdelę (Rutka-Tartak).
Pasienio kelių trasas ir istorinus žemėlapius galima pamatyti temoje
LT/PL pasienio infrastruktūra

Naujame Kalvarijos sav. bendrojo plano projekte pažymėti ir numatomi keliai į Lenkiją:


Apylinkės labai gražios - kalvotos, miškingos. Netoliese giliame slėnyje teka Šešupė.

Šešupės slėnis nuo Via Balticos pusės


Liubavas nuo Gražiškių pusės




Ant to kalno anksčiau buvo bažnyčia (sugriauta per abu pasaulinius karus)


Nepriklausomybės paminklas


Centrinėje miestelio sankryžoje dar yra išlikę senų pastatų


Yra ir griuvėsių


Bažnyčia pastatyta 1956 m. (praplėsta kapinių koplyčia)






XIX a.kryžius kapinėse

[Romas]

Virbalis, Vilkaviškio r.

Virbalis - nelabai sėkmingo likimo miestelis, esantis 4 km nuo sienos.



Jo urbanistika yra gana įdomi. Karalienės Bonos įsakymu 1558-1560 m. miestelis buvo išmatuotas pagal valakų reformos reikalavimus. Anuo metu jis vadinosi Nowa Wola.
Per 400 metų miestelio planas praktiškai nepasikeitė.
Taisyklingą planą nebuvo sunku pabandyti nupiešti


Būdamas prie kelio į pasienį Virbalis turėjo neblogas augimo sąlygas.
Tačiau 1861 m. pastačius už 3 km Kybartuose Virbalio (Veržbolovo) stotį su didele Rusijos / Vokietijos muitine, stoties nustelbė miestelį, kurio vardu stotis vadinosi.
1897 m. Virbalyje gyveno 3293 gyventojai, Kybartuose - 2707.
1923 m. Virbalyje gyveno 3941 gyventojai, Kybartuose - 6000 (prieš 1 pas. karą - dar daugiau).
1959 m. Virbalyje gyveno 1491 gyventojas, Kybartuose - 6244.
2008 m. Virbalyje gyveno 1249 gyventojai, Kybartuose - 6211.

Per I pasaulinį karą miestelis nenukentėjo.
Tarpukariu miestelyje vystėsi prekyba ir amatai 1931 m. - veikė 15 dirbtuvių, 36 krautuvės.
Miestelis nukentėjo per II pasaulinį karą. Prie Virbalio frontas stovėjo 1944 m. - vokiečiai iš paskutiniųjų gynėsi prieš pat Prūsijos sieną.
Sugriauta dvibokštė katalikų bažnyčia. Liuteronų bažnyčia liko apleista
Liuteronai (vokiečiai sudarė apie 10-15 proc. gyventojų), išvyko į Vokietiją 1940 m. per repatriaciją, žydai (sudarė apie 1/2 gyventojų) sušaudyti 1941 m.

Sovietmečiu miestelio augimą kiek palaikė kolūkio centrinė gyvenvietė pietinėje dalyje
Dabar miestelis yra be aiškios perspektyvos. Jam augti trukdo Kybartų kaimynystė.

Informacija iš: Algimantas Miškinis. Užnemunės miestai ir miesteliai. V., Savastis 1999

[Romas]

Virbalis, Vilkaviškio r.

Virbalio vaizdas nuo Vilkaviškio pusės


Miestelio 400 m. jubiliejaus ženklas


Pietrytinėje aikštės dalyje - stovėjimo aikštelė. Tik mašinų nedaug


Pietinėje aikštės dalyje eina plentas A7 link Kybartų muitinės






Katalikų bažnyčia įkurta kitoje vietoje, turbūt buv. klebonijoje


Aikštė kiek apleista.
Vėliau aptikau ir visą kvartalą užimantį miesto parką


Rytinė aikštės dalis


Šiame kampe iki II pasaulinio karo buvo dvibokštė barokinė bažnyčia


Gatvė šiaurinėje aikštės dalyje


Liuteronų bažnyčios griuvėsiai


Keli išlikę seni namai